Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-09-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3004-932/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-09-11
Bylos Nr.
1-3004-932/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15131-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3004-932/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15131-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.4.6.2.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) virtuvės darbuotoja, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: ji 2018 m. balandžio 1 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,38 promilių girtumo laipsnis), panaudojo fizinį smurtą prieš savo vyrą O. G., t. y., kilus žodiniam konfliktui, tyčia koja sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam O. G. į veido sritį, tokiais savo veiksmais smurtaudama prieš šeimos narį – vyrą O. G., bei padarė jam odos nubrozdinimus kaktoje ir nosyje, muštines žaizdas apatinės lūpos gleivinėje ties 41 dantimi, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje ties 12-13 dantimi, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (specialisto išvada Nr. G 1114/2018 (01)). Šiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios A. G. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Kaltinamoji A. G. savo kaltę pripažino. Apklausiama parodė gyvenanti bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtame bute dar gyvena jos sutuoktinis O. G., jos sūnūs A. G. ir A. N. Nuo 2018-03-31 O. G. vartoja alkoholį. 2018-03-31 pastarasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kažkam skambino. Pokalbio metu jis keikė ją ir A. N. A. N. minėtą pokalbį girdėjo ir vėliau O. G. atsiprašinėjo pastarojo (A. N.). 2018-04-01, apie 12.00 val., jie visi atsisėdo prie stalo. O. G. ir A. N. gėrė degtinę, ji gėrė šampaną (išgėrė 2 butelius šampano). Apie 17.40 val. ji nuėjo į kitą kambarį, į kurį atėjo ir O. G. Jis rankomis sugrėbė jai už gerklės ir pradėjo ją smaugti. Ji bandė ištrūkti, sušaukė „A.“, po ko į kambarį atbėgo A. N., kuris atitraukė nuo jos O. G. Tada O. G. sudavė vieną smūgį kumščiu A. N. į krūtinę. A. N. nukrito ant grindų, o O. G. rankomis pradėjo jį smaugti. A. G. ištrūko, tuomet ji sėdinčiam O. G. kairia koja sudavė du smūgius į veidą. Nuo pirmo suduoto smūgio O. G. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tada O. G. paskambino į policiją. Po kiek laiko į jų butą atvyko policininkai, sulaikė ją ir A. N. Viso konflikto metu O. G. grasino jai ir A. N. Prisipažįsta koja sudavusi O. G. du smūgius į veido sritį, sutinka iki 2018-09-03 atlyginti turtinę žalą Vilnius teritorinei ligonių kasai (b. l. 99, 109).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis O. G. parodė, kad 2018-04-01, apie 17 val., (duomenys neskelbtini), jis, jo žmona ir A. šventė Velykas, vartojo alkoholinius gėrimus. A. su A. nuėjo į kitą kambarį, o jis liko savo kambaryje. Jis pradėjo skambinti draugams, A. išgirdo, kad jis kalba telefonu su jų buvusia kaimyne ir supyko. Sutuoktinė pradėjo priekaištauti. Jis padėjo savo telefoną į savo rankinę, o A. jo rankinę paėmė. Jis priėjo prie A. ir norėjo atimti rankinę. Pastaroji rankinę laikė rankose, o jis tiesiog norėjo ją (rankinę) ištraukti jai iš rankų, po ko A. iš už nugaros griebė jį už kaklo. O. G. paleido rankinę ir su A. pradėjo grumtis, nukrito ant žemės. A. užlaužė jam dešinę ranką, O. G. pradėjo rėkti iš skausmo. A. jį paleido ir atsikėlė nuo grindų. Tuomet nukentėjusysis pajuto ne mažiau kaip du smūgius į nugaros pusę. Kiek tiksliai buvo suduota smūgių, pasakyti negali, nepamena, bet tikrai ne mažiau nei du. Kas sudavė smūgius, jis nematė. Atsikėlęs nuo grindų, pamatė, kad ant A. lovos guli jo rankinė. Atsisėdo ant lovos ir kalbėjosi su A. bei A. Jis sėdėjo ant lovos, A. ir A. buvo jam už nugaros iš dešinės pusės, kalbėdamasis su jais į juos nežiūrėjo. Tada pajuto vieną smūgį į dešinę veido pusę. Kas sudavė jam smūgį, nematė. Jis toliau sėdėjo ir tada A. koja sudavė jam vieną smūgį į veidą. Tuomet jis iškvietė policijos pareigūnus. Kas ir kiek smūgių jam sudavė, tiksliai nurodyti negali, tačiau gerai matė, kaip A. sudavė jam vieną smūgį koja į galvos sritį (b. l. 19-20).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. N. parodė įvykio dieną buvęs virtuvėje, girdėjo žodinį konfliktą tarp mamos ir O., tačiau, kas ką tiksliai sakė, pasakyti negali, kadangi nekreipė dėmesio. Jis išgirdo mamos klyksmą „A., gelbėk“, todėl nubėgo į miegamojo kambarį. Pamatė, kad O. dešine ranka laiko motiną už kaklo. Liudytojo teigimu, tuomet jis griebė O. G. dešinę ranką, užsuko ją, nuo skausmo O. pargriuvo ant grindų, abu šiek tiek grūmėsi ir ant grindų. Paskui A. N. atsikėlė nuo grindų, to, kad mama būtų spyrusi O. G., nematė (gali būti, jog tuo metu buvo nusisukęs). Po to O. atsisėdo ir pradėjo skambinti į policiją ar į greitąją. Neneigia užsukęs O. ranką, tą padarė, nes mama prašė pagalbos. Kai O. pasakė, kad jam skauda, iš karto paleido ranką (b. l. 66-67).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. O. (Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 2 būrio vyr. patrulė) parodė, kad 2018-04-01, apie 17.43 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas, pranešėją sumušė sūnus ir žmona. Nuvykus nurodytu adresu, pranešėjas O. G. paaiškino, kad namuose kilo žodinis konfliktas tarp jo ir žmonos A. G.. Pasak pareiškėjo, konflikto metu A. G. sūnus A. N. susistumdė su pranešėju, nustūmė pranešėją į kampą, dėl ko O. G. nukrito ir susitrenkė galvą į spintos kampą. Pareiškėjo nosis buvo ištinusi, galimai buvo prakirstas antakis, ant veido matėsi kraujo žymės. Pareiškėjui buvo iškviesta GMP, medikai apžiūrėjo O. G., nustatė, kad jam išnarintas petys, dėl ko buvo nuspręsta vežti pareiškėją į Lazdynų ligoninę. O. G. buvo ramus, bendravo ramiai, tačiau bute buvę A. G. ir A. N. elgėsi agresyviai, garsiai rėkavo, įžeidinėjo O. G. Liudytoja paprašė juos nusiraminti ir neįžeidinėti pareiškėjo. A. G. pareiškė, jog konfliktas tarp jos ir vyro kilo dėl to, kad abu padaugino alkoholio, taip pat sakė, kad O. jai grasino, kelis kartus trenkė per šonus, todėl jos sūnus A. N. ją gynė (b. l. 24-25). Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 2 būrio vyr. patrulės S. O. 2018-04-01 tarnybiniame pranešime išdėstytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 37).

Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-04-06 specialisto išvadoje Nr. G 1114/2018 (01) nurodyta, kad O. G. nustatyti odos nubrozdinimai kaktoje ir nosyje, muštinė žaizdelė apatinės lūpos gleivinėje ties 41 dantimi, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje ties 12-13 dantimi,11 danties vainiko lūžiai, poodinė kraujosruva kairiame šone. Sužalojimai padaryti paveikus kietais, bukais daiktais, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2018-04-01. Odos nubrozdinimai veide, galėjo būti padaryti kietais, bukais, riboto paviršiaus, briauną turinčiais daiktais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 75-76).

2018-04-01 apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Prie apžiūros protokolo pridėtos aštuonios fotonuotraukos (b. l. 8-14).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2018-04-01, 22.26 val., O. G. nustatytas 1,80 promilių girtumas (b. l. 38).

Alkotesterio kvitų duomenimis, 2018-04-01, 18.52 val., A. N. nustatytas 1,89 promilių girtumas, o 2018-04-01, 18.40 val., A. G. nustatytas 1,38 promilių girtumas (b. l. 39, 112).

2018-07-24 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp O. G. ir A. N., kurios metu asmenys nurodė aplinkybes, analogiškas apklausų turiniui (b. l. 52-54).

2018-07-24 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp O. G. ir A. G., kurios metu asmenys taip pat laikėsi pozicijų, išdėstytų apklausų metu (b. l. 56-58)

Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2018-05-04 pateikė civilinį ieškinį dėl 54,94 eurų žalos, patirtos dėl O. G. gydymo, atlyginimo (b. l. 84, 85). Kaltinamoji A. G. raštiškai įsipareigojo iki 2018-09-03 Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginti žalą (b. l. 89).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji A. G. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą savo sutuoktiniui O. G.. Kaltinamoji savo kaltę pripažino, nurodė, konflikto metu koja smūgiavusi sutuoktiniui į galvos sritį. Minėtais duomenimis nustatyta, kad A. G. savo artimajam šeimos nariui nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamosios kaltė įrodyta jos pačios, nukentėjusiojo O. G., liudytojų A. N. bei S. O. parodymais, tarnybiniu pranešimu, specialisto išvada, kita rašytine bylos medžiaga. Kaltinamosios A. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamosios A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamosios A. G. atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalstamą veiką įvykdė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas A. G. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltinamoji anksčiau neteista (b. l. 115, 116), administracine nebausta (b. l. 117), dirbanti (b. l. 118), duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. G. sutinka tiek su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek su prokurorės siūloma bausme (b. l. 119-120).

Atsižvelgiant į A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei į tai, jog ji anksčiau neteista, A. G. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas galimam skirti šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su minėta bausme kaltinamajai skirtini BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti įpareigojimai, t. y. nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu, bei tęsti darbą arba nedelsiant registruotis darbo biržoje.

Nors prokurorė siūlo kaltinamajai kartu su laisvės apribojimo bausme paskirti įpareigojimą visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tačiau toks įpareigojimas yra perteklinis, kadangi tokia pareiga nuteistajai savaime kyla iš laisvės apribojimo bausmės.

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018-04-01, 17.49 val., iki 2018-04-03, 14.38 val., (b. l. 92, 93). Laikinojo sulaikymo laikas (dvi dienos) įskaitytinas į bausmę.

A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 101-102).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir A. G. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais, įpareigoti A. G. nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu, bei toliau tęsti darbą arba nedelsiant registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-04-01, 17.49 val., iki 2018-04-03, 14.38 val. (dvi paras), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti A. G., kad:1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

2. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė