Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui G. M., kaltinamajam R. V., nukentėjusiems E. M. ir I. Š., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. M., nepilnamečių įstatyminiams atstovams R. M. ir V. Š., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta(duomenys neskelbtini)., nevedęs, dirbantis K. M. individualiame ūkyje, teistas:

1) 1996-11-05 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. - 2 metų laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 2. 2017-07-18 nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 212 str. 5 p., LR BK 38 str. 1 d. pagal LR BK 140 str. 2 d. įtariamajam susitaikius su nukentėjusiąja ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31356-17 nutrauktas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles dėl ko įvykusio eismo įvykio metu, nesunkiai buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2020-01-11 apie 19.00 val. Vilkaviškio r. sav., Kybartų sen. kelyje Vilkupiai - Gegužiai, 1 km. 24 m., būdamas neblaivus, nustatytas 0,64 promilių girtumas, vairavo automobilį "Peugeot 306", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių: 9 p. reikalavimus, pagal kuriuos vairuotojas privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui ir aplinkai; 14p. reikalavimus draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, 127 p. reikalavimus, pagal kuriuos vairuotojas privalo važiuoti pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, 134 p. reikalavimus, pagal kuriuos atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta E. M. sveikata ir I. Š. sukeltas fizinis skausmas.

Šiais veiksmais R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo R. V. visiško prisipažinimo, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, jo kaltė pasitvirtino:

Tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, kad 2020-01-11 apie 22.03 val. į VšĮ Vilkaviškio ligoninės Skubios pagalbos priėmimo skyrių pristatytas nepilnametis E. M., gim. (duomenys neskelbtini), nukentėjęs po eismo įvykio. Aiškintis įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad galimai kelyje Vilkupiai - Gegužiai 1 km. 24 m., apie 19.00 val. neblaivus R. V. vairuodamas automobilį Peugot 306, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris neapdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir kuriam neatlikta techninė apžiūra, nesuvaldė automobilio ir apvirto, ko išdavoje nukentėjo kartu automobiliu važiavęs E. M. ir vėliau buvo pristatytas į VŠĮ Vilkaviškio ligoninės Skubios pagalbos priėmimo skyrių, po medikų apžiūros išvežtas į Kauno universitetines klinikas. Kitam nepilnamečiui keleiviui buvo sukeltas fizinis skausmas (b.l. 6).

Marijampolės AVPK Vilkaviškio r PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Š. M. tarnybiniame pranešime fiksuota, kad 2020-01-11 tikslinant eismo įvykio aplinkybes, 23.25 val. nuvyko pas R. V., kuris paaiškino, kad apie 19 val. vairavo jam priklausantį automobilį Peugeot 306, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo keliu vedančiu nuo(duomenys neskelbtini), pastebėjo keliu einančius E. M. ir I. Š., pasiūlė juos pavežti. Nepilnamečiai atsisėdo į jo vairuojamą automobilį, juos vežė link Vilkupių kaimo, kai užstrigo ratas, automobilis tapo nevaldomas ir vertėsi ne mažiau kaip 3 kartus. Po įvykusio eismo įvykio R. V. išėjo ieškoti, kas galėtų partempti sugadintą automobilį, o E. M. ir I. Š. paliko prie automobilio. Kai sugrįžo, vaikai jau buvo nuėję. R. V. patvirtino, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės ir išgėręs du butelius alaus. Negalėjo paaiškinti, kodėl į eismo įvykio vietą nekvietė pareigūnų. Asmeniui alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKB – 0286, patikros Nr. 1174440 buvo nustatytas 0,64 promilių girtumas (b.l. 7).

Marijampolės AVPK Vilkaviškio r PK Reagavimo skyriaus tyrėjos tarnybiniame pranešime fiksuota, kad R. V. automobilis Peugeot 306, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuodamas R. V. sukėlė eismo įvykį, buvo rastas Gegužių kaimo ribose, Kybartų sen., Vilkaviškio r. sav., automobilis buvo apgadintas (b.l. 10).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota informacija, kad eismo įvykio vieta yra kelyje Vilkupiai - Gegužiai, 1 km. 24 m., vietovė atvira, eismas reguliuojamas kelio ženklais, kelio dangos būklė – šlapias ir dumblinas asfaltas. Matomos galimai slydimo žymės, tarpas tarp jų yra 3,5 metro. Nuo galimai kairės pusės rato slydimo pabaigos iki kilometrinio stulpelio yra 39,1 metro atstumas. Dešinio rato slydimo žymės ilgis yra 21 metras. Ant važiuojamosios kelio dalies matoma rusvos spalvos (galimai kraujo) dėmė, kuri nuo kilometrinio stulpelio yra nutolusi 24 m, atstumu o išvedus menamą liniją, plotis nuo kilometrinio stulpelio iki kraujo dėmės yra 3,4 m., o nuo galimai kraujo dėmės iki kelio krašto 1, 4 m. atstumas. Nuo kilometrinio stulpelio išvedus menamą 2 metrų liniją kelio kašte, 28,1 m. ilgio atstumu matomos stiklo šukės. Nuo kilometrinio stulpelio išvedus menamą 3,1 m. liniją, 32,3 metrų atstumu matomas ratlankio gaubtas, o nuo kilometrinio stulpelio išvedus menamą 2,8 metrų liniją 33,8 metrų atstumu yra stogo laikikliai. Nuo kraujo dėmės išvedus menamą 1 metro pločio liniją iki stiklo šukių yra 4, 1 metro atstumas. Nuo stiklo šukių iki ratlankio yra 4, 2 metrų atstumas. Nuo ratlankio gauto išvedus 1,5 m. pločio menamą liniją iki stogo laikiklių yra 1, 5 metro atstumas (b.l. 11 – 16, 17-18, 19).

Transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole užfiksuoti automobilio Peugot 306 (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini)apgadinimo požymiai - apgadintas stogas, sutrūkęs priekinis stiklas, deformuotas variklio dangtis, kairės pusės priekinis ratas deformuotas, išdužę šoniniai visi langų stiklai. Deformuotas bagažinės dangtis, sulenktas galinis dešinės pusės sparnas, išdužę šoniniai langų stiklai, sulenktas priekinis sparnas. Nulaužti abu galinio matymo veidrodėliai. Ant priekinių dešinės pusės durelių matomos 59 cm ilgio ir 30 cm pločio galimai kraujo dėmės (b.l. 20-21, 22-33).

Daiktų apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėtos iš įvykio vietos paimtos stiklo šukės, plastikinė tara, laikikliai ir ratlankio gaubtas (b.l. 122-123).

Specialisto išvadoje Nr. G 70/2020(09) užfiksuota, kad E. M. klinikiniais duomenimis konstatuota muštinės žaizdos galvoje, smakre, kairėje rankoje, kraujosruvos ir nubrozdinimai veido, dešinio žasto, kairio dilbio, krūtinės, dubens srityse, oro susikaupimas dešinėje pleuros ertmėje, kairio plaučio sumušimas, stuburo juosmeninės dalies II ir III slankstelių kairiųjų skersinių ataugų lūžimai buvo padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis ar bukabriaunėmis atsikišusiomis autotransporto salono dalimis, galimai 2020-01-11 įvykusio eismo įvykio metu ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl stuburo juosmeninės dalies slankstelių skersinių ataugų lūžimų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. E. M. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti jam esant sėdimoje padėtyje. E. M. konstatuotus sužalojimus galėjo pairti būdamas keleiviu (b.l. 49-50).

Nepilnametis nukentėjusysis E. M. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad įvykio dieną buvo pas pusbrolį I. Š., jie ėjo į fermas, kur dirba I. Š. mama. Fermose dirba ir R. V.. E. M. teigia norėjo namo, todėl paprašė R. V., kad jį parvežtų. Jis atsisėdo į automobilio priekinę keleivio sėdynę, Ignas sėdėjo gale, buvo be saugos diržų. Važiuojant nuo kalno, R. V. nesuvaldė automobilio, liudytojas mano, kad gal ratas užsikirto, automobilis vertėsi tris kartus. Automobilis vertėsi per šoną, kur sėdėjo jis, po smūgių prarado sąmonę, susitrenkė galvą. Atsimena viską iki to momento, kai važiavo nuo kalno. Jam sakė, kad iš automobilio jį ištraukė Ramūnas, paguldė ant žemės. Labai skaudėjo kairį šoną, buvo išsigandęs. Ramūnui sakė, kad skauda, bet jis neklausė, ar reikia iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Jo veidas buvo kruvinas. Ištraukęs jį iš automobilio, Ramūnas nuėjo ieškoti, kad kas mašiną patrauktų, o jam ir Ignui liepė eiti namo. Jie atėjo į fermas, gėrė vandenį. Ramūno automobilį patraukė vyriškis, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Tas pats vyriškis jį ir Igną parvežė iki tetos namų, padėjo jam užlipti ir paguldė. Po to jo sesės iškvietė greitąją pagalbą. Jam skilo šonkaulis, galvą siuvo, ant plaučių vanduo kaupėsi. Ignui viskas buvo gerai, jis nesiskundė, kad ką skaudą, sakė, kad tik labai išsigando. Anot E. M., jis matė, kad R. V. fermose vartojo alkoholį, jis jau į fermas atvažiavo išgėręs, o dar fermose gėrė alų, kad vartojęs alkoholio buvo galima suprasti ir iš jo akių, elgesio, judesių. R. V. jo neatsiprašė, po įvykio su R. V. visai nebendravo (b.l. 42-44).

