- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-16
- Bylos Nr.
- ATP-360-354/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00055-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Pažeidėjas
- P. R.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto P. R. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarimo, kuriuo P. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir nubaustas 150 Lt bauda, pripažintas kaltu pagal ATPK 130 str. 1 d. ir nubaustas 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis ATPK 33 str., P. R. paskirta galutinė nuobauda – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. R. nubaustas už tai, kad 2013 m. gruodžio 26 d., apie 20 val. 28 min., Joniškio mieste, Miesto aikštėje vairavo transporto priemonę – R. Ž. vardu registruotą automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į priešais Joniškio bažnyčią esančius kelio atitvarus, tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kelio atitvarai, Joniškio rajono savivaldybės administracijos Joniškio seniūnijai padaryta 50 Lt turtinė žala, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231.1., 234 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu P. R. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-248-874/2014 ir jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Skunde apeliantas deklaruoja manymą, kad Joniškio rajono apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus byloje, pripažindamas įrodymais prieštaringus duomenis, abejones keliančius duomenis ir atmesdamas jį teisinančius įrodymus, to nemotyvuodamas.
Šalies argumentai
Apeliantas pažymi, kad jis nuo pat protokolo surašymo dienos teigė, jog šio pažeidimo nepadarė ir nežino, kas jį padarė. Automobilis, kuriuo buvo padarytas pažeidimas, priklauso jo (apelianto) seseriai I. R., gyv. (duomenys neskelbtini), Kepalių kaime, Joniškio rajone. Pasak apelianto, įvykio dieną buvo pas savo mamą adresu: (duomenys neskelbtini) , Joniškyje, vakare išvažiavo visi pas seserį į Kepalių kaimą, važiavo sesers vyro mašina visi kartu, o automobilis ,,Audi A3“ buvo likęs Joniškyje. Teigia, kad visiems būnant kaime, seseriai paskambino žmogus ir pasakė, kad mašina sudaužyta, kažkas pavogė sesers automobilį, juo pasinaudojo ir sukėlė eismo įvykį. Dėl šio įvykio sesuo kreipėsi į policiją su pareiškimu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame jie visi apklausti.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant administracinę bylą Joniškio rajono apylinkės teisme, jau buvo priimtas nutarimas nutraukti baudžiamąją bylą. Pasak apelianto, Joniškio rajono apylinkės teismas ir rėmėsi minėtu nutarimu jį nubausdamas, perkėlė šio nutarimo motyvus į nutarimą, kuriuo yra nubaustas. Apelianto nuomone, Joniškio rajono apylinkės teismas nepagrįstai suteikė šiam nutarimui prejudicinę galią, teigdamas, kad jau prokuroras nustatė, jog jis vairavo automobilį.
Šalies argumentai
Be to, skunde pažeidėjas nurodo, kad teismas, pripažindamas jį padarius pažeidimą, rėmėsi policijos pareigūnų (A. J., N. B., R. R. – neteisingai nurodyta pavardė, buvo apklaustas R. R.) parodymais ir jų tarnybiniais pranešimais, kurie yra prieštaringi ir, apelianto nuomone, jo kaltės pažeidimų padaryme neįrodo, tuo labiau, kad patys policijos pareigūnai šio eismo įvykio nematė, o kokiomis aplinkybėmis atsirado liudytojos K. S. ir I. S., jam neaišku.
Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, kad vaizdo kameromis eismo įvykis nebuvo užfiksuotas, nes kamera tuo metu buvo nusisukusi į kitą pusę, iš fotonuotraukų matyti, kad jis neužfiksuotas įvykio vietoje ar prie automobilio. Dėl to apeliantas deklaruoja išvadą, jog nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog jis yra kaltas dėl pažeidimo padarymo.
Dėl liudytojų K. S. ir I. S. parodymų pažeidėjas pažymi, kad liudytoja K. S. yra policijos pareigūno G. O., kuris atstovavo instituciją teisme, geriausio draugo dukra, todėl jos parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Teigia, kad abi merginos yra draugės ir dėl jo nurodyto ryšio su policijos pareigūnu gali jį apkalbėti, kadangi jis pareigūnų yra nemėgstamas ir dažnai kaltinamas nebūtais dalykais.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad G. O. teisme nurodė, jog protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo buvo surašytas po to, kai nutraukta baudžiamoji byla, tačiau tai yra netiesa ir tai matyti iš bylos dokumentų.
