- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2005-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-188
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė, Kazys Kailiūnas (pran.)
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Gazolita“
- Trečiasis asmuo
- Marijampolės apskrities viršininko administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Kauno apskrities viršininko administracijai, Telšių apskrities viršininko administracijai, valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialui, uždarajai akcinei bendrovei ,,Lukoil Baltija”
- Advokatai
- Viktorija Čivilytės-Gylienė
- Kategorijos
- 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės ,,Lietuvos kuras“ atstovei advokatei Viktorijai Čivilytei-Gylienei,
trečiojo asmens Marijampolės apskrities viršininko administracijos atstovei Laimutei Stašauskienei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės ,,Lietuvos kuras” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2⁴³-1178/2003 pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės ,,Lietuvos kuras” ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Gazolita”, tretiesiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Kauno apskrities viršininko administracijai, Telšių apskrities viršininko administracijai, Marijampolės apskrities viršininko administracijai, valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialui, uždarajai akcinei bendrovei ,,Lukoil Baltija” dėl subnuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BAB ,,Lietuvos kuras” kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Gazolita” ir prašė teismą pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis šalių sudarytas nuomos sutartis Nr.179, 182, 188, 192 ir 496, įpareigoti atsakovą išgabenti iš nuomojamų degalinių teritorijų ieškovo sumontuotus laikinuosius pastatus, statinius ir kitus įrengimus bei grąžinti ieškovui degalinių pastatus, statinius, inžinierinius tinklus, įrenginius ir teritoriją tokios pat būklės, kokios buvo perduota perdavimo-priėmimo aktais. Nurodė, kad šie sandoriai yra valstybinės žemės subnuomos sutartys, kurios sudarytos pažeidžiant Civilinio kodekso imperatyvių normų ir LR žemės nuomos įstatymo 9 straipsnio 2 punkto reikalavimus, nes ginčijamomis sutartimis ieškovas subnuomojo atsakovui nuomojamų valstybinės žemės sklypų dalis be atitinkamų apskričių viršininkų administracijų rašytinių sutikimų. Ieškovas taip pat nurodė, kad žemės sklype, kurio dalis subnuomota atsakovui nuomos sutartimi Nr. 496, esantys statiniai įkeisti UAB ,,Lukoil Baltija”, todėl be jos sutikimo ieškovas taip pat neturėjo teisės sudaryti nurodytos sutarties, tačiau dėl nurodyto sutikimo gavimo į AB ,,Lukoil Baltija” ieškovas nesikreipė. Ieškinys pareikštas LR įmonių bankroto įstatymo (1997 m. birželio 17 d. Nr. VIII-270) 15 straipsnio ketvirtosios dalies 7 punkto, 1964 m. CK 47 straipsnio, LR žemės nuomos įstatymo 9 straipsnio antrosios dalies, LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio, CK 1.80 straipsnio pagrindu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas UAB ,,Gazolita“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovo ginčijamos sutartys yra ne valstybinės žemės subnuomos sutartys, o degalinių teritorijų ir jų infrastruktūros nuomos sutartys, apie žemę ir jos nuomą sutartyse nėra jokių duomenų, gauti apskričių viršininkų administracijų sutikimus buvo ieškovo pareiga, kurios jis neįvykdė, o dabar nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Atsakovo manymu, viešasis interesas taip pat nepažeistas, nes tretieji asmenys - apskričių viršininkų administracijos - atsisakė byloje pareikšti savarankiškus reikalavimus atsakovui. Atsakovas taip pat nurodė, kad pripažinus ginčijamas sutartis negaliojančiomis, atsakovas bankrutuotų, darbo netektų 76 įmonės darbuotojai ir taip būtų pažeistas viešasis interesas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2003 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs ginčijamų sutarčių sąlygas bei aplinkybę, kad sutartys inicijuotos ir parengtos ieškovo, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas išnuomotose degalinių teritorijose verčiasi mažmenine suskystintų dujų prekyba, konstatavo, kad šalys sudarė ne valstybinės žemės subnuomos sutartis, o nuomos sutartis, kuriomis ieškovas už užmokestį suteikė atsakovui teisę nuomos laikotarpiu naudotis ieškovo sukurta infrastruktūra jam nuosavybės teisėmis priklausančiose degalinėse ir užsiimti mažmenine suskystintų dujų prekyba išnuomotose degalinių teritorijose. Teismas taip pat nurodė, kad civilinių teisinių santykių subjekto, kuris veikė pažeisdamas įstatymų reikalavimus, o tokiu teismas pripažino ieškovą, nes gauti atitinkamų apskričių viršininkų administracijų sutikimus subnuomoti nuomojamų valstybinės žemės sklypų dalis atsakovui buvo jo pareiga, teisių gynimas negali būti vykdomas kito subjekto (šiuo atveju atsakovo), kuris veikė sąžiningai, sąskaita, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ginčo sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais (CK 1.5 str.).