Nepilnametis nukentėjusysis I. Š. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad su Eimantu ir mama buvo fermose, po to mama liepė jam ir E eiti namo. Jie išėjo, kaip tik tuo metu Ramūnas važiavo į Vilkupius ir juos „prigriebė“. Jie jau buvo prie Igno namų, bet Ramūnas norėjo E parvežti. Eimantas atsisėdo į priekį, o jis į galą. Važiuojant nuokalne automobilis vertėsi tris kartus, koks greitis buvo, pasakyti negali, bet važiavo „smarkokai“. Sakė, kad užsikirto ratas. Automobilis vertėsi vairuotojo puse. Kaip apsivertė, Ramūnas paklausė, ar visi sveiki. Eimantas tuo metu buvo „atsijungęs“. Ramūnas padėjo E išlipti, o jis išlipo per išdaužtą langą. Eimanto veidas buvo kruvinas, jis negalėjo pasakyti savo vardo. Jis ir R. E. parvedė pas jį į namus, o kadangi nieko nebuvo namuose, tai sugalvojo eit į fermas. Į fermas ėjo dviese, Ramūnas jau buvo išėjęs. Eimantas skundėsi, kad jam skauda šoną, šlaunį. Jis taip pat buvo labai išsigandęs, skaudėjo ranką. Pamačiusi juos, mama labai išsigando, liepė grįžti namo ir apsiprausti. Jis su Eimantu išėjo, po 10 minučių grįžo ir mama. Apiprausė E, patepė kažkokiais vaistais. Mama paskambino Eimanto mamai, atvažiavo Eimanto sesės ir iškvietė greitąją pagalbą. M. E. suleido vaistų ir išvežė į ligoninę. Ar Ramūnas iki įvykio gėrė, nežino. Mašina vertėsi, nes užnešė galą, po to, vertėsi 3 kartus ir sustojo ant ratų. Po įvykio su Ramūnu nebendravo (b.l. 64-65).

Liudytoja R. M. parodė, kad 2020-01-11 apie 10.00 val. jos sūnus E. M. išėjo pas pusbrolį I. Š., gyvenantį gretimame Gegužių k. Kybartų sen. Apie 15.30 val. jai paskambinusi sesuo V. Š. paprašė, kad leistų E. M. pas juos nakvoti. Tą pačią dieną, apie 18.00 val., liudytojai paskambino to paties kaimo gyventoja J. M. ir pranešė, kad E. M. važiuodamas su Ramūnu papuolė į avariją. Ji teigė, kad jai paskambinęs I. Š. pranešė apie avariją ir paprašė, kad iš įvykio vietos iki namų parvežtų E. M.. J. M. sakė, kad nuvažiavusi į vietą, esančią ant Gegužių kaimo kalno, pamatė link V. Š. namų einančius du siluetus, iš kurių sprendė, kad ten I., Š ir E. M.. Ji aiškino, kad jai niekaip nėjo privažiuoti prie vaikų, nes skersai kelio stovėjo automobilis, prie automobilio jokių žmonių nebuvo. Ji skambino sūnui, kuris patvirtino, kad važiavo su R. V., automobilis apvirto, kad jam skauda šonus ir, kad pėsčiomis eina pas I. Š. į namus. Tada skambino dukrai E. R., pranešė apie įvykį, dukra nuvyko pas Štrimaičius, kadangi E. M. atrodė labai prastai, kraujavo iš galvos, skundėsi skausmais šonų srityje, iškvietė greitąją med. pagalbą. Sūnus buvo sąmoningas, tik nuolat dejavo, kad jam skauda šonus. E. M. tik trumpai paaiškino, kad R. V. nesuvaldė automobilio, mano, kad užsikirto ratas, ir automobilis kelis kartus vertėsi. Jis teigė sėdėjęs priekinėje keleivio sėdynėje ir nesegėjęs saugos diržo. Sūnus sakė, kad R. V. buvo neblaivus. Vilkaviškio ligoninėje sūnui nustatė šonkaulių lūžius ir skilusį stuburą, iš karto po to greitosios med. pagalbos automobiliu buvo išvežtas į Kauno klinikas, kur savaitę laiko buvo gydomas stacionare. Jam medikai konstatavo sužalojimą galvoje, veide, rankose, bei galvoje buvusią žaizdą susiuvo. Taip pat nustatė plaučių sumušimą ir stuburo slankstelių įskilimą. Po gydymo stacionare sūnui medikai paskyrė dviejų mėnesių gulimą rėžimą, kad sugytų slankstelių įskilimas. I. Š. skundėsi, kad po įvykio jam skaudėjo ranką, kitų sužalojimų jis nepatyrė ir į medikus nesikreipė.

Papildomai apklausta parodė, kad byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį, tačiau R. V. žalą atlygino pilnai, tiek sūnaus, tiek jos atsiprašė, jam pretenzijų neturi, jie susitaikė (b.l. 94-96, 98).

Liudytoja V. Š. parodė, kad 2020-01-11 pas jos sūnų svečiavosi pusbrolis E. M.. Apie 16 val. ji išėjo į darbą, o apie 17.30 abu vaikai atėjo pas ją į Vilkupių kaime esančią fermą padėti. Apie 18 val. ji liepė vaikams eiti namo. Pati namo grįžo apie 19.30, tačiau vaikų nebuvo, vaikai grįžo apie 20 val. Grįžę vaikai pasakojo, kad pakeliui sutiko R. V., kuris pasisiūlė juos pavežti, tačiau įvyko eismo įvykis, vaikai skundėsi, kad skauda šonus, E. M. atrodė prasčiau – buvo prakirsta galva, bėgo kraujas, skaudėjo šoną ir klubą. Vaikus parlydėjo R. V., nematė, kad R. V. būtų apsvaigęs. Ji apie įvykį pranešė savo sesei R. M., kuri su dukra E. M. išvežė į ligoninę (b.l. 102-104).

Papildomai apklausta liudytoja V. Š. patikslino, kad 2020-01-11 apie 19.30 val. po darbų fermoje sugrįžusi į namus ji I. Š. ir E. M. rado namuose. Ankstesnėje apklausoje susijaudinusi neteisingai nurodė, kad vaikų grįžusi nerado namuose. Įvykio dieną apie 19.00 val. jai paskambinęs sūnus I. Š. pasakė, kad "mama mes apsivertėm su Ramūno mašina, Eimantui prakirsta galva ir mes einame link namų". Daugiau sūnus nieko neaiškino. Išsigandusi išskubėjo iš fermos namo. Kelio dalies, kurioje įvyko eismo įvykis, ji nepriėjo. Tik po kelių dienų matė, kad ant kelio važiuojamosios dalies buvo daug stiklo duženų. Vaikai jai pasakojo, kad sustojęs R. V. pasisiūlė juos parvežti iki namų. Tą vakarą R. V. su liudytoja dirbo toje pačioje fermoje, nepastebėjo, kad būtų buvęs neblaivus. Nei sūnus I. Š., nei E. M. nesakė, kad R. V. buvo girtas. Vaikai pasakojo, kad R. V. vairuojant automobilį E. M. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o I. Š. ant galinės sėdynės, nei vienas nesegėjo saugos diržų. Po įvykio jos sūnus I. Š. skundėsi, kad skauda ranką, susimušė, kai mašina vertėsi. Sūnus sakė, kad labai išsigando. R. V. vaikus palydėjo ne iki jos namų, bet tik iki pusiaukelės. Įvykio vakarą su R. V. nebendravo. Sekančią dieną su R. V. susitiko fermoje, jis labai apgailestavo sukėlęs eismo įvykį. R. V. jai apie avariją nepasakojo, tik pasakė, kad bevažiuojant užsikirto automobilio ratas ir jam nesuvaldžius automobilio, šis apvirto. Apie automobilio pašalinimą iš karto po įvykio iš įvykio vietos jis nepasakojo. Civilinio ieškinio nereikš, jos sūnus patyrė tik fizinį skausmą. Skausmas praėjo savaime, medikų pagalbos neprireikė ir jokių vaistų jis nenaudojo. R. V. jokių pretenzijų neturi (b.l. 106-107).

Liudytoja E. R. parodė, kad 2020-01-11 mamos liepimu nuvyko pas tetą į Vilkupių kaimą, teta sakė, kad jos brolis E. M. su I. Š. pakliuvo į eismo įvykį. Ji matė, kad Ernestui sunku kvėpuoti ir judėti, iškvietė greitąją pagalbą (b.l. 111-112).

Liudytojas A. N. parodė, kad 2020 sausio pradžioje, apie 19.30 val. jam paskambinęs R. V. pasakė, kad važiuodamas keliu Gegužiai - Vilkupiai nesuvaldė automobilio ir apsivertė, prašė, kad atvažiuotų nutempti sudaužytą automobilį į ūkininko, pas kurį dirba, fermas. Jis su automobiliu "Audi A6", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo tiesiai į R. V. nurodytą vietą. Matė ant kelio skersai stovintį R. V. automobilį "Peugeot", kuris buvo stipriai sudaužytas. Iš apgadinimų suprato, kad automobilis turėjo keletą kartų verstis per stogą, automobilis buvo apgadintas nepataisomai. Be R. V., šalia automobilio nebuvo jokių pašalinių žmonių. R. V. sakė, kad bevažiuojant link Vilkupių k. jam užsikirto ratas, automobilis iš karto vertėsi. Detaliau nieko nepasakojo. Ant R. V. veido sužalojimų nematė, nesiskundė, kad jam skaudėtų. Iš R. V. nerišlios kalbos, netikslių judesių ir sklindančio alkoholio kvapo, buvo akivaizdu, kad jis neblaivus, bet dar aplinkoje orientavosi. Liudytojas nežinojo, kad su R. V. įvykio metu važiavo vaikai. Važiuodamas į įvykio vietą matė keliu link fermų einančius du vaikus, tačiau į juos nekreipė dėmesio. Neatkreipė dėmesio, kad automobilio viduje ir iš išorės būtų buvę kraujo. Policijai apie R. V. sukeltą eismo įvykį jis nepranešė, nes R. V. yra jo giminaitis, todėl jam buvo savaime suprantama, kad paprašydamas nuvilkti sudaužytą automobilį iš įvykio vietos į fermas, norėjo viską susitvarkyti tyliai, t.y. nuslėpti sukeltą avariją. R. V. automobilį "Peugeot" prisikabinęs prie savo automobilio, nuvilko į aikštelę prie minėtų fermų. Sugrįžo pas R. V. į namus, esančius(duomenys neskelbtini), dviese išgėrė 1 "bambalį", t.y. 1 l. talpos ir 7,5 laipsnių stiprumo alaus. Kai gėrė alų, R. V. pasisakė, kad avarijos metu kartu su juo važiavo du vaikai, kurių vienas nusibrozdino galvą, o kitas jokių sužalojimų nepatyrė. Mano, kad R. V. greitosios nekvietė, nes norėjo nuslėpti sukeltą eismo įvykį ir jo pasekmes. Kad R. V. neturėjo vairuotojo pažymėjimo, jis žinojo (b.l. 114-115).

Alkotesteriu alcotest 7510, Nr. ARKB-0286, patikros Nr. 1174440, R. V. 2020-01-11 23.38 val. nustatytas 0,64 promilių girtumas (b.l. 119-121).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles dėl ko įvykusio eismo įvykio metu, nesunkiai buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Teismo vertinimu, R. V. kaltė padarius BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti nukentėjusieji, liudytojai ir tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, išvada, kurioje nurodyta, kad R. V. kraujyje nustatyta 0,64 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog R. V. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles dėl ko įvykusio eismo įvykio metu, nesunkiai buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes girtumas yra kvalifikuojantis požymis. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis kaltę pripažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, gera valia atlygino žalą nukentėjusiajam (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, pavojingumą visuomenei ir kaltinamojo asmenybę, kuri laikytina daugiau patenkinama, jo šeiminę, darbinę ir turtinę padėtį, kad yra baustas administracine tvarka, teistas. Į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei nenustatyta sunkinančių, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ( BK 54 str. 2 d., 55 str. ).