Be to, skunde teigiama, kad vertinant liudytojų K. S. ir I. S. parodymus, neatsižvelgta į tai, kad įvykio metu buvo tamsus paros metas ir pastarųjų matomumo galimybės buvo ribotos. Pasak apelianto, jų parodymai, duoti teisme ir užfiksuoti paaiškinimuose, skiriasi. Pažymi, kad S. (turėtų būti K. S.) rašytiniame paaiškinime niekur nenurodė jo pavardės, taip pat jos apklausoje nurodytas asmuo „(duomenys neskelbtini)“, kuris taip pat teismo nebuvo apklaustas, byloje nėra net „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimo apie tą vakarą, kur jis buvo ir ką veikė, pastarasis neapklaustas, siekiant patikrinti duotus parodymus. Mergina nurodė, kad iš matymo pažįsta P. ir „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jis (apeliantas) nei vienos iš merginų nepažįsta. Be to, pažeidėjas nurodo, kad merginų parodymai apklausų protokoluose surašyti ne jų ranka, o tyrėjo. Apelianto teigimu, teismas į šias svarbias aplinkybes neatsižvelgė.
Apeliantas savo skunde atkreipia dėmesį, kad teismas savo sprendimą motyvavo telefono išklotinėmis, tačiau telefonas pats savaime nerodo jo turėtojo buvimo vietos, kaip kategoriškai teigia teismas. Pasak apelianto, teismas ir prokuroras turėjo paklausti, kur tą vakarą buvo jo telefonas, ar jis juo naudojosi, ar visą vakarą, ar jį turėjo su savimi. Pažymi, kad telefono buvimo vieta pagal celes taip pat nustatoma tik apytikrė. Teismas nesirėmė liudytojo E. E. parodymais tik todėl, kad E. E. yra jo (apelianto) draugas, tačiau I. S. (turėtų būti K. S.) yra pareigūno G. O. šeimos draugė, ir tai nėra pagrindas teismui tuo pačiu draugystės pagrindu atmesti jos bei jos draugės parodymus.
Apeliaciniame skunde P. R. teigia, kad po įvykio pas jį niekas nebuvo atvykęs, neapklausė apie eismo įvykį, netikrino, kur jis buvo, ar jis išgėręs, tiesiog po mėnesio jam surašė administracinio tesiės pažeidimo protokolą, ir pareigūnai K. R., G. O., Š., darydami psichologinį spaudimą, liepė prisipažinti padarius administracinės teisės pažeidimą.
Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad teismas nebuvo objektyvus, netinkamai vertino surinktus įrodymus, nevertino jų visete ir neanalizavo, netyrė jų teisminio nagrinėjimo metu, todėl teismo išvados yra neteisingos ir neatitinkančios duomenų, esančių byloje. Teigia, kad institucija, surašiusi protokolą, jokių objektyvių duomenų, įrodymų šioje byloje nesurinko. Teismas pažeidė administracinių bylų nagrinėjimo praktiką, kad prielaidomis sprendimo grįsti negalima, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Teigia, kad dėl tokio neobjektyvaus nutarimo ir šios administracinės bylos jis negali dirbti ir gali būti atleistas iš darbo, nes darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu.
Apeliantas konstatuoja, kad teismas neobjektyviai vertino surinktus įrodymus, nesiekė išsiaiškinti visų reikšmingų byloje aplinkybių, nagrinėdamas bylą pažeidė ATPK 257 str., 256 str., 272 str., 284 str. ir priėmė neteisingą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatas prašo atmesti P. R. apeliacinį skundą ir palikti galioti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarimą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pirmiausia pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.). Apygardos teismo nuomone, pateiktame apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus iš naujo tirti ir vertinti. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas rašė teismo posėdžio protokolą, jame užfiksavo esminius bylos nagrinėjimo momentus, apklaustų asmenų parodymus teismo posėdyje, įrodymų tyrimą ir kt. Administracinio teisės pažeidimo byla, teismo posėdžio protokolas ir skundžiamas teismo nutarimas visete patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą grindė tais įrodymais, kurie buvo surinkti ir ištirti teismo posėdyje.
