Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-08 · Civilinė byla Nr. 2A-2426-115/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-08
Bylos Nr.
2A-2426-115/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-21111-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius (pirm.), Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
A. A.
Atsakovas
BĮ Vilniaus lopšelis-darželis „Žvangutis"
Kategorijos
  • 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2426-115/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-21111-2010-5Procesinio sprendimo kategorijos: 121.1.; 121.15.; (S) 121.18.; 121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas), Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovei BĮ Vilniaus lopšelis-darželis „Žvangutis" dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje yra kilęs ginčas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo.

Šalies argumentai

Ieškovas A. A. prašė panaikinti atsakovės 2010-09-23 įsakymą Nr. V-14, 2010-10-08 įsakymą Nr. V-18, 2010-11-05 įsakymą Nr. P-44 ir darbo sutarties nutraukimą su ieškove nuo 2010-11-08 pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. pripažinti neteisėtu, priteisti iš atsakovės penkių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką - 8 937,90 Lt, vidutinį darbo užmokestį nuo 2010-11-09 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad pagal 1998-03-13 darbo sutartį Nr. 3 ieškovė dirbo BĮ Vilniaus lopšelis-darželis „Žvangutis" auklėtoja. Darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai ir be pagrindo, nenurodant jokių faktinių aplinkybių, jokių konkrečių darbo drausmės pažeidimų, dėl kurių ieškovė buvo atleista iš darbo. Darbdavio 2010-09-23 įsakymu Nr. V-14 ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda už tai, kad 2010-08-31 ji išėjo iš darbo anksčiau laiko, o 2010-09-06 pavėlavo į darbą. Dėl 2010-08-31 išėjimo iš darbo anksčiau laiko darbdavys ieškovei jokių pretenzijų nereiškė, apie tai ji sužinojusi tik susipažinusi su įsakymu. Į darbą pavėlavo netyčia, supainiojusi darbo grafikus. Sužinojusi, kad tą dieną turinti dirbti, ieškovė iš karto atvyko į darbą, pavėlavusi tik 20 minučių. Darbdavio 2010-10-08 įsakymu Nr. V-18 nuobauda paskirta už tai, kad ieškovė neinformavo tėvų apie tai, jog vienas vaikas įkando kitam vaikui. Nuobauda paskirta nepagrįstai, nes vaikas tą dieną buvo trijų auklėtojų priežiūroje ir nebuvo nustatytas faktas, kad įvykio metu vaikas buvo ieškovės priežiūroje. Darbdavio 2010-11-05 įsakymu Nr. P-44 ieškovei skirta nuobauda - atleidimas iš darbo. 2010-10-11 aktu buvo nustatyta, kad grupių dienynuose neparašyti planai ir apmąstymai. Tačiau nėra nustatyta jokia tvarka, kas, kada ir kaip turi surašyti planus ir apmąstymus. Apie darbdavio nurodytus kitus pažeidimus (paliktą netvarką, darželio auklėtinių tėvų prašymus pakeisti auklėtoją ir jų nuomonęs apie auklėtoją) ieškovė sužinojo tik 2010-11-05 vykusiame pedagogų tarybos posėdyje. Iš anksto ieškovei nei raštu, nei žodžiu nebuvo pasiūlyta pasiaiškinti dėl šių aplinkybių. Minėtais atvejais ieškovė darbo drausmės pažeidimų nepadarė, tokie faktai nebuvo išaiškinti ir tinkamai nenustatyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad iš byloje pateiktų dokumentų ir teismo posėdyje šalių pateiktų paaiškinimų bei liudytojų parodymų darytina išvada, kad drausminės nuobaudos ieškovei buvo paskirtos pagrįstai ir nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, todėl ieškovės atleidimas iš darbo pripažintinas teisėtu.

