Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai R. Č., jos atstovui advokatui Rolandui Vaitekūnui, nukentėjusiajai D. Š., jos atstovui advokatui Arvydui Peneliui, išnagrinėjo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, neteistos, nebaustos administracine tvarka, deklaravusios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. 2016 m. sausio 31 d., apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdama ginčo sąlygomis, naudojo fizinį smurtą prieš D. Š., esant šalia D. Š. mažametei dukrai M. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), tuo R. Č. R. Č. mažametei dukrai M. Š. sukėlė išgąstį, neigiamas emocijas ir psichologinį nepatogumą, po ko ji gydėsi dėl potrauminio streso sindromo (F43.1). Tokiais savo veiksmais R. Č. trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, nesilaikė Lietuvos Respublikos ,,Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo“ 8 str. 1 d. ir pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso(toliau - ATPK) 181³ str. 1 d.

R. Č. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad šių metų sausio 31 dieną, apie 23 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) su broliu ir jo žmona, nes motina buvo atvežta su galvos trauma atėjo jos sūnus ir E. – D. Š. sūnus. Anksčiau pas mamą atėjo jos brolis A. K., jam (duomenys neskelbtini), norėjo išprašyti D. Š. sūnų E., nes jiems atėjus pas mamą dingsta daiktai, įvyko konfliktas. E. bėgdamas pastūmė jos motiną, ji susitrenkė galvą, buvo iškviesta policija, greitoji pagalba. E. išėjo į namus. Atėjusi jo motina koliojosi, buvo išprašyta ir išvyko. Paskambino motinai, atvyko į (duomenys neskelbtini), teiravosi, kur guli G. K.. Kol buvo prie informacijos langelio, išgirdo dviejų moterų ginčą, pažino motinos balsą. Už kampo ant suoliuko buvo D. Š. ir mama. Mama pasakė, kad čia E. motina. D. Š. vartojo necenzūrinius žodžius, užsipuolė jos brolį, kad jis pedofilas, motinai sakė, kad kas per šeima, elgėsi negražiai, skeryčiojosi rankomis. Tai vyko prie rentgeno kabineto. D. Š. dukra gal (duomenys neskelbtini) metų amžiaus patampė motiną už rankovės, kad einam iš čia. D. Š. skeryčiojosi, tad ji bijojo, kad D. Š. nesuduotų motinai, nes ji blogai jautėsi po galvos traumos. Kai labai arti pastebėjo rankas, du kartus spontaniškai sudavė D. Š. Išgirdo motinos klyksmą, pradėjo ją raminti. Kada išėjo D. Š., neprisimena. Mamai (duomenys neskelbtini) metai. Ji šiuo metu prižiūri mažą jos dukrą. Prie D. Š. sėdėjo dukra, ji buvo visa laiką, niekur nenuėjo. Jei būtų to nepadariusi, įsitikinusi, jog būtų nukentėjusi jos motina. D. Š. negražiais žodžiais vadino jos motiną, brolį, o ji paprasčiausiai gynė savo mamą nuo smurto, jau rankos buvo pakeltos, kiekvienu momentu galėjo įvykti smurtas. Ji sugriebė jos ranką, ji kaip nuslydo, bandė ištraukti, sudavė jai į pilvą. D. Š. sėdėjo, o mama labai mažo ūgio, ji stovėjo visai šalia, atsirėmusi į jos petį. D. Š. matydama, kad gręsia tokia situacija, galėjo patraukti savo dukrą iš įvykio vietos, tai jos pareiga, kaip motinos, o ji gynė savo mamą. Pati turi (duomenys neskelbtini) metų vaiką, ji tokios situacijos neįsivaizduoja, pas juos šeimoje konfliktai prie vaiko nesprendžiami. Ji vaikui nieko nesakė, nedarė, jo į (duomenys neskelbtini)neatsivedė. Ji pasisuko raminti motinos ir nematė, kur dingo D. Š.. Ji pati nepradėjo konflikto. Ji turi teisę ginti savo motiną, dar senyvo amžiaus moterį. Tai sekundžių reikalas. Labai išsigando, čia buvo spontaniškas, nevalingas veiksmas. Sudavė delnu, suriko ,,baik”, tuo pačiu metu pripuolė prie motinos, nes išgirdo jos dejones, nes bijojo, kad nenugriūtų, nes ji visa laiką buvo atsirėmusi į jos petį, nes galvą skaudėjo, labai aukštas mamos kraujospūdis. Mergaitė per vidurį, bandė mamą tempti už rankovės, baigti konfliktą. D. Š. tuo metu draskėsi su jos broliu, ji ištraukė ranką iš mergaitės. D. Š. ištisai kas antras žodis buvo necenzūrinis, girdėjo tai D. Š. dukra. D. Š. buvo susijaudinusi, agresyvi. Mano, kad tikrai būtų pavartotas smurtas prieš motiną, iki mamos buvo likę keli centimetrai, vis artėjo tas atstumas kiekvieno mosikavimo metu. Ji mano, kad mergaitė išsigando dėl savo motinos veiksmų, negražaus elgesio. Buvo 23 val. nakties, jos su mama iš (duomenys neskelbtini)išėjo 24 val. Čia vaiko teisių pažeidimas, sekmadienio naktis, žiema, sninga, vaikas ryte turėtų eiti į darželį ar mokyklą, o ją tampo po viešas įstaigas, konfliktines situacijas.

Nors R. Č. savo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo, nurodyto protokole, nepripažino, padarytas vaiko teisių pažeidimas bei R. Č. kaltė padarius šį pažeidimą, įrodyta.

Nukentėjusioji D. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad šių metų sausio 31 dieną, apie 23 val. su mažamete dukra buvo (duomenys neskelbtini), nes sūnui E. darė tomografiją. E. (duomenys neskelbtini) metų, jį sumušė A. K. Dukra M. Š. buvo kartu, sėdėjo ant suoliuko, laukė kol E. padarys tomografiją. Jį atvežė į (duomenys neskelbtini) kartu su G. K., nes abu buvo išvežti iš G. K. namų. Jis ten buvo su L. Č. E. iškvietė policiją apie 22 val. Ten sumušė L. ir E. vieną kartą trenkė. E. iškvietė policiją. Atvažiavo policija, nežino kas iškvietė greitąją, atvežė sūnų į (duomenys neskelbtini). Laukė kol padarys tomografiją, kad pasiimti E. Sėdėjo ant suoliuko, laukė, žaidė su meškiuku. Ten stovėjo R. Č. motina, buvo J. K.. Motina vis prašė nerašyti pareiškimo prieš sūnų A. dėl E. sužalojimo. Ji sėdėjo ant suoliuko, žaidė su vaiku, atbėgo R. Č. ir trenkė jai. Ji rašė pareiškimą policijai, viskas užfiksuota. Ji tokio žodžio, kaip kad pasakė R. Č., nevartojo. Atėjo ir trenkė jai į galvą, smilkinio pusėje smūgiavo. Ji sėdėjo ant suoliuko, ten yra gydytojų ir procedūrų kabinetai. Jai policijoje sakė, kad peržiūrės vaizdo įrašus. Smūgio metu ji užsidengė galvą, kad nesužalotų galvos, tada dar buvo nemažiau 6 smūgių per nugarą. Kaip ją kažkas iš personalo atitraukė, tada ji dar spyrė. Mergaitė pradėjo klykti. Viena gydytoja po įvykio juos įvedė į kabinetą, pasakiusi, kad mergaitei čia bus saugiau. Mergaitei rankos drebėjo. Gydytoja moteris, ji pildė to žmogaus, atvežto po avarijos, dokumentus. Dar buvo vienas gydytojas, aukštesnis už traumatologą, mano kad tas pats, kuris apžiūrėjo E. Nežino, ar gydytoja, ar slaugytoja klausė: ,,Kas čia atsitiko?”. Ji ją su dukra įleido į (duomenys neskelbtini) kabinetą ir uždarė duris. Ji pildė dokumentus, tą gali atsakingai pasakyti. Iki šiol su dukra vaikšto pas psichologus. R. Č. greitai ėjo link jos ir be žodžių smūgiavo dešine ranka į kairį smilkinį. Susiėmė kaire ranka už kairio smilkinio, tada antras smūgis buvo į galvą, link pakaušio, nežino, kuria ranka trenkė. Nematė, nes pradėjo dengtis galvą. Nemažiau 6 smūgių. Smūgiai buvo stiprūs, tačiau žymių neliko. Nustatė neurologas, kad galva buvo sutrenkta. Mėlynių nebuvo, paraudimas buvo tą pačią dieną, bet kai ėjo pas ekspertus, jau nebebuvo. Kai juos kažkas iš medikų įsivedė į kabinetą, ji ramino vaiką, nes jai labiau rūpėjo vaiko, nei jos sveikata. Nežino, kiek laiko prabuvo tame kabinete. Buvo padaryta tomografija E.,, jie išėjo namo. Nekvietė policijos, greitosios, turbūt šoke buvo, nes vyko tokie dalykai ligoninės priėmime, tarp suaugusių žmonių. Neprašė ko nors kito iškviesti. Buvo R. Č. motinos bute, nes paskambino sūnus, pasakė, kad A. K. įlėkė į namus, visus išstumdė, sumušė L., ji iškvietė policiją ir pati atvažiavo. Ten niekas nebevyko, buvo policija ir medikai. Du policininkai stovėjo koridoriuje, A. K. sėdėjo virtuvėje, vienas policininkas buvo kambaryje, ji ten nėjo. Klausė policijos pareigūnų, ar gali pasiimti E., iš tų namų. Sakė, kad ne, nes jis dar neapklaustas. Atvažiavo J. K., A. K. žmona. Ji išėjo į lauką, E. pasakė, kad važiuos į ligoninę, nes važiavo G. K.. Kai ji išvyko iš G. buto, tai važiavo pas savo seserį, kuriai 45 metai, pasiimti savo dukros M. Buvo gal apie 22 val., gal po 22 val. Toks laikas buvo, kaip važiavo į ligoninę. Dukrai 7 metai, ji manė, kad ligoninės priėmime saugu, ji gyvena prie pat ligoninės, važiavo ten pasiimti sūnaus, gyvena šalia, per gatvę (duomenys neskelbtini). Vienos dukros ji nepaliko, ji per maža. Po įvykio yra išvykusi į užsienį, paliko mergaitę pas seserį, išvyko devynioms dienoms. Jos vyras dar buvo grįžęs iš komandiruotės. Jos sūnų atvežė kartu su G. K. greitoji. Sūnų vežė dėl sumušimo, o sumušė A. K. Tuo pačiu automobiliu važiavo ir sūnus, ir G. K.. Ji atvažiavo atskirai kartu su dukra.

Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad sausio 31 d. vyrui A. K. paskambino uošvė G. K. ir pasakė, kad yra atėję R. Č. ir D. Š. sūnūs. Kai tik jie ateina pas uošvę, visada dingsta daiktai, vaistai, žiedai. Vyras nuėjo išvaryti, rado D. Š., ji ,,ardėsi”, rėkavo visokiais žodžiais, kad vyrą pasodins, vyrą išvadino pedofilu, kad jis lietė jos mergaitę. Buvo policija, nieko nedarė. Atvažiavo „greitoji“, nes uošvei buvo padaryta trauma, nes nukentėjusiosios sūnus E. ją stūmė. Greitoji suteikė pagalbą uošvienei, suleido vaistų. D. Š. su savo sūnumi kažkur pasitraukė. Jie buvo su vyru policijoje, parašė pareiškimą ir atvažiavo į ligoninę. R. irgi pasakė, ji irgi važiavo į ligoninę, buvo apie 23 val., išgirdo dviejų moterų balsus, jie rėkavo. Ji ėjo iš dešinės pasižiūrėti, R. – iš kitos pusės, susitiko prie rentgeno kabineto. Uošvė stovėjo prieš šią moterį, o ji sėdėjo. Ji sėdėdama rėkavo, visaip jų šeimą įžeidinėjo, vyrą pedofilu išvadino, jos vyras įsiaudrino, tada ji priėjo raminti vyrą. Matė, kaip mergaitė tampė motiną už rankos, kad eitų iš čia. Išgirdo R. sakant ,,baik”. Girdėjo, kaip uošvė ir D. Š. kalbėjo. D. Š. necenzūriniais žodžiais keikėsi, rėkavo, kad pedofilai, išsodins visą šeimą. Ji nematė kas toliau vyko, nes ramino vyrą. Pamatė ją vieną nubėgančią registratūros pusėn, nematė mergaitės. Atėjo iš personalo moteris, klausė kas atsitiko. Jie dar pabuvo, kaip D. Š. pabėgo iš ten, gal 10 minučių, nes uošvei pasidarė bloga su širdimi.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad R. Č. yra jo sesuo. Jie su seserimi ir žmona nuvažiavo į ligoninę pas motiną, nes ją iš namų išvežė greitoji, ten kilo konfliktas. D. labai negražiai elgėsi, ją truputį pažįsta, juos siejo santykiai prieš 20 metų. Jie kai nuvažiavo į ligoninę, D. jau ten buvo, šalia stovėjo jo motina ir D. vaikas stovėjo. Kai atėjo, ten jau buvo motina viduje, ne prie pat įėjimo, o toliau. Stovėjo mama ir D. sėdėdama visokiais žodžiais ten drabstėsi. Mama tylėjo. Džiuginta pamatė jį ir pradėjo vadinti jį pedofilu, visokiais ten kitais negražiais žodžiais. Jis nežino, ką jos prieš tai abi kalbėjo, o čia buvo tik keiksmažodžiai, riksmai. Tik D. jį pamatė ir pradėjo vadinti pedofilu ir tokiu, kitokiu. Jis norėjo jau jai už tai trenkti, tačiau nespėjo, žmona užbėgo už akių ir atitraukė jį. Nieko nebevyko, žmona atitraukė toliau, gal 10 m, nežino tiksliai. Jis nuėjo į šoną, nusiramino. Žmona buvo prie jo, o ką sesuo darė – jis nematė. Sunku pasakyti, ar girdėjo toliau kokį triukšmą. Jis nematė, ar kas nors iš medicininio personalo sakė pastabas. Nematė, kaip sesuo stumdė nukentėjusiąją, nes jį atitraukė. Išsiskirstė visi, jis išėjo parūkyti. Kai norėjo prieiti prie nukentėjusiosios ir jai smogti, ji sėdėjo. Mama visą laiką ten buvo. B. D. mažametis vaikas, jis viską turėjo girdėti, nes šalimais buvo. Abiejų vaikai draugauja, lankosi pas močiutę, jo mamą, abu kartu apvagia mamą. Vieną kartą auksas už 500 Eur dingo, paskui kitą kartą. Mama paima tuos lombardo kvitelius, išsiperka, tie daiktai brangūs, tėvo yra. Dalyvauja abu kartu. Mama išsiperka, o pavardė ant kvitų būna ir mano vaiko, ir D. Tąkart paskambino motina, pasakė, kad vėl atėjo, liepė jai neprasidėti, mama prašė juos išvaryti. Nuėjo į tą butą ir vienam, ir kitam trenkė per veidą, išvarė. Jiems 18 ir 19 metų. Atvažiavo policija. Mama pateko į ligoninę, kai trenkė vienam ir kitam. Džiugintos vaikas išsigando ir bėgo, bėgdamas kliudė motiną, ji pargriuvo, susitrenkė galvą. Jis pats iškvietė policiją, o policija „greitąją“. Motinai sutrenkta galva, ji nerašė pareiškimo, mūsų buvo pareiškimas parašytas. Buvo atvažiavusi į tą butą D. sakė, kad jis pedofilas, kad nėra senaties termino. Ją pažinojo prieš 20 metų, buvo trumpalaikė draugystė. D. mergaitė gal (duomenys neskelbtini) metų. Ji galėjo išsigąsti, nes, kai vaikui garsiau pasakai, kad eitų gulti, jis jau išsigąsta, o čia 100 kartų blogiau.