Pagal ATPK 284 str., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Aukštesnės instancijos teismas patikrinęs skundžiamo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal jau esančią byloje medžiagą, įvertinęs pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad anksčiau minėtų nuostatų pirmosios instancijos teismas nepažeidė, nors apeliantas teigia priešingai, nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje teismas priėmė įvertinęs surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, aiškiai išdėstė įrodymus, kurias grindė savo sprendimą, aptarė jų turinį, skundžiamame nutarime motyvuotai pasisakė, kaip vertina vienus ir kitus bylos duomenis, kodėl vienų liudytojų, tarp jų ir E. E., parodymus atmeta, o kitų liudytojų, tarp jų K. S. ir I. S., parodymais remiasi. Akivaizdu, kad skundžiamo nutarimo turinys yra žinomas apeliantui, todėl nėra būtinybės šioje nutartyje dar sykį detaliai analizuoti byloje surinktus įrodymus, atkartoti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kurioms skundą nagrinėjantis teismas visiškai pritaria. Pažeidėjo apeliaciniame skunde reiškiama kritika dėl Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimo yra teisiškai nepagrįsta, deklaratyvi, grįsta tik jo paties subjektyviais išmąstymais, tomis pačiomis išgalvotomis versijomis, kurias P. R. deklaravo ir pirmosios instancijos teisme ir kurios byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra vienareikšmiškai paneigtos.
Be kita ko, savo skunde apeliantas deklaruoja ir kitus, iš esmės jokios teisinės reikšmės šiai bylai neturinčius argumentus, prašo aiškintis aplinkybes, kurios neturėtų esminės reikšmės sprendžiant P. R. kaltės, jam inkriminuotų teisės pažeidimų fakto ir sudėties, atitinkamai ir skundžiamo nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo, klausimus. Apygardos teismas pažymi, kad nėra teisinio pagrindo atlikinėti dar kokius nors procesinius veiksmus, rinkti papildomus įrodymus, kai jų ir taip pakanka, kad būtų galima priimti teisingą sprendimą. Analogišką praktiką formuoja tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėdami, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens P. R. apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, bei vertindamas tai, kad apelianto apeliaciniame skunde keliamos analogiškos versijos kaip ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, dėl kurių, kaip minėta, išsamiai ir argumentuotai pasisakyta skundžiamame nutarime, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, todėl pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Dėl to, kas paminėta, teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai P. R. patraukė administracinėn atsakomybėn ir pagal ATPK 127 str. 2 d., ir pagal ATPK 130 str. 1 d., taigi naikinti skundžiamą nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Savo skunde apeliantas nurodo, kad teisės vairuoti atėmimas jam sukels negatyvius padarinius – jis gali prarasti darbą. Pažymėtina, kad P. R. teisė vairuoti transporto priemones atimta už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, kadangi šiame įstatyme nustatyta, jog „<...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 Lt iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 5 metų <...>“, o administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Apelianto veikoje nustatyti visi būtini ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. numatytų teisės pažeidimų sudėties požymiai, už kurių padarymą įstatymų leidėjas neatsitiktinai nustatė atitinkamą ir griežtą atsakomybę. Eismo įvykio sukėlimas, o tuo labiau pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, yra pavojingi administracinės teisės pažeidimai, sukeliantys pavojų transporto eismo saugumui, žmonių turtui, kartu siekiant apsunkinti faktinių aplinkybių ir įvykį sukėlusių asmenų nustatymą. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas pažeidėjui tinkamai parinko nuobaudų rūšis ir jų dydžius. Apylinkės teismas, skirdamas apeliantui nuobaudas ir galutinę subendrintą nuobaudą, atsižvelgė į visumą šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių (pažeidimų pobūdį, pažeidėją apibūdinančius duomenis, jo darbo santykius, šeiminę padėtį, gyvenamąją vietą), tinkamai individualizavo nuobaudas ir bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių nepažeidė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir P. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.