Pirmoji 2010-09-23 įsakymu Nr. V-14 ieškovei paskirta drausminė nuobauda - įspėjimas-pastaba skirta pagrįstai, atlikus visas būtinas DK numatytas drausminės nuobaudos skyrimo procedūras. Ieškovės argumentas, kad darbuotojui, neturinčiam drausminių nuobaudų, padarius nedidelį pažeidimą, neturėtų būti skiriama drausminė nuobauda, yra nepagrįstas, nes DK yra numatyta keletas įvairaus griežtumo drausminių nuobaudų rūšių, kurių lengviausioji gali būti skiriama ir už nedidelį pažeidimą. Ieškovei buvo skirta pati švelniausia drausminė nuobauda - pastaba. Ieškovė raštu pripažino savo kaltę dėl pavėlavimo, nurodė, jog neteisingai nusirašė darbo grafiką, tai yra pavėlavimą nulėmė ne objektyvios aplinkybės, nepriklausančios nuo ieškovės valios, o jos pačios neatidumas. Tai, kad įsakyme nuobauda įvardinta kaip įspėjimas-pastaba ir ne visiškai tiksliai atitinka nurodytą DK 237 str. 1 d. 1 p., nedaro 2010-09- 23 įsakymo Nr. V-14 neteisėtu ir negaliojančiu.

Antroji 2010-10-08 įsakymu Nr. V-18 ieškovei paskirta drausminė nuobauda - papeikimas taip pat skirta teisėtai. Tai patvirtina byloje esantys dokumentai, liudytojo E. A. parodymai, jog vakare pamatė pas dukrą įkandimą, mergaitė paaiškino, kad viskas vyko namelyje, ji verkusi ir prašiusi kitos mergaitės nesikandžioti. Mergaitė paaiškino, kad tuo metu buvo „maža" auklėtoja, kitą auklėtoją mergaitė vadindavo vardu - Aušra. Liudytojos A. N. parodymai, kad jos darbo metu mergaitei nebuvo įkąsta, jos žinioje mergaitė buvo iki pietų, o iki pietų vaikai negalėjo eiti į namelį, nes užsiėmimai vyksta ant kėdučių arba vaikams sustojus ratu, taip pat patvirtina, kad vaikas buvo sužeistas būdamas ieškovės priežiūroje.

Trečioji nuobauda ieškovei skirta 2010-11-05 direktoriaus įsakymu Nr. P-44 - atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. Skiriant papeikimą ir griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, ieškovei buvo suteikta galimybė pateikti pasiaiškinimus, tai patvirtina ir jos pasiaiškinimai raštu ir tai, kad šių nuobaudų skyrimas buvo svarstomas ieškovei dalyvaujant pedagogų tarybos posėdžiuose. Darbo tvarką lopšelyje-darželyje „Žvangutis" nustato jau minėti Vilniaus lopšelio-darželio „Žvangutis" nuostatai ir Darželio auklėtojos pareiginiai nuostatai, kuriuose nurodyta, jog auklėtojas turi tinkamai tvarkyti savo pedagoginės veiklos dokumentus, sudaryti darbo planus, rašyti atsakaitas, todėl šių pareigų nevykdymas yra akivaizdus darbo drausmės pažeidimas. Ieškovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl ji nevykdė savo pareigos rašyti darbo planus, todėl pripažintina, kad ji padarė darbo drausmės pažeidimą ir drausminė nuobauda skirta pagrįstai. Ieškovė taip pat nepateikė jokių paaiškinimų dėl darželį lankančių vaikų tėvų skundų, kurie buvo teikiami nuo 2008-05- 15 iki pat ieškovės atleidimo iš darbo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. A. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-16 sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį tenkinti. Paaiškina, kad 2010-09-23 įsakymas Nr. V-14 buvo priimtas praėjus daugiau kaip trims savaitėms nuo tariamai padaryto pažeidimo - 2010-08-31 išėjimo anksčiau iš darbo ir 2010-09-06 pavėlavimo į darbą. Pavėlavimas į darbą buvo, tačiau tai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, o drausminės nuobaudos skyrimas už tokį formalų pažeidimą neatitinka DK 237 str. Darbdavys nepateikė įrodymų, kad išėjimas iš darbo anksčiau laiko buvo.