Kaltinamasis laikomas, kad nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai prisipažino savo kaltę, prašo neskirti griežtos ir realios laisvės atėmimo bausmės ir sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšim bauda. Kad gailisi nusikaltęs, kad nuo šio nusikaltimo padarymo dienos nėra daugiau padaręs nusikalstamų veikų, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas laiko, jog yra visos sąlygos jam skirti vieną iš švelnesnių šiuose straipsniuose numatytų atitinkančia bausmės rūšį, kurią prašo skirti ir prokuroras - baudą.

Teismui paskyrus švelnesnę, veikų pavojingumą ir padarinių, bei kaltinamojo asmenybės neatitinkančią bausmę, būtų pažeistas teisingumo ir humaniškumo principų įgyvendinimas baudžiamajame procese, būtu sumenkinami visuomenės interesai, bei nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Todėl teismas mano, kad taikyti LR BK 62 str. ir kaltinamajam skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmės rūšį nėra įstatyminio pagrindo.

Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą kaltinamosios nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, kaltinamosios pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir nukentėjusiųjų interesus, neatskirs nuo šeimos ir vaikų ( BK 41 str. ).

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos Lietuvos respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iš karto sumažintina 1/3 dalimi.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Kadangi R. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė nors ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, vairuodamas transporto priemonę, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje - uždraudimas naudotis specialia teise: vairuoti transporto priemones pakankamai protingam 2 metų laikotarpiui. Toks terminas nustatytinas atsižvelgiant į jo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę, į tai, kad jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis 0.64 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal BK nuostatas. Neteisėti jo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. V. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 2 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį Peugeot 306, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Sutinkamai su bylos duomenimis, transporto priemonė nuosavybės teise priklauso jam nors ir neregistruota jo vardu.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamu atveju R. V. priklausanti transporto priemonė – automobilis Peugeot 306, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 2 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam kaltinamojo nusikalstamumui, jam priklausanti transporto priemonė automobilis Peugeot 306, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) saugojamas pas R. V., nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.

Dėl civilinių ieškinių

Bylos tyrimo eigoje nukentėjęs E. M. ir jo įstatyminė atstovė R. M. buvo pareiškę civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo 205,72 eurų turtinei ir 200 eurų neturtinei žalai atlyginti. Tačiau šiai dienai ši žala atlyginta ir nukentėjęs pretenzijų neturi.

Nesant ginčo ir esant kaltinamojo sutikimui Valstybinio socialinio draudimo fondo ieškinys dėl nukentėjusiojo gydymo tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo R. V. 577,03 eurus ( penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 03 cnt. ), žalos gavėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui įstaigos kodas 188677622 A. V. g. 2-1, 68176 Marijampolė a.s. (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100, įmokos kodas 282 ( LR BPK 115 str. ), kurį įpareigotina atlyginti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų klausimų

Psichiatrijos įskaitoje R. V. - neįrašytas. Administracine tvarka baustas. Proceso išlaidų nebuvo. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

2020-05-18 nutarimu paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ( T I b.l. 140-141).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67, 68, 72 str. str., baudžiamojo proceso kodekso 297-308, 312-313 str. str.

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos 281 str. 2 d. ir nuteisti jį 60 MGL-BBDL, t.y. 3000 (trijų tūkstančių ) eurų bauda ( 60 x 50 = 3000).

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas ir skiriamą R. V. bausmę-baudą sumažinti 1/3 dalimi iki 40 MGL-BBDL, kas sudaro 2000 (du tūkstančius) eurų.

Baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68, 71 straipsniais, paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dviem) metams, kurio terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Sutinkamai su BK 72 str. 2 d. nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti automobilį Peugot 306 (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), saugojamą pas R. V..

R. V. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš R. V. 577,03 eurus ( penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 03 cnt. ), žalos gavėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui įstaigos kodas 188677622 A. V. g. 2-1, 68176 Marijampolė a.s. (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100, įmokos kodas 282 ( LR BPK 115 str. ), kurį įpareigotina atlyginti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis Peugeot 306, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pakvitavimu perduotas saugoti R. V., nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas, o plastikinė tara, laikikliai ir ratlankio gaubtas, stiklo šukės, saugomi Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.