Apeliaciniu skundus ieškovas BAB ,,Lietuvos kuras“ prašė apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 29 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad savo turiniu ieškovo ginčijamos sutartys nelaikytinos valstybinės žemės subnuomos sutartimis, nes pagal sutarčių aiškinimo taisykles, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus. Tai, kad šalys pasirašytose sutartyse nuomos objektu įvardijo „AB „Lietuvos kuras” degalinių teritorijų dalis, nepaneigia, kad šalys susitarė dėl žemės sklypų dalių nuomos. Pažymėtina, kad priėmimo - perdavimo aktais nėra perduoti jokie pastatai, statiniai, inžineriniai tinklai bei įrengimai, kaip tai yra nurodyta ginčijamų sutarčių 2.1. punkte. Kad šių sutarčių objektai yra žemės sklypų dalys, patvirtina sutartyse nurodytos atsakovo pareigos, šį faktą patvirtino ir tretieji asmenys.
2. Nuomotojų sutikimų subnuomoti žemės sklypų dalis nėra ir tuo buvo pažeisti 1964 m. CK 310 straipsnis ir LR žemės nuomos įstatymo 9 straipsnio 2 punktas, o pažeidus įstatymų reikalavimus, negali būti sukurtos teisėtos pasekmės. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-111/1999 konstatavo, kad subnuomoti išsinuomotą turtą nuomininkas turi teisę tik gavęs nuomotojo sutikimą ir kad nuomos santykiai nesukuria turto nuomininkui teisės disponuoti išsinuomotu turtu.
3. Ieškovas teisme įrodinėjo, kad sudarant ginčijamas subnuomos sutartis, teisės aktų reikalavimus pažeidė ne tik ieškovas, bet ir atsakovas, privalėjęs įsitikinti, kad yra teisėtas pagrindas šalims sudaryti šias subnuomos sutartis, tai yra, kad ieškovas turi teisę subnuomoti naudojamus žemės sklypus arba kad žemės sklypų savininkas yra ieškovas. Tokios aplinkybės nenurodytos nei subnuomos sutartyse, nei perdavimo- priėmimo aktuose, todėl atsakovas negali teigti, kad jis, sudarydamas sutartis, buvo ieškovo suklaidintas.
4. Ginčo sutartimis buvo pažeisti LR žemės nuomos įstatymo 2 straipsnis ir 6 straipsnio pirmosios dalies 3, 5-10 punktai.
5. CK 1.78 straipsnio penktoji dalis reglamentuoja, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą, teismas konstatuoja ex officio. Teismo pareiga ginti viešąjį interesą buvo įtvirtinta ir teismų praktikoje - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-571/2001.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Gazolita“ prašė apeliacinės instancijos teismą atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 29 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais:
1. Ieškovas byloje esančiose PVM sąskaitose-faktūrose detalizuoja imamą atlygį už nuomą. Už kiekvienos degalinės teritorijos nuomą yra nustatytas 2 400 Lt mėnesinis mokestis, o prie šio mokesčio yra pridedamas, atskirai išskirtas žemės nuomos mokestis. Įvertinus mokamo atlygio dydį ir proporcijas galima konstatuoti, kad pagal ginčijamas nuomos sutartis už žemės nuomą yra mokama tik 0,2 procento nuo visos nuomos mokesčio sumos. Tai patvirtina, kad ginčijamos sutartys pagal savo objektą negali būti laikomos žemės sklypų dalių nuomos sutartimis.