2010-10-08 įsakymu Nr. V-18 paskirta nuobauda taip pat yra neteisėta, kadangi apie vieno vaiko įkandimą kitam ieškovė tėvų negalėjo informuoti, nes apie tai nieko nežinojo. Teismas padarė klaidingą išvadą remdamasis liudytojo E. A. parodymais, jog jo dukra jam pasakojo, kad tuo metu, kai jai įkando kita mergaitė, dirbo “maža” auklėtoja. Niekas nevertino kaip vaikas supranta žodį „maža”. Objektyviai darbo dienos metu auklėtoja darbo reikalais kelis kartus palieka grupę, tuo tarpu vaikais rūpinasi auklėtojos padėjėja. Taigi netgi įvykus incidentui ieškovės darbo metu, ji apie tai galėjo nieko nežinoti. Teismas nepagrįstai tikėjo liudytojos A. N. parodymais, kadangi ji suinteresuota, jog būtų nustatyta ne jos, o ieškovės kaltė dėl vaikų nepriežiūros. Neaišku, kodėl nebuvo apklausta tą pačią dieną dirbusi auklėtojos padėjėja D. M.. Vien vaiko ir jo tėvo parodymų neužtenka nustatyti esą ieškovė žinojo apie įkandimą, tačiau apie tai tėvams nepranešė.

2010-11-05 įsakymu Nr. P-44 drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo, taip pat paskirta neteisėtai, kadangi vaikų lopšelyje - darželyje „Žvangutis" nėra nustatyta jokia tvarka, kas, kada ir kaip turi surašyti savaitės planus ir apmąstymus. Remiantis direktorės 2010-10-11 aktu darbo planai nesurašyti dviejose grupėse, todėl neaišku, kodėl drausminė nuobauda buvo paskirta ieškovei, nors be jos grupėse dirbo dar 5 auklėtojos. Juolab, kad ieškovė abiejose grupėse dirbo tik 0,5 etato. Darželio auklėtojo pareiginiuose nuostatose nėra detalizuota, kokius planus auklėtojas privalo sudaryti. Kita vertus savaitinių planų nesudarymas negalėjo sukelti kokių nors neigiamų pasekmių, kadangi auklėtojai paprastai žino įprastas ugdymo užduotis ir priemones, grupėse iš anksto buvo sudaryti metiniai individualūs planai.

Drausminė nuobauda atleidimas ieškovei paskirta ir remiantis A. N. pranešimu dėl 2010-10-21 paliktos netvarkos. Tačiau apie neva paliktą netvarką ieškovė sužinojo tik 2010-11-05 vykusiame pedagogų tarybos posėdyje. A. N. pranešime nurodyti tariamos netvarkos faktai greičiau yra jos subjektyvaus suvokimo ir vertinimo rezultatas, o ne objektyvus netvarkos konstatavimas. Nesuvokiama kaip neišdalinti mokėjimo kvitai, nesurinkta parodos atributika, abstrakčiai įvardinti „nesutvarkyti" žaislai gali paveikti vaikų sveikatos apsaugojimo ir stiprinimo užtikrinimą (auklėtojos pareiginių nuostatų 20 p.).

Šalies argumentai

Ieškovė atleista taip pat remiantis darželio auklėtinių tėvų prašymais dėl auklėtojos pakeitimo. Tėvų prašymai yra abstraktūs, juose nėra nurodyta konkrečių ieškovės darbo drausmės pažeidimų. Su tėvų prašymais ieškovė buvo supažindinta tik 2010-11-05 pedagogų tarybos posėdžio metu, todėl galimybės pasiaiškinti ir pateikti įrodymus neturėjo. Taigi pagal atsakovo nurodytas aplinkybes atleisti ieškovės iš darbo nebuvo pagrindo.

Atsakovas pažeidė drausminių nuobaudų skyrimo tvarką, kadangi iki 2010-11-05 ieškovės buvo prašyta pasiaiškinti tik dėl 2010-10-11 aktu konstatuotų planų ir ataskaitų nerašymo. Iš pedagogų tarybos posėdžio protokolo matyti, kad nuobaudos buvo paskirtos pažeidžiant DK 240 str. reikalavimus. Ieškovė neturėjo galimybės apsiginti, dėl praėjusio laiko prarado galimybę surinkti darbdavio nurodytas aplinkybes paneigiančius įrodymus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas BĮ Vilniaus lopšelis - darželis „Žvangutis" prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad ieškovės 2010-09-06 vėlavimas į darbą net 40 minučių yra nepateisinamai ilgas. Liudytojai patvirtino, kad ieškovė ne kartą yra vėlavusi į darbą, išėjusi iš darbo nepasibaigus jos darbo laikui ir neinformavusi administracijos, palikusi vaikų priežiūrą auklėtojos padėjėjoms, nors joms tokia pareiga, remiantis pareiginėmis instrukcijomis, nėra nustatyta. Tai, kad nuobauda buvo paskirta praėjus trims savaitėms nuo pažeidimo padarymo, nepateisina tokių ieškovės veiksmų.

Ieškovės nerūpestingai atliekamos darbo pareigos ir kaltė dėl įvykusio mergaitės įkandimo įrodyta tiek byloje esančiais dokumentais, tiek ir liudytojų parodymais. Ieškovė yra žymiai mažesnio ūgio nei kitos tą dieną dirbusios auklėtojos. Kad mergaitė buvo sukandžiota būtent ieškovės darbo metu patvirtina ir liudytojų A. N., L. K., D. D. parodymai. Mergaitė buvo sukandžiota namelyje, o namelyje galėjo būti žaidžiama tik po pietų, kada dirbo ieškovė. D. D., dirbančiai budinčioje pamainoje, priežiūrai buvo perduota tik A. A., tą pripažino ir ieškovė. Auklėtoja yra tiesiogiai atsakinga už vaikų saugumą priežiūros įstaigoje, o esant bet kokiems atsitikimams, susijusiems su vaikų sveikata, privalo nedelsiant informuoti darbdavį ir tėvus, kaip numato darželio nuostatai ir auklėtojos pareiginė instrukcija.

Pareiga rengti planus yra nustatyta auklėtojos pareiginių instrukcijų 14 p. Planus privalo rengti visos auklėtojos. Tai, kad planų nerengė pripažįsta pati ieškovė. Planų svarbą darbo procese patvirtina LR švietimo ir mokslo ministerijos parengti teoriniai- metodiniai ikimokyklinio ugdymo pagrindai. Planų neparengimas yra akivaizdus darbo drausmės pažeidimas. Metiniai planai yra tik pagrindinės gairės ir tikslai, kurių siekimas yra detalizuojamas savaitiniuose planuose. Auklėtoja nerašanti planų trikdo visą ugdymo procesą. Liudytojos A. N. ir D. D. patvirtino, kad planus surašydavo už ieškovę, kad nenutruktų veikla. Ieškovės aplaidumą vykdant darbo pareigas žymi ir byloje pateikti tėvų skundai bei prašymai, taip pat auklėtojos R. P. pareiškimas, kad atsisako dirbti su ieškove, kadangi ji neatlieka savo pareigų.

2010-10-21 tarnybinį pranešimą pasirašė ne tik A. N., bet ir L. K. bei J. L., todėl ieškovės argumentas dėl neobjektyvumo ir tendencingumo yra nepagrįstas. Auklėtojos pareiginių instrukcijų 20 p. aiškiai apibrėžia, kad auklėtojas yra atsakingas už patalpų švarą ir tvarką. Ieškovė taip pat nevykdė darbdavio nurodymo sutvarkyti parodos „Rudenėlis" atributiką ir laiku vaikų tėvams išdalinti apmokėjimo kvitus.

Tėvų prašymuose yra nurodomi konkretūs ieškovės veiksmai ar neveikimas konkrečiose situacijose, kas vertinant darbdavio lokalinių aktų kontekste, yra šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai. Tokiai veiksmai ieškovė pažeidė darželio auklėtojos pareiginių nuostatų 10 p. bei darželio nuostatų 54 p. Skundu dėl aplaidaus ieškovės darbo atsakovas gauna dar nuo 2008 m. Liudytojai A. S. ir J. C. netgi nurodė, kad vaikai skųsdavosi, jog ieškovė juos muša, o pas vaikus pastebėdavo kraujosruvų. Ieškovės aplaidų darbą patvirtina eilė tėvų ir ieškovės bendradarbių nusiskundimų. Akivaizdu, kad darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta pagrįstai bei laikantis nustatytos drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263, 302 str.).

Byloje nustatyta, kad apeliantė A. A. dirbo Vilniaus lopšelyje - darželyje „Žvangutis" nuo 1998-03-13 (b.l. 4-7). 2010-09-23 lopšelio - darželio „Žvangutis" direktorės įsakymu Nr. V-14 apeliantei paskirta drausminė nuobauda - pastaba už darbo drausmės pažeidimą (b.l. 74). 2010-10-08 lopšelio - darželio „Žvangutis" direktorės įsakymu Nr. V-18 apeliantei paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už aplaidumą darbe (b.l. 70). 2010-11-05 direktorės įsakymu Nr. P-44 apeliantė atleista iš darbo vadovaujantis DK 136 str. 3 d. (b.l. 64). Apeliantė jai paskirtas nuobaudas ir jos atleidimą iš darbo ginčijo kaip neteisėtus, tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino, kad drausminės nuobaudos apeliantei buvo paskirtos pagrįstai bei nepažeidžiant įstatymų reikalavimų ir iš darbo ji atleista teisėtai.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantė A. A. skundžia visą pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Darbo drausmės pažeidimas, kaip drausminės atsakomybės pagrindas, yra pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234, 236 str.). Teisme tikrinant darbuotojui (ieškovui) paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-178/2005).

Dėl 2010-09-23 įsakymu Nr. V-14 paskirtos drausminės nuobaudos.

Apeliaciniame skunde paaiškinama, kad 2010-09-23 įsakymas Nr. V-14 buvo primtas praėjus daugiau kaip trims savaitėms nuo tariamai padaryto pažeidimo - išėjimo ankščiau iš darbo, o nuobaudos paskyrimas už tokį formalų pažeidimą neatitinka DK 237 str.

DK 234 str. nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas - tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Iš Vilniaus lopšelio - darželio „Žvangutis" tarybos 2010-09-10 protokolo (b.l. 72-73) ir 2010-09-23 direktorės įsakymo Nr. V-14 (b.l. 14) nustatyta, kad drausminė nuobauda paskirta už apeliantės išėjimą iš darbo anksčiau laiko 2010-08-31 ir pavėlus atvykti į darbą 2010-09-06. Aplinkybę, jog 2010- 09-06 pavėlavo atvykti į darbą apeliantė pripažino ir jos neginčijo (b.l. 71). Pavėlavimo priežastimi nurodė neteisingą darbo grafiko nusirašymą. Taigi apeliantė pripažino, kad padarė darbo drausmės pažeidimą. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas darbo drausmės pažeidimą šiuo atveju sąlygojo pačios apeliantės neatidumas. DK 142 str. įtvirtinta darbuotojo pareiga dirbti jam pavestą darbą darbdavio nustatytu metu. Įvertinus apeliantės darbo pobūdį - lopšelio - darželio auklėtoja, atsakinga už vaikų priežiūrą, savalaikis atvykimas į darbo vietą, ir išvykimas iš jos, yra itin svarbus tinkamam jos pareigų vykdymui. Pagal DK 238 str. skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Už Vilniaus lopšelio - darželio „Žvangutis" tarybos 2010-09-10 protokole nurodytus darbo drausmės pažeidimus apeliantei paskirta švelniausia drausminė nuobauda - įspėjimas, kuri faktiškai atitinką pastabą (DK 237 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog drausminės nuobaudos - pastabos, paskyrimas šiuo atveju yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliantės skundas dėl nuobaudos panaikinimo atmestinas.

