- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-11-26
- Bylos Nr.
- 1-50-154/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Kaltinamasis
- R. J.
- Advokatai
- Andrius Kazakevičius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Tauragės r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2004-11-23 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 219 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant vienerius metus be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, nusikalstamų veikų padarymo metu bausmės nebuvo atlikęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 245 str. ir LR BK 246 str. 2 d., padarymu.
kad R. J. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, o būtent: būdamas UAB „R. O.“ direktoriumi ir Šiaulių apygardos teismui 2005 m. gegužės 31 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą UAB „R. O.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), nevykdė įsiteisėjusios minėtos Šiaulių apygardos teismo nutarties 4-to punkto, draudžiančio UAB „R. O.“ vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, nes 2005m. birželio 15 dieną įnešė grynais pinigais 8300,- Latvijos latų, kas atitinka 41175,47 litus, į Latvijos įmonės „O.“ sąskaitą.
Be to, R. J., neteisėtai sugadino areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą, o būtent: Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai 2004-03-23 turto arešto aktu Nr. N 40-11 areštavus turtą, priklausantį UAB R. O.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), būdamas jam patikėto didelės vertės areštuoto turto-stiklo rūšiavimo linijos (136681,32 Lt likutinės vertės) saugotoju, tuo pat metu būdamas UAB „R. O.“ direktoriumi, nurašymo aktu Nr.15 2005m. gegužės 9 dieną nurašė stiklo rūšiavimo liniją, kurią, tiksliau nenustatytu laiku, nurodė supjaustyti bei išardyti dalimis ir tokiu būdu sugadino šį areštuotą jam patikėtą didelės-136681,32 litų likutinės vertės- turtą, padarydamas areštuotą stacionarią 4 dalių 6 darbo vietų stiklo rūšiavimo liniją netinkamą naudoti pagal jos paskirtį.
Kaltinamasis R. J. apklausiamas teisme dėl patikslinto kaltinimo pagal BK 245 straipsnį, t.y. kaltinant jį nevykdžius įsiteisėjusios Šiaulių apygardos teismo 2005-05-31 nutarties 4-to punkto, draudžiančio vykdyti finansines prievoles, ir 2005m. birželio 15 dieną sumokėjus į Latvijos įmonės “O.” sąskaitą 41175,47 litus, savo kaltės nepripažino (t.2, b.l. 58-63) ir nurodė, kad atsiskaityti su Latvijos įmone “O.” jam žodžiu leidęs tuometinis Bankrutuojančios UAB „R. O.“ administratorius V. S., o pinigus šiam atsiskaitymui iš UAB „R. O.“ kasos buvo išėmęs dar iki Šiaulių apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo, t.y. iki 2005 m. birželio 10 dienos.
Dėl pareikšto patikslinto kaltinimo paslėpus jam patikėtą areštuotą turtą, t.y. 20 litų likutinės vertės biuro baldus ir 10 litų likutinės vertės betono maišyklę, bei sugadinus 136681,32 litų likutinės vertės stacionarią stiklo rūšiavimo liniją, kaltu neprisipažino visiškai.