Liudytoja D. D. teismo posėdžio metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Jai nematytos abi moterys, ji tiksliai nepamena, pacientų labai daug. Skambino telefonu tyrėja, kuri tvirtino, kad ji tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), klausė apie kurią valandą įvyko konfliktas tarp pacientų, ar ji ką žino. Ji neprisimena tokio įvykio ir tą sakė tyrėjai. Muštynių nematė, nepilnamečių dalyvavimo tikrai nepamena.

Liudytoja B. S. teismo posėdžio metu parodė, kad ji neturi ką pasakyti, nes to įvykio nematė. Dirbo (duomenys neskelbtini), negali pasakyti, ar tą dieną dirbo ir kur dirbo, nes neturi tos dienos grafiko. Jai niekas neskambino, niekas neieškojo. Ji nieko nematė, jei ji dirbo terapinėje pusėje, tai ji matyti negalėjo. Ji nematė, nes su ligoniais važiuoja į kompiuterinio tomografo kabinetą, į rentgeną, laboratoriją.

Liudytoja L. M. teismo posėdžio metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Pamena jas abi moteris, pas ją lankėsi, nes buvo tarp jų konfliktas (duomenys neskelbtini). Konflikte dalyvavo šios moters mažametė dukra. Apklausė atsakomybėn traukiamą asmenį, ji neneigė, kad buvo konfliktas. Jei gerai nepamena, ar viena moteris bandė suduoti kitai, ar sudavė. Buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo, buvo apklausti asmenys, surašytas protokolas. Vadovavosi motinos parodymais, kad jos mažametė dukra matė tą konfliktą, verkė, daugiau neatsimena. Kada gavo prašymą - neatsimena. Buvo priimtas vienas nutarimas, grįžo iš prokuratūros, kad patikslinti aplinkybes, jau buvo praėję keli mėnesiai, kaip pas ją pateko. Buvo surašyti punktai, ką reikia padaryti, apklausti. Apklausė traukiamą administracinėn atsakomybėn asmenį, nustatė (duomenys neskelbtini) darbuotojus, bendravo su jais telefonu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigė, kad tuo metu vyko konfliktas, ji bandė smūgiuoti ar smūgiavo į nugarą nukentėjusiajai, kuri bandė to išvengti. Iš surinktos medžiagos jai buvo aišku, iš šalių apklausos, pagrinde iš nukentėjusiosios, kad jos dukra matė, kaip ji jautėsi. Su dukra nesikalbėjo, tiksliai nepamena, lyg norėjo ją apklausti, bet mama nesutiko, nes dukra streso būsenoje, nenorėjo, kad būtų apklausiama, jei gerai prisimena, ta 7 metų vaikas. Patikėjo mamos žodžiais, jos parodymais. Buvo išsiųstas užklausimas, nurodyti telefono numeriai. Neapklausta dėl laiko stokos, nes 10 dienų terminas, kuris būna praėjęs, kol jie gauna medžiagą. Pasišnekėjo telefonu. Negali pasakyti nei vardų, nei pavardžių, nebuvo tokių žmonių, kad būtų konkrečiai matę konfliktą, todėl jie ir nebuvo iškviesti į apklausą. Dėl vaizdo įrašo yra surašytas tarnybinis pranešimas. Ta tyrėja, kuri pirma tyrė, tai jos reikėtų klausti, ar nėra medžiagoje. Jei gerai atsimena – ta tyrėja I. K. Kai ji gavo medžiagą, tai vaizdo medžiagos jau nebuvo, nes buvo praėjęs per ilgas laiko tarpas. Ieškojo vaizdo medžiagos, turėtų būti surašytas jos tarnybinis pranešimas, kad jos nėra. Ji jau gavo medžiagą be vaizdo įrašo, jau buvo keli mėnesiai praėję po viso to.

Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad jei tiksliai tas įvykis, apie kurį šnekama, tai naktį, neužfiksavo kelintą valandą, įvyko triukšmas ant kušečių, prie apžiūrų salytės, jis persikėlė prie rentgeno kabineto. Ten buvo vyras, moterys, buvo intensyvus ginčas, kalbų prasmės neužfiksavo, smurto nepastebėjo. Jis budėjo, sėdėjo gydytojų kabinete, iš jo nesimato. Išgirdo triukšmą, ėjo link registratūros. Nepamena ar jis, ar gydytojas P. kuris budėjo kaip chirurgas, perspėjo, kad tyliau. Lyg dar buvo mergaitė, lyg prie rentgeno kabineto ją matė, negali tiksliai pasakyti, toks žmonių srautas kasdien. Lyg prie tos grupelės buvo mergaitė. Vieni sėdėjo, kiti stovėjo, buvo vienas vyras. Niekuo neišskirtinis atvejis, kuris užsifiksuotų, žmonės apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, negali konkrečiai pasakyti. Būna, kad užsifiksuoja išskirtiniai atvejai, muštynės, per diena būna 2-3 atvejai, sunku atgaminti. Ten yra filmavimo kameros, buvo galima peržiūrėti, rentgeno kabinetas filmuojamas, tik keli kabinetai nefilmuojami.

Liudytoja K. L. teismo posėdžio metu parodė, kad veidų tikrai neprisimina. Apie sausio 31 d. įvykius nieko neprisimena. Apie kažkokį įvykį sužinojo, kai skambino telefonu tyrėja, kad buvo toks įvykis, klausė kas įvyko. Ji girdėjo tik triukšmą, dirbo terapiniame skyriuje, o ne traumų skyriuje, nubėgo į registratūrą pasižiūrėti, ar nepuola kas jo kolegės. Ji tik girdėjo triukšmą, tai buvo žmonių apsižodžiavimas, garsūs balsai, nes atstumas didelis. Ji išgirdo. Neprisimena ar vyrai, ar moterys, gal greičiau moterys. Žodžių tikrai negirdėjo. Koridorius gal 30 m ilgio, gal daugiau, ten koridoriai išrangyti, registratūra už 50 m, per registratūrą susijungia terapinis skyrius, atskiras koridorius. Ji ėjo pasižiūrėti ar viskas gerai kolegei. Kolegė sėdėjo registratūroje, klausė kas vyksta, sakė, kad jau iškvietė apsaugą. Tie žmonės barėsi prie rentgeno kabineto, ji nuėjo pasižiūrėti, nes pas juos darbas vyksta. Tų žmonių nematė, tik girdėjo triukšmą. Daugiau, kaip jai sakė kolegės, nebebuvo triukšmo. Tai nebuvo vienas klyksmas, buvo daug žodžių. Detaliau neprisimena. Tai negalėjo būti vieno žmogaus, buvo toks alasas, tai ne vieno žmogaus balsas. Ir tai nebuvo panašu į dviejų žmonių ginčą.