Dėl 2010-10-08 įsakymu Nr. V-18 paskirtos drausminės nuobaudos

Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2010-10-08 lopšelio - darželio „Žvangutis" direktorės įsakymu Nr. V-18 paskirta nuobauda-papeikimas yra neteisėta, kadangi apeliantė apie vieno vaiko įkandimą kitam ieškovė tėvų negalėjo informuoti, nes apie tai nieko nežinojo. Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog nuobauda paskirta teisėtai, padarė klaidingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Apeliantės nuomone klaidingą įrodymų vertinimą lėmė tai, kad teismas nepagrįstai patikėjo liudytojos A. N. parodymais bei abstrakčiais vaiko paaiškinimais, jog kai jai įkando kitas vaikas dirbo „maža" auklėtoja.

CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybes, susijusias su E. A. dukros sužeidimu - įkandimu, ištyrė visapusiškai ir objektyviai bei pagrįstai nustatė, kad vaikas buvo sužeistas būdamas ieškovės priežiūroje.

Remiantis Vilniaus lopšelio - darželio „Žvangutis" darželio auklėtojos pareiginių nuostatų, patvirtintų 2009-05-15 direktoriaus įsakymu Nr. V-60, 11 p. viena iš pagrindinių auklėtos pareigų yra garantuoti vaikų saugumą priežiūros įstaigoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. A. dukrai kita mergaitė įkando vaikams žaidžiant lauko namelyje (b.l. 65, 148). Įvykio dieną apeliantė dirbo popietinėje pamainoje, t.y. tada, kai vaikai galėjo žaisti namelyje. Auklėtojai D. D., dirbusiai budinčioje pamainoje, priežiūrai buvo perduota tik viena A. A. (b.l. 149). Aplinkybės, kad vaikų perdavimo iš auklėtojos A. N. priežiūros apeliantei A. A. nebuvo patyrusi įkandimo, neneigia ir pati apeliantė. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog A. A. kitas vaikas galėjo įkąsti tik jai esant apeliantės priežiūroje. Abejoti liudytojų A. N., L. K., D. D. ir E. A. parodymais nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad būtent auklėtojos tiesioginė pareiga yra kaip galima labiau rūpintis vaikų sauga ir sveikata (pareiginių nuostatų 11, 19, 23 p.), apeliantės nepakankama vaikų priežiūra, ko pasekoje buvo sužeista A. A., šių aplinkybių neišsiaiškinimas ir tėvų neinformavimas (darželio - lopšelio „Žvangutis" nuostatų 53.14 p.) apie tai negali būti vertinamas kaip tinkamas savo pareigų atlikimas. Priešingai, tokia situacija atsakovo buvo teisėtai bei pagrįstai kvalifikuota kaip apeliantės aplaidumas atliekant darbines funkcijas, todėl kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti už tai paskirtą drausminę nuobaudą - papeikimą ir apeliacinis skundas šioje dalyje netenkinamas.

Dėl 2010-11-05 Įsakymu Nr. P-44 paskirtos drausminės nuobaudos

2010-11-05 direktorės įsakymu Nr. P-44 apeliantė atleista iš darbo vadovaujantis DK 136 str. 3 d. Iš 2010-11-05 Vilniaus lopšelio - darželio „Žvangutis" pedagogų tarybos posėdžio protokolo Nr. PT-3 (b.l. 61-63) atleidimo pagrindą sudarė visetas aplinkybių, susijusių su apeliantės darbinių funkcijų atlikimu.

Atsakovas sprendė, jog nerašydama savaitinių planų ir apmąstymų grupės dienynuose pažeidė auklėtojos pareiginių nuostatų 14 p. auklėtoja seka vaikų grupės lankomumą, sudaro darbo planus, rašo ataskaitas; bei Vilniaus lopšelio-darželio „Žvangutis" nuostatų įpareigojimus auklėtojai tinkamai tvarkyti savo pedagoginės veiklos dokumentus (53.4 p.); tinkamai pasirengti vaikų ugdomajai veiklai, kitiems renginiams ir turiningai juos organizuoti (53.5. p.). Aplinkybės, jog dienynų nepildė apeliantė neneigia, tačiau mano, kad planų nesudarymas negalėjo sukelti kokių nors neigiamų pasekmių, be to nurodo, kad drausminė nuobauda paskirta tik jai vienai, nors grupėje dirbo 5 auklėtojos. Pažymėtina, kad minėtos auklėtojos pareiginių nuostatų ir lopšelio - darželio „Žvangutis" nuostatos aiškiai nustato pareigas auklėtojoms pildyti pedagoginės veiklos dokumentus, tarp jų sudaryti darbo planus, rašyti ataskaitas. Iš atsakovo direktorės 2010-10-11 akto matyti, jog apeliantė dienynuose grupės savaitiniai planai bei savaitės apmąstymai nebuvo rašomi visą rugsėjo mėnesį (b.l. 54). Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad savaitinius planus bei savaitės apmąstymus už apeliantę rašydavo auklėtojos A. N. ir D. D.. Aplinkybė, kad apeliantė dirbo tik 0,5 etato, o taip pat apeliantės pamąstymai apie savaitinių planų rašymo reikalingumą, nelaikytini pagrindu nevykdyti savo darbinių pareigų. Remdamasi tuo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šių pareigų nevykdymas yra aiškus darbo drausmės pažeidimas. Tai, kad apeliantė aplaidžiai vykdė savo pareigą sudaryti darbo planus patvirtinta ir 2010-10-12 jos pasiaiškinimas, kuriame apeliantė paaiškino, jog nerašiusi darbo planų, kadangi grupėje dirba trys darbuotojos, todėl nebūtinai turėjusi rašyti ji (b.l. 55).

Atsakovas 2010-11-05 nustatė, jog apeliantė pažeidė darželio auklėtojos pareiginių nuostatų 20 p., kuriuo auklėtojos įpareigojamos užtikrinti sąlygas vaikų sveikatai apsaugoti ir jai stiprinti - kontroliuoja patalpų ir aplinkos švarą ir tvarką. Apeliantė teigia, jog A. N. pranešime nurodyti tariamos netvarkos faktai greičiau yra jos subjektyvaus suvokimo ir vertinimo rezultatas, o ne objektyvus netvarkos konstatavimas. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad 2010-10-21 pranešimą apie jos paliktą netvarką pasirašė ne tik A. N., bet ir L. K. bei J. L. (b.l. 56). Netvarkos buvimo faktą visos trys lopšelio - darželio darbuotojos patvirtino ir teismo posėdžio metu. Kolegijos nuomone šios aplinkybės liudija, jog apeliantė galimai aplaidžiai vykdė savo kaip darželio auklėtojos pareigas, susijusias su tvarkos palaikymu, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo esant darželio auklėtojos pareiginių nuostatų 20 p. pažeidimą. Nors mokėjimo kvitų neišdalinimas vaikų tėvams formaliai ir nepapuola į minėto 20 p. reikalavimų ribas, tačiau tai taip laikytina aplaidžių pareigų vykdymu, nes savalaikis mokėjimo kvitų išdavimas ir jų apmokėjimas yra glaudžiai susijęs su tėvų finansinių įsipareigojimų vykdymu darželio atžvilgiu.

Drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbą, skyrimą apeliantei lėmė ir netinkamas vykdymas Vilniaus lopšelio-darželio „Žvangutis" darželio auklėtojos pareiginių nuostatų 10 p., kurio pagrindu auklėtoja ugdo ir globoja vaiką saugodama ir stiprindama jo sveiktą, puoselėdama vidines vaiko galias, lemiančias normalią jo asmenybės raidą; prižiūri vaikus, rūpinasi jų saugumu, organizuoja grupinę ir individualią veiklą, pažeidimas. Atleisti ieškovę iš darbo sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant ir į tėvų prašymus. Apeliacinio skundo argumentas, jog tėvų prašymai yra abstraktūs, juose nėra nurodyta konkrečių ieškovės darbo drausmės pažeidimų, atmestinas kaip nepagrįstas. Tėvų prašymų turinys bei sistemingas ir nuolatinis jų teikimas patvirtina, kad apeliantė savo kaip auklėtojos funkcijų tinkamai neatlikdavo. Bylos medžiaga nustatyta, kad lopšelio-darželio „Žvangutis" „Kiškučių" grupės vaikų tėvai 2008-05-15 pateikė darbdaviui prašymą, kad ikimokyklinio ugdymo grupėje nedirbtų auklėtoja A. A., prašymą pasirašė trylika asmenų (b.l. 17). 2009- 01-15 ir 2009-04-28 E. J., 2009-04-16 R. M.-Baliūnienės, 2009-04-23 L. I., 2009-04-24 R. G., 2010-09-27 R. G. ir 2010-10- 25 I. G. rašyti skundai dėl netinkamo ieškovės darbo (b.l. 19-22; 24; 25; 28; 59), 2010-09-29 tėvų komiteto pirmininkės R. K. (b.l. 29), 2010-10-01 S. B. (b.l. 30) ir 2010-10-13 grupės „Kiškučiai" tėvų (b.l. 57-58) prašymai dėl ieškovės pakeitimo kita auklėtoja patvirtina, kad ieškovė netinkamai atliko savo kaip vaikų auklėtojos pareigas. Auklėtoja R. P. 2009-01-05 pareiškimu direktorei nurodė, jog atsisakanti dirbti su ieškove, nes pastaroji kaip jos porininkė neatlieka savo pareigų (b.l. 18). Vilniaus lopšelis-darželis „Žvangutis" 2009-04-23 tėvų susirinkime buvo svarstytas auklėtojos A. A. darbas, buvo nutarta prašyti darželio direktorės nuo 2009-09-01 pakeisti auklėtoją Audronę, kadangi norima, kad vaikai būtų auklėjami ir prižiūrimi (b.l. 26- 27). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai lopšelį-darželį „Žvangutis" lankančių vaikų tėvai: J. Č., S. B. ir A. S., taip pat su ieškove kartu dirbusios liudytojos A. N., J. L., L. K. ir D. D.. Toks atsakovui pateiktų prašymų ir pranešimų kiekis patvirtina, kad apeliantė savo darbines funkcijas vykdė netinkamai ir aplaidžiai, o tai prieštaravo tiek lopšelio - darželio „Žvangutis", tiek darželio auklėtojos pareiginių nuostatų reikalavimams.

Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad 2010-11-05 lopšelio - darželio „Žvangutis" direktorės įsakymu Nr. P-44 apeliantė teisėtai bei pagrįstai buvo atleista remiantis DK 136 str. 3 d. 1 p. Apeliantė teigia, jog atsakovas pažeidė drausminių nuobaudų skyrimo tvarką, kadangi apeliantei buvo leista pasiaiškinti tik dėl 2010-10-11 aktu konstatuotų planų ir ataskaitų nerašymo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasiaiškinimo iš darbuotojo nepareikalavimas ar jo nebuvimas paprastai nelaikomas esminiu nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu, galinčiu būti pagrindu panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą. Svarbiausia, jog kiekvienu atveju būtų aiškiai ir neabejotinai konstatuota darbuotojo kaltė dėl jo padaryto darbo drausmės pažeidimo, kuris pasireikštų netinkamu darbo pareigų vykdymu ar apskritai nevykdymu (DK 234 str.). Taigi, nors drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo (DK 237 str.), apeliantei ir buvo paskirta ir pilnai nesilaikant DK 240 str. nustatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, tačiau nustačius, kad nuobauda buvo paskirta pagrįstai dėl aplaidaus ir netinkamo apeliantės darbinių pareigų vykdymo, drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas laikytinas formaliu, nesudarančiu pagrindo pripažinti, kad ginčijamu 2010-11-05 lopšelio - darželio „Žvangutis" direktorės įsakymu apeliantė A. A. atleista iš darbo nepagrįstai.

Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Algirdas AuruškevičiusRūta Veniulytė - Jankūnienė Tatjana Žukauskienė