2. CK 6.193 straipsnio ketvirtojoje dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog sutartys parengtos ieškovo, sudarytos jo iniciatyva.
3. Ieškovas nenurodė, kokius savo pažeistus ar įstatymų saugomus interesus jis bando apginti. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, kad šiuo metu galėtų kreiptis dėl leidimų subnuomoti jos nuomojamų žemės sklypų dalis atsakovui gavimo į atitinkamų apskričių viršininkų administracijas, tačiau ieškovui tai daryti nenaudinga, nes, teismui patvirtinus ieškovo sanavimo projektą, jis pats ketina užsiimti šiuo metu atsakovo vykdoma veikla. Įvertinus šias aplinkybes, tampa aišku, kad ieškovas bando nuginčyti jam ekonomiškai nenaudingas sutartis, tačiau šią savo interesų gynybą bando pridengti viešo intereso gynimu, nors ir nėra įgaliotas ginti viešąjį interesą.
4. Ieškovas savo teisę grindžia tuo, kad jis pats pažeidė įstatymą, ir dėl to reikia pripažinti jam ekonomiškai nenaudingas sutartis negaliojančiomis. Toks savo teisių gynimo būdas negali būti laikomas sąžiningu. Todėl darytina išvada, kad ieškovas netinkamai naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Be to, ieškovas nenurodo jokių teisės normų, kurių reikalavimus atsakovas pažeidė.
5. Ieškovas nenurodė, kokia teisės norma remiantis jis yra įgaliotas ginti viešą interesą. Šioje byloje ieškiniu bandoma ginti pažeistus žemės savininko interesus. Šiuos interesus byloje atstovavo tretieji asmenys, kurie nenurodė tokių interesų pažeidimo ir nesiėmė jų ginti įstatymo nustatyta tvarka. Dėl to teismas ir negalėjo ex officio ginti atitinkamų apskričių viršininkų administracijų neva pažeistus interesus, ko prašė ieškovas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo Telšių apskrities viršininko administracija prašė apeliacinės instancijos teismą palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 29 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Bankroto administratorius pareiškia ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės tikslams arba galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Ieškovo BAB ,,Lietuvos kuras“ ginčijamos subnuomos sutartys neigiamos įtakos įmonės veiklai neturėjo.
2. CK 6.533 straipsnyje nėra nurodyta, kad negalioja subnuomos sandoris, sudarytas be nuomotojo sutikimo.
3. 1964 m. CK 310 straipsnis numatė nuomotojo sutikimo reikalingumą, tačiau nenustatė jo formos. Be to, dėl formalaus normos reikalavimų nesilaikymo sudarant tokius sandorius nėra pagrindo ginti viešąjį interesą.
Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovas BAB ,,Lietuvos kuras“ pateikė apeliacinės instancijos teismui pareiškimą, kuriuo atsisakė nuo ieškinio dalies dėl šalių sudarytos nuomos sutarties Nr. 192 pripažinimo niekine ir negaliojančia, įpareigojimo išgabenti sumontuotus laikinuosius pastatus, statinius ir kitus įrengimus bei grąžinti teritoriją tokios pat būklės, kokios buvo perduota perdavimo-priėmimo aktu, ir prašė apeliacinės instancijos teismą nutraukti civilinę bylą šioje dalyje.
Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 29 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo BAB ,,Lietuvos kuras“ ieškinys tenkintinas iš dalies, priimtinas ieškovo BAB ,,Lietuvos kuras“ atsisakymas nuo ieškinio dalies ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 326 str. 1 d. 2, 5 p.).
Byloje nustatyta, kad AB ,,Lietuvos kuras“ ir UAB ,,Gazolita“ 2000 m. vasario 2 2d. sudarė nuomos sutartis Nr. 179, Nr. 182, Nr. 188, Nr. 192 ir 2000 m. birželio 1 d. sudarė nuomos sutartį Nr. 496.
Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio. Teismas nepriima ieškovo atsisakymo nuo ieškinio, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui. Ieškovas BAB ,,Lietuvos kuras“ 2004 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 50 pardavė UAB ,,Eurovista ir Ko“ degalinę, esančią Pakerių kaime, Plungės rajone, dėl kurios teritorijos dalies AB ,,Lietuvos kuras“ ir UAB ,,Gazolita“ sudarė nuomos sutartį Nr. 192. Todėl ieškovo BAB ,,Lietuvos kuras“ atsisakymas nuo ieškinio dalies dėl nuomos sutarties Nr. 192, sudarytos tarp AB ,,Lietuvos kuras“ ir UAB ,,Gazolita“ pripažinimo negaliojančia, įpareigojimo išgabenti sumontuotus laikinuosius pastatus, statinius ir kitus įrengimus bei grąžinti turtą ir teritoriją tokios pat būklės, kokios buvo perduota perdavimo-priėmimo aktu, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešam interesui, priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 42 str. 1, 2 d.; 140 str. 1 d.; 326 str. 1 d. 5 p.).
1964 m. CK 310 straipsnyje nurodyta, kad nuomininkas turi teisę subnuomoti nusinuomotą turtą tiktai gavęs nuomotojo sutikimą. Šalių nuomos sutarčių Nr. 179, Nr. 182, Nr. 188, Nr. 496 sudarymo momentu galiojusio LR žemės nuomos įstatymo 9 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad žemės nuomininkas, gavęs nuomotojo sutikimą, įgyja teisę išsinuomotą žemę subnuomoti pagal nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. CK 6.553 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad žemės nuomininkas, gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, turi teisę išsinuomotą žemę subnuomoti pagal žemės nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Jeigu žemės sklypas, kuriame išnuomoti pastatai, statiniai ar įrenginiai, nuosavybės teise nuomotojui nepriklauso, tai tokių pastatų, statinių ar įrenginių nuoma be žemės sklypo savininko sutikimo leidžiama tik tais atvejais, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar žemės sklypo savininko ir pastatų, statinių ar įrenginių nuomotojo sutarčiai (CK 6.532 str. 4 d.). Jeigu pastatai, statiniai ar įrenginiai pastatyti be leidimo arba pastatyti žemės nuomos sutartyje nenumatyti pastatai, statiniai ar įrenginiai, nuomininkas privalo juos nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą (CK 6.557 str. 2 d.). Žemės subnuomos sutartis sudaroma laikantis žemės nuomos sutarčiai nustatytų reikalavimų (CK 6.553 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija pagal šalių sudarytų sutarčių Nr. 179, Nr. 182, Nr. 188 ir Nr. 496 turinį ir šiose sutartyse nurodytas sąlygas sprendžia, kad šios sutartys yra valstybinės žemės subnuomos sutartys (CK 6.193 str.). Šiose sutartyse nurodyta, kad nuomos objektas – AB ,,Lietuvos kuras“ konkrečios degalinės teritorijos dalis ne mažesnė kaip 25 kvadratiniai metrai ir kiti pastatai, statiniai, inžinieriniai tinklai (toliau sutartyje – turtas), kurio tikslus sąrašas nustatomas perdavimo-priėmimo akte. Sutartyse nurodyta, kad nuomininkas gauna teisę nuomos laikotarpiu užsiimti mažmenine suskystintų dujų prekybą išsinuomotoje degalinės teritorijoje. Perdavimo-priėmimo aktuose nurodyta, kad vykdant konkrečią nuomos sutartį, AB ,,Lietuvos kuras“ perdavė UAB ,,Gazolita“ konkrečios degalinės teritorijos dalį pagal šalių suderintą teritorijos planą-schemą (priedas Nr. 2). Paminėtuose planuose-schemose nurodytos perdavimo-priėmimo aktais perduotos konkrečių degalinių teritorijų dalys. Sutarčių 3.2.13 p. nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja pasibaigus sutarties galiojimo laikui, jeigu sutartis nepratęsiama, arba ją nutraukus anksčiau termino, grąžinti nuomotojui turtą ir teritoriją, kurioje jis yra, tokios pat būklės, kokios buvo perduota perdavimo-priėmimo aktu, įvertinus pagal galiojančias normas turto susidėvėjimą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys sudarė ne valstybinės žemės subnuomos sutartis, o nuomos sutartis, kuriomis ieškovas už užmokestį suteikė atsakovui teisę nuomos laikotarpiu naudotis ieškovo sukurta infrastruktūra ieškovui nuosavybės teise priklausančiose degalinėse ir užsiimti (verstis) mažmenine suskystintų dujų prekyba išnuomotose degalinių teritorijose, yra nepagrįsta. Atsakovas be valstybinės žemės subnuomos sutarčių neturėjo galimybės naudotis ieškovo sukurta infrastruktūra ieškovui nuosavybės teise priklausančiose degalinėse ir užsiimti (verstis) mažmenine suskystintų dujų prekyba išsinuomotose degalinių teritorijose, kadangi ieškovas nėra žemės sklypų, kuriuose įrengtos degalinės, savininkas. Jeigu žemės sklypas, kuriame yra išnuomoti pastatai, statiniai ar įrenginiai, nuosavybės teise nuomotojui nepriklauso, tai tokių pastatų, statinių ar įrenginių nuoma be žemės savininko sutikimo leidžiama tik tais atvejais, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar žemės sklypo savininko ir pastatų, statinių ir įrenginių nuomotojo sutarčiai (CK 6.532 str. 4 d.) Byloje nustatyta, kad šalims sudarant nuomos sutartis Nr. 179, Nr. 182, Nr. 188 ir Nr. 496 nebuvo gauti valstybinės žemės sklypų savininko (nuomotojo) sutikimai valstybinės žemės subnuomai ir buvo pažeisti 1964 m. CK 310 straipsnio bei šių sutarčių sudarymo momentu galiojusio LR žemės nuomos įstatymo 9 straipsnio antrosios dalies imperatyvių normų reikalavimai. Tokie sutikimai nebuvo gauti ir vėliau. Pažymėtina, kad atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pripažino aplinkybę, jog ieškovas bando nuginčyti jam ekonomiškai nenaudingas šalių sutartis. Sutarčių sąlygos, Vilniaus apygardos teismo 2001 m. balandžio 27 d. nutartimi bankroto bylos AB ,,Lietuvos kuras“ iškėlimas ir pateikti įbylą įrodymai patvirtina aplinkybę, kad šalių nuomos sutartys Nr. 179, Nr. 182, Nr. 188, Nr. 496 sudarytos nenaudingomis AB ,,Lietuvos kuras“ sąlygomis. Sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja (1964 m. CK 47 str.). Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas turėjo pareigą gauti atitinkamų apskričių viršininkų administracijų sutikimus subnuomoti nuomojamų valstybinės žemės sklypų dalis atsakovui ir dėl to, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarp šalių sudaryti sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais, yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių sudarytos nuomos sutartys Nr. 179, Nr. 182, Nr. 188, Nr. 496 prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir todėl pripažintinos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento bei taikytina restitucija. Atsakovas pagal nurodytas sutartis naudojosi ieškovo degalinių teritorijos dalimis, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad taikant restituciją atsakovo sumokėtas nuomos mokestis negrąžintinas, nes grąžinant sumokėtą nuomos mokestį nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų ieškovo padėtis (CK 1.80 str. 3 d., 6.145 str. 7 d.).
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 29 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas. Ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės ,,Lietuvos kuras“ ieškinys atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Gazolita“, tretiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Kauno apskrities viršininko administracijai, Telšių apskrities viršininko administracijai, Marijampolės apskrities viršininko administracijai, valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialui, uždarajai akcinei bendrovei ,,Lukoil Baltija“ dėl subnuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis tenkintinas iš dalies. Pripažintinos nuomos sutartys Nr. 179, Nr. 182, Nr. 188, Nr. 496, sudarytos tarp akcinės bendrovės ,,Lietuvos kuras“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Gazolita“, negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Taikytina restitucija ir įpareigotinas atsakovas uždaroji akcinė bendrovė ,,Gazolita“ išgabenti iš nuomojamų teritorijų – degalinės Nr. 69, esančios adresu Pabradės kelias, Nemenčinė (Vilkaraiščio kaimas, Vilniaus rajonas), degalinės Nr. 90, esančios adresu Ukmergės kelias, Vilnius (Užubalių kaimas, Vilniaus rajonas), degalinės Nr. 176, esančios adresu Kalnujai, Raseinių rajonas, degalinės Nr. 82, esančios adresu Adomiškių kaimas, Marijampolės rajonas – uždarosios akcinės bendrovės ,,Gazolita“ sumontuotus laikinuosius pastatus, statinius ir kitus įrenginius bei įpareigotinas atsakovas uždaroji akcinė bendrovė ,,Gazolita“ grąžinti ieškovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei ,,Lietuvos kuras“ degalinių Nr. 69, Nr. 90, Nr. 176, Nr. 82 pastatus, statinius, inžinierinius tinklus, įrenginius ir teritoriją tokios pas būklės, kokios buvo perduota perdavimo-priėmimo aktais. Priimtinas ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės ,,Lietuvos kuras“ atsisakymas nuo ieškinio dalies dėl nuomos sutarties Nr. 192, sudarytos tarp akcinės bendrovės ,,Lietuvos kuras“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Gazolita“, pripažinimo negaliojančia, įpareigojimo išgabenti sumontuotus laikinuosius pastatus, statinius ir kitus įrenginius bei grąžinti turtą ir teritoriją tokios pat būklės, kokios buvo perduota perdavimo-priėmimo aktu, ir byla šioje dalyje nutrauktina.
Pagal CPK 79, 88, 96 straipsnių reikalavimus priteistina iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Gazolita“ valstybei 79 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 5 punktais,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės ,,Lietuvos kuras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Gazolita“, tretiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Kauno apskrities viršininko administracijai, Telšių apskrities viršininko administracijai, Marijampolės apskrities viršininko administracijai, valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialui, uždarajai akcinei bendrovei ,,Lukoil Baltija“ dėl subnuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis tenkinti iš dalies. Pripažinti nuomos sutartis Nr. 179, Nr. 182, Nr. 188, Nr. 496, sudarytas tarp akcinės bendrovės ,,Lietuvos kuras“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Gazolita“, negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą uždarąją akcinę bendrovę ,,Gazolita“ (įmonės kodas 2499315) išgabenti iš nuomojamų teritorijų – degalinės Nr. 69, esančios adresu Pabradės kelias, Nemenčinė, degalinės Nr. 90, esančios adresu Ukmergės kelias, Vilnius, degalinės Nr. 176, esančios adresu Kalnujai, Raseinių rajonas, degalinės Nr. 82, esančios adresu Adomiškių kaimas, Marijampolės rajonas – uždarosios akcinės bendrovės ,,Gazolita“ sumontuotus laikinuosius pastatus, statinius ir kitus įrenginius bei įpareigoti atsakovą uždarąją akcinę bendrovę ,,Gazolita“ grąžinti ieškovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei ,,Lietuvos kuras“ degalinių Nr. 69, Nr. 90, Nr. 176, Nr. 82 pastatus, statinius, inžinierinius tinklus, įrenginius ir teritoriją tokios pat būklės, kokios buvo perduota perdavimo-priėmimo aktais.
Priimti ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės ,,Lietuvos kuras“ atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl nuomos sutarties Nr. 192, sudarytos tarp akcinės bendrovės ,,Lietuvos kuras“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Gazolita“, pripažinimo negaliojančia, įpareigojimo išgabenti sumontuotus laikinuosius pastatus, statinius ir kitus įrenginius bei grąžinti turtą ir teritoriją tokios pat būklės, kokios buvo perduota perdavimo-priėmimo aktu, ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Gazolita“ (įmonės kodas 2499315) valstybei 79 Lt (septyniasdešimt devynis litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.