Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-27 · Administracinė byla Nr. eI-1486-790/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-27
Bylos Nr.
eI-1486-790/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00144-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-1486-790/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00144-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. pateikė teismui skundą (b. l. 1 – 8), prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą atsisakyti A. B. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 17-IL-10-05234-e ir įpareigoti atsakovą Komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Komisariato sprendime nustatyta, kad 2001 m. lapkričio 5 d. Anykščių rajono policijos komisariate pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 53-1-00573-01 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 d. (Chuliganizmas) ir 2003 m. spalio 17 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas nuteistas pagal minėtą BK straipsnį. Jam skirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 m. terminui. Atsižvelgiant į tai, kad BK 225 straipsnio 2 dalies, galiojusios iki 2003 m. gegužės 1 d., sankcijoje buvo numatyta didžiausia bausmė iki 5 m. laisvės atėmimo, pareiškėjas nusikaltimą padarė panaudodamas smurtą, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad B ir C kategorijos ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos, ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 m. laisvės atėmimo, ginčijamame Komisariato sprendime padaryta išvada, kad leidimas nešioti ginklus pareiškėjui negali būti išduotas, kadangi jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų. Pareiškėjas pažymi, kad BK 225 straipsnis, pagal kurį jis buvo nuteistas, galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d. Šiuo metu galiojančiame BK tokios nusikalstamos veikos, kaip chuliganizmas, nėra numatyta, tačiau BK 284 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą, o jos sankcijoje numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 m. laisvės atėmimo. Taigi, šiuo metu galiojančioje nuostatoje yra numatyta švelnesnė atsakomybė, nei 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir didžiausia bausmė neviršija 3 m. laisvės atėmimo, o BK 3 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Be to, 2003 m. spalio 17 d., kai pareiškėjas buvo nuteistas, galiojusioje Įstatymo redakcijoje buvo įtvirtinti kitokie nepriekaištingos reputacijos kriterijai ir jame nebuvo numatytas šiuo metu galiojantis nepriekaištingos reputacijos kriterijus, dėl kurio buvo priimtas ginčijamas Komisariato sprendimas atsisakyti suteikti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. Pagal minėtą teisės akto redakciją, pareiškėjas nepateko į asmenų, nelaikytinų nepriekaištingos reputacijos asmenimis, kategoriją. Leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui reikalingas tik medžioklei, kadangi jis dirba žemės ūkio srityje ir nori turėti galimybę apsaugoti pasėlius nuo gyvūnų daromos žalos. Atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas 2003 m. spalio 17 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, padarė būdamas nepilnametis, po minėto nuosprendžio priėmimo nebuvo teistas, nebuvo baustas už medžioklės taisyklių pažeidimus, susijusius su šaunamojo ginklo naudojimu ar medžiokle uždraustais būdais ar metodais, stažavosi medžiotojų klube, baigė medžiotojų kursus ir įgijo teisę laikyti medžioklės egzaminą, įgijo medžioklės bilietą, seifą, skirtą ginklams laikyti. Pareiškėjo įsitikinimu, aplinkybė, kad nusikalstama veika, kurią jis padarė būdamas nepilnametis, ir teistumo faktas biografijoje, visam gyvenimui užkerta jam kelią įgyti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, neatitinka teisingumo ir protingumo principų.

Atsiliepimas

Atsakovas Komisariatas pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 23 – 27), kuriame prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad vadovaujantis 2002 m. spalio 29 d. dienos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-78,5, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. IX-116 5 straipsnio 1 dalimi, baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki 2003 m. gegužės 1 d., veikos perkvalifikuojamos remiantis šio įstatymo 4 straipsnio ir naujojo BK 3 straipsnio nuostatomis bei vadovaujantis naujuoju Baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – BPK). Nusikalstamas veikas pagal naująjį BK perkvalifikuoja teismai, nagrinėjantys bylas pirmąja instancija, apeliacine ir kasacine tvarka. Pareiškėjui teismo nuosprendžiu minėta įstatymo nuostata nebuvo pritaikyta ir jo nusikalstama veika nebuvo perkvalifikuota, todėl pareiškėjas nepagrįstai akcentuoja, kad šiuo metu galiojančiame BK numatyta švelnesnė bausmė už nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo priedo 2 straipsnio 4 dalį, Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešioti ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pareiškėjas kreipėsi į policijos įstaigą su prašymu išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus 2017 m. lapkričio 20 d., leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus 2011 m. vasario 28 d. neturėjo, todėl, atsakovo nuomone, jo atžvilgiu teisingai taikomos Įstatymo nuostatos, įsigaliojusios 2011 m. kovo 1 d. Pažymi, kad Įstatymo nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ar turi ginklus ar šaudmenis, ir jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Komisariato 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 17-IL-10-05234-e (b. l. 32 – 33), kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, atsižvelgiant į tai, kad dėl anksčiau turėto teistumo jis neatitinka Įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų, pagrįstumo ir teisėtumo.

Anykščių rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu (b. l. 43 – 45) pareiškėjas pripažintas kaltu dėl to, kad viešoje vietoje – mokykloje, stebint daugeliui moksleivių, iš chuliganiškų paskatų tyčia sumušė nukentėjusįjį, suduodamas kumščiais bei spardydamas į įvairias kūno vietas. Ši nusikalstama veika kvalifikuota pagal tuo metu galiojusio 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį (piktybinis chuliganizmas) ir pareiškėjui skirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 m. terminui. Komisariatas ginčijamu 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu (b. l. 32 – 33), atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nustatė, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų, todėl jam negali būti išduodamas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.