Dėl pastarojo kaltinimo R. J. nurodė, kad jis buvo paskirtas UAB „R. O.“ direktoriumi ir 2004-03-23 minėto turto arešto dokumentus pasirašinėjo jau eidamas šias pareigas. UAB „R. O.“ direktoriumi buvo iki tol, kol valdymą perėmė tuometinis bankroto administratorius V. S.. Žino, jog biuro baldų, maišyklės ir stiklo rūšiavimo linijos arešto aktas buvo surašytas 2004-03-23, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) leido naudotis šiuo turtu, po VMI arešto transporterinė stiklo rūšiavimo linija dar dirbo apie vienerius metus. 2005-05-03 buvo nurašyta betono maišyklė ir baldai, o 2005-05-09 buvo nurašyta savos gamybos transporterinė (stiklo rūšiavimo) linija, nes nusidėvėjo. Ribojimus, išvardintus turto arešto akte, žinojo. Manė, kad areštas buvo vieneriems metams, žinojo, kad paprastai po vienerių metų VMI areštą panaikina. Iš VMI negavo pranešimo, kad arešto terminas pratęsiamas, ar, kad areštas panaikintas. Apie turto areštą žinojo, bet apie jį pamiršo, galvojo, kad areštas turtui yra panaikintas, todėl turtą nurašė kaip susidėvėjusį. Transporterinės stiklo rūšiavimo linijos detales pakeitė į kitas. Paties turto nesunaikino, tik nurašė pagal buhalterinius dokumentus. Betono maišyklė liko bendrovės teritorijoje. V. S. apie tai buvo pasakyta po 2005m. birželio 10 d., aktu jam to neperdavė. Biuro baldai taip pat susidėvėjo, todėl juos ir nurašė. Baldai buvo nunešti į kitus kabinetus, bet jie liko bendrovės patalpose. Bendrovės pastatai 2005m. kovo mėnesį buvo perduoti kitam savininkui, tačiau iki birželio mėnesio žodiniu susitarimu jo bendrovei dar buvo leista būti bendrovės teritorijoje. Bendrovės pastatų pirkėjai visą mėnesį laukė ir klausė, kur dėti pastatuose esančius daiktus. Baldų jis niekur neišvežė ir nesunaikino. Dėl stiklo rūšiavimo linijos kalbėdamasis su VMĮ darbuotoja I. Z. suprato, kad ši linija nereikalinga. Naudos iš transporterinės linijos nebebuvo. Dokumentuose nurodyta buhalterinė šios linijos vertė, o reali jos vertė buvo niekinė. Transporterinė linija buvo išmontuota jo nurodymu. Ji buvo išardyta ir sudėta metalo sandėlyje. Transporterinė linija buvo pjaustoma ją išmontuojant, nes tai buvo didelis agregatas ir kitaip nebuvo galima jos išmontuoti ir sandėliuoti. Transporterinės linijos diržai susidėvėjo, todėl buvo padarytos dėžės šiukšlėms. Transporterinė linija nesunaikinta, tik išmontuojant pakeista jos forma. Transporterinę liniją sudėjus į sandėlį, ji nebuvo užpajamuota. Darbininkai išsinešė tik vieną kitą visiškai susidėvėjusią ir nereikalingą juostą. Užpajamuojant transporterinę liniją ekspertai neįvertino, o areštuojant 118 000 Lt. vertę jie nustatė patys. Transporterinės linijos vertę į arešto aktą užrašė VMI darbuotojai. Mano, kad nustatant pradinę transporterinės linijos vertę, buvo padaryta klaida, jog nebuvo padarytas šios linijos įvertinimas. Minėtos transporterinės linijos niekas nesutiko įvertinti, pats to padaryti negalėjo, todėl transporterinė linija buvo nurašyta pagal buhalterinius dokumentus. Pradžioje buvo užpajamuota jos vertė 160 000 Lt. Užrašyti tokią transporterinės linijos vertę jo niekas nevertė. Kadangi buvo tokia skolos nepriemoka, kartu su VMI atstovais buvo nustatyta tokia (118000,- Lt.) transporterinės linijos vertė, nors ji faktiškai tiek buvo neverta. Nurodė, kad stiklo rūšiavimo linija buvo nusidėvėjusi "moraliai", nes nebeatitiko Europos Sąjungos keliamų darbo saugos ir priešgaisrinių reikalavimų, o Darbo inspekcijos darbuotojai jam uždraudė toliau dirbti su šia linija. Prieš bankroto bylos iškėlimą buvo atvykę Mažeikių teismo antstoliai ir stiklo rūšiavimo liniją įvertino tik apie 1500 litų. Be to, mano, kad už išmontuotą transporterinę stiklo rūšiavimo liniją jis buvo atsakingas tol, kol buvo bendrovės direktoriumi, o kai atleido,- nebeatsakė, o bankroto administratorius V. S. neprašė jo perduoti šį turtą.
Civilinio ieškovo atstovė L. P. patvirtino, kad iš Bankrutavusios UAB „R. O.“ perimtuose buhalteriniuose dokumentuose, nėra jokio dokumento, kad buvo užpajamuotos išardytos stiklo rūšiavimo linijos dalys po linijos nurašymo. Prašė patenkinti patikslintą civilinį ieškinį ir iš kaltinamojo R. J. priteisti Bankrutavusiai UAB „R. O.“ 136 711,32 litus turtinės žalos, kurią sudaro turto nurašymo metu buvusi R. J. prarastų biuro baldų likutinė vertė -20 litų, betono maišyklės likutinė vertė 10 litų ir stiklo rūšiavimo linijos likutinė vertė 136 681,31 Lt. Šis turtas priklausė UAB „R. O.“, jis buvo areštuotas ir perduotas saugoti R. J., o kaltinamasis R. J. jo neišsaugojo, tuo padarydamas Bankrutavusiai UAB „R. O.“ 136711,32 litų turtinę žalą ir pažeidė šios bendrovės kreditorių turtinius interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja R. M. parodė (t.1, b.l. 293-294, t.2, b.l. 61), kad bendrovėje „R. O.“ buhaltere ji dirbo nuo 2002 metų iki bankroto bylos iškėlimo. 2005m. birželio 10 dienai ji sudarė bendrovės balansą. Sumokėti latvių įmonei pinigai buvo išimti anksčiau. Po birželio 10 dienos buvo latvių įmonės kvitas, jį pridėjo prie kasos dokumentų. Teismo nutartį apie bankroto bylos iškėlimą gavo birželio 10 d., gali būti, kad gavo ir pranešimo kopiją. Gaunamus raštus ji registruodavo. FNTT pareigūnai 2004 m. gruodžio mėn. išvežė visus dokumentus ir negrąžino. Nuo 2005 m. vasario-kovo mėn. ji jau dirbo ne bendrovės teritorijoje (duomenys neskelbtini), bet savo namuose. Gaunamus dokumentus jai atveždavo R. J.. Apie piniginius mokėjimus, padarytus iki birželio 10d., ji žinojo, turėjo įtraukti duomenis apie piniginius pervedimus į buhalterinius dokumentus. Mokėjimai buvo vykdomi R. J. iniciatyva, bendrovės kasą vedė R. J., jis atlikdavo buhalterines operacijas. Ji tik suvesdavo duomenis. R. J. atvežė kvitą apie mokėjimą latvių įmonei. Ji skambino bendrovės likvidatoriui V. S., kuris pasakė, kad nieko nebegalima įtraukti į balansą. Balansas buvo sudarytas 2005 m. birželio 10 d. Ji į balansą buvo įtraukusi visas iki birželio 10d. padarytų piniginių pervedimų sumas. Balanse nerodė, pridėjo dokumentus ir parašė, kad pinigai tikrai yra sumokėti. Žino, kad bendrovės turtui: betono maišyklei, biuro baldams, transporterinei linijai VMI uždėjo areštą. Tai galėjo būti 2003-2004 m. Turto arešto aktas buvo pas R. J.. Ji žinojo, kad bendrovės turtas yra areštuotas, taip pat žinojo, kad panaikinus turto areštą, VMI apie tai ne visada praneša. Dokumento, patvirtinančio, jog bendrovės turtui areštas panaikintas, jie negavo. Areštuoto turto vertė VMI buvo nustatyta pagal jo likutinę vertę. 2004-02-02 transporterinės linijos vertė buvo 160 000 Lt. Transporterinė linija buvo sena, ji buvo atnaujinama, tobulinama, rekonstruota, todėl jos vertė ir buvo 160 000 Lt. Prie senos linijos vertės buvo pridedamos vertės tų detalių, kurios buvo perkamos transporterinei linijai tobulinti. Turto arešto akte transporterinės linijos vertė buvo 118 000 Lt. 2005-05-09 jos vertė buvo 136 681,32 Lt. Transporterinės linijos vertė buvo nustatyta pagal buhalterinę kortelę. Transporterinės linijos vertę Valstybinėje mokesčių inspekcijoje nustatinėjo R. J.. Biuro baldai ir betono maišyklė buvo nurašyti, nes nusidėvėjo, sulūžo. Nurašant šių daiktų ji nematė, nurašymo aktus pasirašė daiktų nemačiusi. R. J. pasakė, kad šie daiktai nusidėvėjo, sugedo. Nurašymo aktus ji pati surašė taip, kaip sakė R. J.. Nurašomam turtui vertės buvo surašytos tokios, kokios buvo nurodytos buhalteriniuose dokumentuose. R. J. iniciatyva buvo nurašyti biuro baldai, betono maišyklė, transporterinė linija. Bendrovėje pradžioje akcininkas buvo 1, po to jų buvo 2. R. J. buvo vienintelis akcininkas. Bendrovės įstatai nebuvo keičiami. Sprendimą nurašyti turtą priėmė R. J.. Kur šiuo metu yra biuro baldai, - nežino. Betono maišyklės nematė nei iki nurašymo, nei po jos nurašymo. Transporterinę liniją matė, po nurašymo ši linija buvo sandėlyje. Transporterinė linija buvo nurašyta vadovaujantis galiojančiais įstatymais, t.y. vadovaujantis ilgalaikio turto nusidėvėjimo lentele. Nurašius turtą, niekas nebuvo užpajamuota. R. J. žadėjo atvežti dokumentus, tačiau neatvežė. Kur dingo transporterinė linija, nežino. Negali pasakyti, ar tarp minėtų dokumentų buvo antstolio surašytas aktas dėl transporterinės linijos vertės.