Liudytoja A. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad yra bendrosios praktikos slaugytoja. Šių žmonių neprisimena. Vidurnaktį ji galėjo būti palydėjusi ligonį į kompiuterinės tomografijos kabinetą, ji tikrai nežino. Pas juos kiekvieną dieną taip būna, ji atkreipia dėmesį į ligonį, kad jis saugus būtų, lydi į kompiuterį, rentgeną, operacinę. Ji tikrai nežino, kaip kas čia vyko.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika užtraukia įspėjimą arba baudą iki dvidešimt aštuonių eurų. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, inter alia numatantis vaiko teisę būti sveikam. Vaiko teisė būti sveikam garantuojama be kita ko priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką (įstatymo 8 str. 1 d. 1 p.). Iš 2016-03-14 Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (2 - 4 b.l.) matyti, jog buvo nustatytas vaiko teisių pažeidimas dėl neteisėtų ir smurtinių R. Č. veiksmų mažamečio asmens motinos D. Š. atžvilgiu. Iš 2016-02-01 Protokolo – pareiškimo (10 b. l.) matyti, jog dėl padarytų smurtinių veiksmų prieš ją, nukentėjusioji D. Š. kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK. Iš 2016-02-01 liudytojos D. Š. apklausos protokolo (11 – 12 b.l.) matyti, jog D. Š. išsamiai paaiškino konflikto (duomenys neskelbtini) aplinkybes. Teismas taip pat vertina kitą rašytinę medžiagą – 2016-03-08 liudytojos J. K. apklausos protokolą (13 – 14 b.l.); 2016-03-09 R. Č. paaiškinimą (15 – 16 b.l.); 2016-04-06 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (19 – 20 b.l.); 2016-02-02 Specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)ir medicininių dokumentų išrašų kopijas (34 – 36 b.l.).

Teisme davusi parodymus R. Č. pripažino sudavusi porą smūgių į nugarą D. Š., esant šalia mažametei jos dukrai, taip pat patvirtino, kad buvo daug šauksmo, negražių žodžių, grasinimų. Ji tiktai paaiškino savaip šių smūgių sudavimo priežastį, kad tą padarė supratusi, jog D. Š. tuoj panaudos smurtą prieš jos motiną, tačiau paties smurto fakto neneigė. Kad buvo panaudotas smurtas, įrodo ir 2016-02-02 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Kiti teisme apklausti liudytojai fakto, jog R. Č. viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš D. Š., nepatvirtino, nes nematė, tačiau liudytojai J. K., A. K. (R. Č. brolis), R. R. (gydytojas), K. L. (medicinos darbuotoja) patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 31 d. naktį buvo įvykęs didelis ginčas tarp kelių asmenų, triukšmas, sukėlęs išskirtines emocijas darbuotojams, vienas gydytojas net perspėjo besipykstančius. Tokia situacija, kaip kad teisingai pažymėjo liudytojas A. K., neabejotinai sukėlė išgąstį ir neigiamas psichologines emocijas šalia D. Š. buvusiai jos mažametei dukrai. Tokią pat neigiamą mažamečiui vaikui situaciją patvirtina ir nukentėjusioji D. Š. Jos parodymus patvirtina vaikų gydytojų – neurologų ir psichiatrų pažymėjimai (išrašai) apie tai, jog dėl patirto streso 2016-01-31 įvykio metu Š. M. gydosi dėl potrauminio streso sindromo simptomų (F43.1) (35, 36 b. l.). D. Š. logiškai ir pagrįstai paaiškino, dėl kokios priežasties ji vėlai vakare vykdama į (duomenys neskelbtini), su savimi pasiėmė ir mažametį vaiką, todėl teismas šioje dalyje D. Š. neveikimo vaiko teisių labui nenustatė.

Teismas daro išvadą, jog nors smurtas ir nebuvo nukreiptas prieš vaiką, tačiau jo stebėta situacija, kai prie jos motinos agresyviai artinasi A. K., siekdamas suduoti motinai (iš paties A. K. parodymų teisme), jį sustabdo žmona J. K. ir nuveda į šoną, tada R. Č. suduoda smūgius motinai, taip pat visus veiksmus seka garsūs riksmai (keiksmažodžių vartojimo faktas nepatvirtintas), akivaizdžiai veikė vaiko psichologiją ir pažeidė vaiko teises į sveiką ir saugią aplinką. Teismas aprašytais duomenimis daro išvadą, jog R. Č. kaltė dėl jai inkriminuoto pažeidimo padarymo yra įrodyta, ji baustina pagal ATPK 181³ str. 1 d.

R. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas R. Č. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą, į asmenybę. R. Č. neteista, nebausta administracine tvarka. Teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes ir daro išvadą, jog ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti R. Č. už ATPK 181³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.