Pareiškėjas teigia, kad Komisariato sprendimas naikintinas, kadangi jis priimtas pritaikius jo teisinę padėtį sunkinančias BK ir Įstatymo redakcijas, ir neatsižvelgus į tai, kad jis padarė tik vieną nusikalstamą veiką, būdamas nepilnametis, o šiuo metu yra doras, įstatymus gerbiantis pilietis. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti BK ir Įstatymo redakcijas, švelninančias pareiškėjo teisinę padėtį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d. nutarimai).

Teisės turėti ir įsigyti ginklus apribojimai yra reglamentuoti Įstatymo 17 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, kuris nėra nepriekaištingos reputacijos. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu Įstatymo prasme laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos (Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis), savo ruožtu Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje išdėstytas kriterijų, kuriems esant asmuo negali būti pripažįstamas nepriekaištingos reputacijos, sąrašas.

Nagrinėjamu atveju aktualus Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kuriame nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis šia nuostata, asmuo nelaikomas esančiu nepriekaištingos reputacijos, jeigu nusikaltimas, dėl kurio padarymo jis buvo pripažintas kaltu: 1) yra tyčinis, 2) yra smurtinis, 3) gali būti baudžiamas ne mažesne kaip 3 metai maksimalia laisvės atėmimo bausme. Pareiškėjas nekelia ginčo dėl to, kad nusikaltimas, kurį jis padarė, buvo tyčinis ir smurtinis, tačiau jo įsitikinimu, turėtų būti vertinama, kad už minėtą nusikalstamą veiką taikytina didžiausia bausmė nesiekia 3 m. laisvės atėmimo, todėl jis laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniui Įstatymo prasme.

Kaip minėta, Anykščių rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 13 d. sprendimu pareiškėjas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos tuo metu galiojusio BK 225 straipsnio 2 dalyje. (b. l. 43 – 45), kurios sankcijoje buvo numatyta didžiausia bausmė – laisvės atėmimas iki 5 m. Minėta BK nuostata galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d. Šiuo metu galiojančio BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Vis dėlto, įstatymo galiojimo atgal principas nėra taikomas automatiškai, jo įgyvendinamo nuteistųjų asmenų atžvilgiu tvarką reglamentuoja BPK nuostatos. Vadovaujantis BPK 362¹ straipsnio 1 dalimi, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 362¹ straipsnio 4 dalis), savo ruožtu nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis). Taigi, dėl nuteistojo padėtį švelninančio baudžiamojo įstatymo taikymo turi teisę spręsti baudžiamąją bylą išnagrinėjęs bendrosios kompetencijos teismas. Nei Komisariatui, nei bylą nagrinėjančiam administraciniam teismui, sprendžiant klausimą dėl asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos kriterijams Įstatymo prasme, nėra suteikti įgaliojimai perkvalifikuoti asmens nusikalstamą veiką pagal šiuo metu galiojančio BK nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1191/2014, 2016 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-980-502/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė duomenų, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas perkvalifikavo pareiškėjo veiką pagal šiuo metu galiojantį BK, numatantį švelnesnę bausmę už minėtos nusikalstamos veikos atlikimą, todėl teismas daro išvadą, kad Komisariatas, vertindamas pareiškėjo atitikimą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatoms, pagrįstai vadovavosi įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje atliktu pareiškėjo neteisėtų veiksmų kvalifikavimu ir nustatė, kad maksimali sankcijoje numatyta bausmė už pareiškėjo atliktą nusikalstamą veiką viršija 3 m. laisvės atėmimą. Atitinkamai, Komisariatas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu taikomas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų.

Nusikalstamą veiką, dėl kurios atlikimo pareiškėjas nepripažintinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, pareiškėjas atliko 2002 m., tuo tarpu Įstatymo redakcija, kuria numatyti griežtesni ginklų ir šaudmenų naudojimo apribojimai, be kita ko, ir pareiškėjo atžvilgiu taikytina Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, įsigaliojo nuo 2011 m. kovo 1 d., todėl, pareiškėjo vertinimu, jo atžvilgiu taikytinos švelnesnės Įstatymo nuostatos, galiojusios nusikalstamos veikos atlikimo metu.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1146 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Taigi, įstatymų leidėjas nustatė sąlygą, kuriai esant griežtesni apribojimai gali būti netaikomi asmenims dėl aplinkybių, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Tokiu būdu įstatymų leidėjas nusprendė Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytų sugriežtintų apribojimų netaikyti asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-116-146/2015).

Nagrinėjamu atveju prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjas pateikė 2017 m. lapkričio 20 d. (b. l. 34), duomenų, kad Įstatymo įsigaliojimo dieną jis turėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklą byloje nėra, todėl nėra pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti iki 2011 m. kovo 1 d. galiojusių Įstatymo nuostatų.

Galiausiai pažymėtina, kad Įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą, o kuriuo nelaikytinas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-980-502/2016). Todėl nustačius, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą kriterijų, aplinkybės, kad jis nuo 2002 m., kai Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl BK numatytos nusikalstamos veikos atlikimo, nebuvo teistas, yra gerai vertinamas darbdavio (b. l. 13) ir atliko tam tikrus veiksmus, patvirtinančius jo siekį verstis medžiotojo veikla – gavo medžiotojo bilietą, baigė medžiotojų mokymo kursus, stažavosi medžiotojų klube pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintą naujai stojančių medžiotojų stažavimosi programą (b. l. 15, 16, 19), nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjas yra nepriekaištingos reputacijos asmeniui Įstatymo prasme ir jam gali būti išduodamas leidimas laikyti (nešiotis) ginklą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Komisariato 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, pagrindų jo naikinimui nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas įsakymas paliktinas galioti, nėra pagrindo tenkinti ir antrojo pareiškėjo reikalavimo dėl įpareigojimo pakartotinai įvertinti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasVioleta PetkevičienėErnestas Spruogis