Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. Z. atstovų - gynėjų advokatų Eugenijaus Baršio ir Dainiaus Gudo skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-04-15 nutarties, kuria R. Z. pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Marijampolės apylinkės teismo 2019-04-29 nutartimi R. Z., padariusiam įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje esant nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuri buvo tęsta ir taikoma iki šiol.

2. 2020-04-01 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose buvo gautas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas, kuriuo prašoma R. Z. taikomą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-04-15 nutartimi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas tenkintas iš dalies: atmestas prašymas R. Z. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pratęsiant stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Tokį sprendimą teismas priėmė nesant pakankamai duomenų, jog karantino metu būtų užtikrintas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tęstinumas R. Z. ambulatorinėmis stebėjimo sąlygomis.

4. Gynėjas skunde cituoja 2020-03-19 gydytojų psichiatrų komisijos išvadą ir mano, kad yra visos sąlygos R. Z. gydymui ir stebėjimui ambulatorinėmis sąlygomis. Juo rūpintųsi tėvai, su kuriais jis gyventų.

5. Skunde cituojami BK 98 straipsnio 6 dalis ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalis, pagal kurias priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichinė būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Mano, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Marijampolės psichikos sveikatos centro raštu, kuriame nurodoma, jog priverčiamosios medicinos priemonės pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis tęstinumą galės taikyti tik pasibaigus valstybės nustatytam karantino terminui.

8. Rokiškio rūmų teisėjos nutartyje nurodyta, kad į Marijampolės psichikos sveikatos centrą buvo kreiptasi dėl konkretaus asmens - R. Z.. Atsakymas iš UAB „Medgintras“ taip pat gautas dėl galimybės teikti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas konkrečiam asmeniui - R. Z.. Tuo tarpu advokato D. Gudo pateiktas raštas yra bendro pobūdžio. Jame teigiama, kad paskirtu medikamentų injekcijai asmuo atvyksta į centrą nustatyta tvarka. Pagal nustatytą tvarką šiuo metu pacientas turi kreiptis į gydytoją nuotoliniu būdu, konsultuotis ir suderinti vizito laiką. Medikamentus, kuriuos reikia suleisti (R. Z. skirti, leidžiami medikamentai, vieną kartą per mėnesi), taip pat skiria konkretų pacientą prižiūrinčio Psichikos sveikatos centro gydytojas.

9. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad advokato D. Gudo skunde nėra duomenų, kur R. Z. konkrečiai bus gydomas, t. y. kokia įstaiga bus atsakinga už gydymo tęstinumą ambulatorinėmis sąlygomis. Tam reikalingas arba įstaigos, už kurioje bus toliau gydomas ir stebimas R. Z., arba už jo priežiūrą prisiimančių asmenų patvirtinimas. D. Gudo paaiškinimas kur ambulatoriškai gydysis R. Z., nėra tinkamai pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Gynėjų skundai tenkinami.

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs gydytojų komisijos išvados duomenis bei smurto rizikos vertinimo HCR-20 išvadą, kurioje nurodoma, kad smurto rizika yra tarp mažos ir yra vidutinės, pripažino, kad R. Z. psichinė būklė yra pasikeitusi, t. y. pagerėjusi ir yra stabili, tačiau VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą tenkino tik iš dalies - tęsdamas R. Z. gydymą, atmetė prašymą keisti gydymo režimą iš stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje į stebėjimą ir gydymą ambulatorinėmis sąlygomis. Priimdamas tokį sprendimą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nustatytais ribojimais ir rekomendacijomis, o taip pat atsižvelgė į UAB „Medgintras“ Psichikos sveikatos centro raštą, kuriame nurodyta, jog R. Z. priverčiamosios medicinos priemonės pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis tęstinumą galės taikyti tik pasibaigus valstybės nustatytam karantino terminui. Apeliacinės instancijos teismas tokiam sprendimui nepritaria.

11. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Jokių kitų kriterijų ar sąlygų įstatymas nenumato.

12. Iš 2020-03-19 komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo medicininės apžiūros išvados Nr. 147 (toliau – Išvada) matyti, kad gydytojų psichiatrų komisija, atlikusi R. Z. medicininę apžiūrą konstatavo, jog jo psichikos būklė pagerėjusi, stabili – ligos paūmėjimų, psichozės simptomatikos, ažitacijos, impulsyvumo nekonstatuota. Sumažėjo R. Z. įtampa, nerimas. Klinikoje vyrauja negatyvi šizofrenijos simptomatika, išreikšta emocijų, mąstymo, valios sferose. Vaistus vartoja pagal paskyrimą. Emocijos monotoniškos, dinamikoje nuotaika kiek pagerėjusi, mąstymas lėto tempo, menko produktyvumo. Tyrimo metu haliucinacijų, kliedesių, atminties sutrikimų nekonstatuota. Lankė užimtumo terapiją. Socialiai dezadaptuotas, kritika susirgimo atžvilgiu dalinė. Ateities planai atitinka paciento galimybes, palaiko ryšius su tėvais, seserimi. Tėvai domėdavosi paciento sveikata ir žada ateityje juo rūpintis ir prižiūrėti. Gydytojų komisija, įvertinusi minėtas aplinkybes ir atsižvelgusi, kad didesnio pagerėjimo taikant medikamentinį gydymą tikėtis negalima, rekomendavo priverstinį stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

13. Iš aptartų duomenų matyti, kad R. Z., kuris nepakaltinamumo būsenoje padarė nesunkų nusikaltimą, šiuo metu nėra agresyvus, psichinė sveikata pagerėjo, o tuo pačiu atitinkamai sumažėjo ir socialinis pavojingumas. Tai patvirtina ir nustatyta pakartotinio smurto rizika, kuri yra tarp mažos ir vidutinės (b. l. 15). R. Z. tėvai juo rūpinasi ir žada ateityje užtikrinti periodinį jo lankymąsi pas gydytoją psichiatrą. Byloje yra pateiktas raštiškas tėvų sutikimas rūpintis sūnumi ir prižiūrėti, kad būtų tinkamai tęsiamas gydymas ambulatorinėmis sąlygomis. Taigi yra visos sąlygos tenkinti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą keičiant gydymo režimą į švelnesnį, todėl toliau gydyti R. Z. izoliuotą nuo visuomenės nėra teisinio pagrindo. Atmestinas apylinkės teismo argumentas dėl gydymo tęstinumo galimybių nebuvimo karantino sąlygomis. Iš gynėjo advokato D. Gudo apeliacinės instancijos teismui pateikto VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro, kuriame būtų tęsiamas R. Z. gydymas ambulatorinėmis sąlygomis, rašto matyti, kad pagal Sveikatos apsaugos ministro 2020-03-26 įsakymą Nr. V-555 ir Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus 2020-04-07 įsakymą Nr. V-80 (1.4), visos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, taip pat ir priverčiamosios medicinos priemonės ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis teikiamos nuotoliniu būdu, o paskirtų medikamentų injekcijoms pacientas atvyksta į Psichikos sveikatos centrą nustatyta tvarka.

14. Iš prokurorės atsiliepimo į advokatų skundus matyti, kad R. Z. prirašytas UAB „Medgintras“ psichikos sveikatos centre, kuris pateikė teismui atsakymą, kad gydymo tęstinumas bus užtikrintas tik pasibaigus karantinui. Tačiau tokias pat sveikatos priežiūros paslaugas jis gali gauti ir Marijampolės psichikos sveikatos centre, kuris karantino laikotarpiu pilnai užtikrina pacientų stebėjimą, gydymą, injekcijų leidimą ir tai patvirtina teismui pateikta pažyma. Advokato D. Gudo skunde būtent ši gydymo įstaiga ir nurodyta. Pažymėtina, kad visi apdraustieji PSD gali pasirinkti norimą, taip pat ir arčiausiai jo gyvenamosios vietos esantį šeimos medicinos centrą ar polikliniką ir norimą šeimos gydytoją. Taip pat galima pasirinkti ir registruotis pasirinktame psichikos sveikatos centre. Už tinkamą gydymo įstaigos ir gydytojo parinkimą bei gydymo ambulatorinėmis sąlygomis tęstinumą atsakomybę prisiėmė tėvai, kurie savo valią teismui išreiškė raštu. Taigi, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nemato kliūčių tęsti R. Z. priverčiamąjį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis, juolab kad jam paskirti vaistai yra leidžiami tik vieną kartą į mėnesį.

15. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, įvertinus R. Z. psichinės sveikatos būklę bei jo pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat galimybę užtikrinti tokį pat gydymą namų sąlygomis, skundus nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad R. Z. pagrįstai pratęstas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, tačiau tai galima daryti ne stacionare, o ambulatorinėmis sąlygomis. Šiuo atveju tai yra pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Tokiu būdu skundžiama teismo nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – R. Z. gynėjų advokatų Eugenijaus Baršio ir Dainiaus Gudo skundus tenkinti.

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-04-15 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: R. Z. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis neskundžiama.