Liudytoja I. Z. (t.1, b.l. 294-295) parodė, kad ji dirba Telšių Valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų skyriuje. Su UAB „R. O.“ vadovu R. J. jai teko bendrauti pastarajam tikslinant PVM deklaraciją, nepriemokas. Tai galėjo būti 2004-03-23. Pasiūlius R. J. pateikti areštuotino turto sąrašą, jis turto sąrašą pateikė ir mokesčių inspekcija šį turtą areštavo. Siūlomo areštuoti turto sąrašą atnešė bendrovės vadovas ir buhalterė. Turto vertės buvo nustatomos mokesčių inspekcijos atstovui pasiūlant įvertinti daiktą tam tikra suma. Jei bendrovės atstovai būtų nesutikę su mokesčių inspekcijos siūloma turto verte, tuomet turtą būtų turėjęs įvertinti turto vertintojas. Šiuo atveju visi sutiko su mokesčių inspekcijos atstovų pasiūlytomis turto vertėmis. Buvo pasiūlyta transporterinę liniją įvertinti 118 000 Lt, bendrovės vadovas ir buhalterė sutiko, sakė, kad transporterinė linija yra verta nurodytos kainos. Jiems parodžius šio turto įgijimo vertę ir buvo pasiūlyta jį įvertinti 118 000 Lt. Įstatymas, kuriuo minėtu atveju vadovaujasi mokesčių inspekcija, nereikalauja, kad areštuojamas turtas būtų įvertintas turto vertintojo. UAB „R. O.“ turtas buvo aprašytas kaip laikina priemonė, turtas aprašytas ne realizacijai. Bendrovės vadovas ir buhalterė žadėjo greitai sumokėti nepriemoką. Turtas yra areštuojamas laikinai ir kai nepriemokos nebelieka, areštas panaikinamas. Minėtai bendrovei nepriemoka buvo visą laiką. Ji (I. Z.) nedavė R. J. suprasti, kad turto areštas galioja 1 metus. Turto areštas galioja iki tol, kol nelieka nepriemokos. Areštuotu turtu leidžiama naudotis, tačiau areštuotas daiktas turi būti išsaugotas. Jei turtas nusidėvi, jį nurašyti galima, tik negalima šio turto sunaikinti, jis turėjo būti saugomas. Dėl arešto nuėmimo nei R. J., nei buhalterė į ją (I. Z.) nesikreipė, bendrovės turto areštas nebuvo panaikintas. Buvo įspėjimas dėl bankroto bylos, kitokios kalbos su bendrove nebuvo. Mano, kad R. J. dėl turto arešto suprato. Jai aprašant bendrovės turtą, nebuvo kalbos, kad turtas bus areštuotas 1 metus. Aprašant areštuojamą turtą, šis turtas vietoje neapžiūrimas, kadangi to nereikalaujama.
Liudytojas V. S. nurodė, kad R. J. privalėjo perduoti jam kaip bankrutuojančios įmonės administratoriui visą bendrovės turtą ir tai buvo R. J. pareiga. Teismas R. J. buvo įpareigojęs sudaryti finansinę atskaitomybę ir perduoti turtą. R. J. privalėjo turtą inventorizuoti ir nurodyti, kur jis yra. Transporterinė linija perduota nebuvo, ji buvo nurašyta. Dokumentų, patvirtinančių, kad iš transporterinės linijos būtų kas nors užpajamuota, jis nematė, matė tik minėtos linijos nurašymo aktą. Areštuoto bendrovės turto aktus jis (V. S.) gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Dėl leidimo pervesti pinigus latvių bendrovei R. J. į jį nesikreipė ir tokio leidimo jis niekam nedavė.
Liudytojas A. N. nurodė, kad UAB „R. O.“ vadybininku jis dirbo nuo 2002 m. spalio mėn. vidurio, o nuo 2003m. birželio iki 2004 m. vasario ar kovo mėnesio dirbo direktoriumi. Įmonės veikloje jis faktiškai nebedalyvavo nuo 2004 m. sausio mėnesio, nes buvo sesijoje, vėliau dėl šeimyninių aplinkybių. Jam būnant sesijoje, direktoriaus pareigos buvo perduotos R. J.. Pamena, jog jam dirbant, bendrovėje buvo daug baldų. Dalis biuro baldų – stalų, kėdžių, spintų buvo likę iš anksčiau. Jis, būdamas direktoriumi, minkštų baldų nepirko, jie biure jau buvo. Jam išeinant iš bendrovės, baldai, betono maišyklė ir stiklo rūšiavimo linija bendrovėje buvo. Vėliau, apie 2005m. balandžio ar gegužės mėnesį, į bendrovę jis buvo atėjęs kaip svečias, stiklo rūšiavimo linija tuo metu dar buvo sumontuota, bet neveikė – ji galėjo būti išjungta. Visos stiklo rūšiavimo linijos jis nematė, matė tik jos dalį, išsikišusią iš patalpos. Baldai tebebuvo. Jam pradėjus dirbti UAB „R. O.“, transporterinė linija jau veikė. Kadangi ji sugesdavo po keletą kartų per dieną, dėl to buvo remontuojama, modernizuojama. Jos rinkos vertė gali būti didesnė nei 120 000 Lt.
Liudytojas V. N. parodė, kad UAB „R. O.“ dirbo R. J. vairuotoju ir apsaugininku. Iš darbo UAB „R. O.“ buvo atleistas 2006 m. pavasarį. Pamena, kad bendrovėje buvo biuro baldai, t.y. stalai, kėdės, spintos, biuras buvo visiškai įrengtas. Dirbdamas bendrovėje, kieme, ūkio dalyje yra matęs betono maišyklę, bet kur ji dingo ir kada, nežino. Ūkio dalyje yra matęs ir stiklo rūšiavimo liniją, girdėdavo kaip byrėdavo stiklas. Iš ko ji buvo padaryta, nežino, matė dideles geldas, transporterį. Kol dirbo bendrovėje, stiklo rūšiavimo linija dirbo, o jam išeinant iš darbo,- nebedirbo. Apie minėtos linijos išmontavimą nieko nežino, išmontuotos linijos nematė. Pamena, jog viename sandėlyje buvo daug visokių detalių, variklių. Stiklo rūšiavimo linija nuolat gesdavo, dėl ko būdavo kviečiami elektrikai, suvirintojai, o variklį jis pats veždavo pervynioti.
Liudytojas A. B. parodė, kad jis dirbo bendrovėje „R. O.“ nuo 2003 m. spalio 21 d. iki 2005 m. birželio 25 d. savivarčio sunkvežimio vairuotoju. Gali patvirtinti, kad bendrovėje buvo biuro baldai (stalai, kėdės, spintos), betono maišyklė, stiklo rūšiavimo linija. Jis stiklą atveždavo ir išveždavo. Nuo 2005 m. pavasario stiklo nebevežė, po to buvo paimta jo mašina, o jis įsidarbino kitur. Kai nebevežiodavo stiklą, kartais ateidavo į kontorą, bet į teritoriją, kur buvo stiklo rūšiavimo linija, nebeidavo. Baldus yra matęs, o ar linija buvo išvežta, ar išmontuota, jis nežino. Žino, kad stiklo rūšiavimo linija gesdavo, jis kartais padėdavo ją remontuoti. Bendrovės garažuose būdavo detalių, reduktorių.
Nors R. J. dėl jam pareikštų kaltinimų neprisipažino visiškai, jo kaltė įrodyta liudytojų V. S., R. M., I. Z., A. N., V. N., A. B. parodymais, kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Įrodymai dėl teismo nutarties nevykdymo
ir veikos kvalifikacija.
Iš Šiaulių apygardos teismo 2005-05-31 nutarties, matyti (t.1, b.l. 7), kad Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prašymu Uždarajai akcinei bendrovei "R. O." iškelta bankroto byla, o šios nutarties rezoliucinės dalies 4-ame punkte nurodyta “Uždrausti UAB “R. O.” vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti įmonės turtą ar kitokiais būdais perleisti įmonei priklausantį turtą”. Kadangi minėtos nutarties apskundimo terminas yra 10 dienų, ir šis terminas pasibaigė 2005m. birželio 11d., t.y. poilsio dieną –šeštadienį, tai nutartis įsigaliojo 2005m. birželio 13 dieną ir nuo 2005m. birželio 13 dienos turėjo būti privalomai vykdoma.
Iš UAB "R. O." kasos knygos suvestinės už laikotarpį nuo 2005m. birželio 1d. iki 2005 m. birželio 15d. (t.1, b.l. 72), 2005-06-15 Kasos išlaidų orderio Nr. 08, išduoto R. J. "už prekes pagal Hansą banko čekį" 41175,47 Lt sumai, ir 2005-06-15 mokėjimo grynaisiais pinigais dokumento Nr. 248 (t.1, b.l. 75-76) matyti, kad R. J. 2005-06-15 sumokėjo 8300,00 Latvijos latų, kas atitinka 41175,47 litus, įmonei " O." už stiklo duženas.
Iš "Darbo sutarties" (t.1,b.l.49) ir UAB "R. O." darbuotojų sąrašo (t.1, b.l. 118) matyti, kad R. J. UAB "R. O." nuo 2003-06-12 dirbo komercijos direktoriumi, o nuo 2004-02-17 iki 2005-06-29 dirbo šios bendrovės direktoriumi.
Teisme R. J. patvirtino, kad 2005-06-15 jis pats sumokėjo 41175,47 litus, įmonei " O.", prieš tai konvertavęs litus į Latvijos latus.
Nors kaltinamasis R. J., 2007-10-16 apklaustas teisme po patikslinto kaltinimo (t.2, b.l. 58-63), teigė, jog jis nepažeidė įsiteisėjusios Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutarties 4-to punkto, draudžiančio UAB „R. O.“ vykdyti finansines prievoles, nes pinigus iš UAB „R. O.“ kasos buvo išėmęs dar iki minėtos nutarties įsiteisėjimo, o 2005m. birželio 15 dieną sumokėjo 41175,47 litus į Latvijos įmonės „O.“ sąskaitą leidus bankroto administratoriui V. S., tačiau šie jo parodymai iš dalies prieštarauja jo paties anksčiau duotiems parodymams bei jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl pastarieji R. J. parodymai vertintini kaip priemonė išvengti atsakomybės.
R. J., apklausiamas teisme 2007-07-25 (t.1, b.l. 289-296) savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad 2005 m. birželio mėnesio 9 ar 10 dienomis susitikęs su V. S., sužinojo, kad pastarasis paskirtas Bankrutuojančios UAB "R. O." administratoriumi. Patvirtino supratęs, kad nuo birželio 10 dienos nebuvo galima daryti to, kas draudžiama Šiaulių apygardos teismo 2005-05-31 nutartyje, žinojo apie šią nutartį, tačiau 2005m. birželio 15 d. Latvijos įmonei pinigus pervedė kaip skolą už prekes, nes pinigus iš bendrovės kasos buvo paėmęs iki birželio 10 dienos, t.y. iki nutarties įsiteisėjimo. Birželio 15 d. pinigus sumokėjo todėl, kad nebuvo galima nesumokėti, buvo „spaudimas“, reikėjo atsiskaityti klientams už prekes. Pripažino, kad šiuo atveju teismo nutartį pažeidė. Apklausiamas Mažeikių r. apylinkės teismo posėdyje R. J. taip pat patvirtino supratęs, kad „po (nutarties) įsiteisėjimo nieko nebegalima daryti, jokių finansinių operacijų“, kad apygardos teismo nutartį gavo ir suprato, jog „gali vykdyti finansines operacijas iki įsiteisės teismo nutartis“ (t.1, b.l.190). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju (t.1, b.l. 165), R. J. taip pat nurodė prisipažįstąs dėl tos kaltinimo dalies, kur pervedė pinigus Latvijos įmonei, nes buvo įsitikinęs, kad finansines operacijas jis dar gali vykdyti 10 dienų po bankroto bylos iškėlimo, kol neįsiteisėjusi nutartis.
Versiją, kad po nutarties įsiteisėjimo pinigus jam leido pervesti tuometinis bankroto administratorius V. S., kaltinamasis R. J. iškėlė tik 2007-10-16 apklausiamas teisme, tačiau šią versiją paneigė liudytojas V. S., (t.2, b.l. 61-62), kuris nurodė, kad leidimo pervesti latvių bendrovei pinigus R. J. į jį nesikreipė ir tokio leidimo jis niekam nedavė. Iš 2005-09-05 R. J. rašyto pareiškimo Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrai matyti (t.1, b.l. 4-6), kad būtent bankroto administratorius V. S. pranešė prokurorui, jog R. J., žinodamas apie iškeltą bankroto bylą jo vadovaujamai UAB „R. O.“, 2005-06-15 neteisėtai išėmė iš kasos 41175,47 litus ir įnešė juos į Latvijos įmonės „ ...“ (taip rašte) sąskaitą, tokiu būdu „sąmoningai“ pažeisdamas Šiaulių apygardos teismo 2005-05-31 nutarties 4-to punkto įpareigojimus. Tokiu būdu kaltinamojo R. J. teiginio, kad dėl neteisėto teismo nutarties vykdymo jis buvo suklaidintas ar kieno nors įpareigotas, nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
Liudytoja R. M. nurodė (t.1, b.l. 293-294, t.2, b.l. 61), kad bendrovėje „R. O.“ buhaltere ji dirbo nuo 2002 m. iki bankroto bylos iškėlimo. Teismo nutartį apie bankroto bylos iškėlimą gavo. Nuo 2005 m. vasario-kovo mėn. ji dirbo ne bendrovės teritorijoje Viekšnių g. 21, bet savo namuose. Gaunamus dokumentus jai atveždavo R. J.. Visi mokėjimai buvo vykdomi R. J. iniciatyva, bendrovės kasą vedė pats R. J., jis atlikdavo buhalterines operacijas, o ji (R. M.) tik "sutraukdavo" buhalterinius dokumentus, suvesdavo duomenis. Bendrovės likvidatoriaus V. S. nurodymu 2005m. birželio 10 dienai ji sudarė įmonės balansą. Apie piniginius mokėjimus, padarytus iki 2005m. birželio 10 d., ji žinojo, nes turėjo įtraukti duomenis į buhalterinius dokumentus, o apie mokėjimą Latvijos įmonei R. J. atvežė kvitą po birželio 10 dienos, todėl ji skambino bendrovės likvidatoriui V. S., kuris pasakęs, kad nieko nebegalima įtraukti į balansą, todėl 2005-06-15 R. J. atlikto mokėjimo balanse ji neberodė, o prie balanso pridėjo mokėjimo dokumentus ir parašė, kad pinigai tikrai yra sumokėti.
Kaltinamojo motyvas, kad jis nepažeidė Šiaulių apygardos teismo nutarties, nes pinigai atsiskaitymui su kreditoriumi Latvijos įmone " O." buvo išimti iš kasos iki nutarties įsiteisėjimo, yra nepagrįstas, nes Šiaulių apygardos teismo 2005-05-31 nutarties 4-tu punktu buvo "uždrausta UAB "R. O." vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo", be jokių išlygų kada išimti iš kasos pinigai šiam prievolės vykdymui. Šiaulių apygardos teismo 2005-05-31 nutarties rezoliucinės dalies reikalavimai yra pagrįsti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio septinta dalimi ( 2004-11-26 įst. red., įsigaliojusi 2005-01-01 ir galiojusi iki 2006-05-06), kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, taip pat "draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo". Pats pinigų sumokėjimas kreditoriui Latvijos įmonei " O." ir buvo finansinės prievolės vykdymas. Kaltinamajam R. J. nebuvo jokių kliūčių grąžinti į UAB "R. O." kasą jo turėtus grynuosius pinigus, jei jie ir buvo išimti iki nutarties įsiteisėjimo.
R. J. nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal LR BK 245str., nes surinktų įrodymų visuma duoda neabejotina pagrindą tvirtinti, kad R. J. nevykdė įsiteisėjusios Šiaulių apygardos teismo 2005-05-31 nutarties 4-to punkto, ir tuo buvo pažeista teisingumo institucijų normali veikla, griaunamas teisminės valdžios autoritetas, nes įsiteisėję teismų sprendimai, tame tarpe nutartys, yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Teismų įstatymo 9str. 1d.). Šia nusikalstama veika taip pat buvo pažeisti Bankrutavusios UAB "R. O." kreditorių turtiniai interesai, t.y. galimybė patenkinti savo finansinius reikalavimai iš bankrutavusios bendrovės “UAB “R. O.”.
Ši R. J. nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nes nebe pirmus metus užimdamas bendrovės direktoriaus pareigas ir būdamas brandaus amžiaus, jis suprato, kad privalo vykdyti įsiteisėjusią nutartį, suvokė, kad jos nevykdydamas pažeidžia įstatymą, tačiau sąmoningai to siekė, ką pats yra patvirtinęs teisme. Jokių įrodymų, kad R. J. būtų verčiamas prievarta sumokėti kreditoriui " O." 41175,47 litus už stiklo duženas, byloje nėra. Konkretaus šios nusikalstamos veikos motyvo R. J. neatskleidė, pradžioje nurodydamas, kad jam buvo "daromas spaudimas", vėliau, kad norėjo atsiskaityti su kuo daugiau kreditorių, tačiau motyvai ir tikslai nėra būtinieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai ir kvalifikuojamosios reikšmės neturi.
Įrodymai dėl didelės vertės areštuoto ir patikėto saugoti turto sugadinimo
Iš Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2004m. kovo 23d. turto arešto akto Nr. N 40-11, matyti (t.1, b.l. 14-16), kad Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymu, už 169824,75 litų mokestinę nepriemoką areštavo UAB "R. O." turtą, tame tarpe: stiklo rūšiavimo liniją, stacionarią, 4 dalių, 6 darbo vietų, įvestą eksploatacijon 2004m. vasario mėn., kuri akte įvertinta 118000,-litų; biuro baldus devynių dalių, pilkos spalvos, įgytus 2002m. lapkričio mėn., kurie akte įvertinti 2000,- litų; betono maišyklę, įgytą 2002m. lapkričio mėn., kuri akte įvertinta 1500,- litų. Turto arešto akte nurodyta, kad areštuoto turto saugotoju paskirtas UAB "R. O." direktorius R. J., jam įteiktas vienas arešto akto egzempliorius, jis pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės už areštuoto turto išeikvojimą, perleidimą ar paslėpimą, taip pat šio turto sunaikinimą ar sugadinimą.
Iš 2005-05-03 "Nurašymo akto" (be numerio) matyti (t.1,b.l.17), kad pasibaigus nusidėvėjimo terminui nurašomi: biuro baldai 20 litų likutinės vertės ir betono maišyklė 10 litų likutinės vertės. Inventoriniai numeriai ar kiti šiuos daiktus identifikuojantys duomenys nurašymo akte nenurodyti, apie jų tolimesnį panaudojimą ar sunaikinimą akte duomenų nėra.
Iš 2005-05-09 "Nurašymo akto" Nr. 15, matyti (t.1, b.l. 18), kad nurašoma "savos gamybos transporterinė linija, kuri buvo įvertinta 160000 litų, nusidėvėjo ir likutinė vertė šios stiklo rūšiavimo linijos sudaro 136681,32 litų". Akte nurodyta, kad "Ši linija buvo 6 darbo vietų priskirta stiklo rūšiavimui teritorijoje (duomenys neskelbtini) adresu. Šis turtas buvo įvestas eksploatacijon 2004 metais vasario 2 dieną. Ši rūšiavimo linija yra ardoma, nes pagal Europos Sąjungos reikalavimus bei darbo saugos, ir priešgaisrinės saugos naujus reikalavimus eksploatuoti draudžiama, todėl yra išmontuojama ir nurašoma".
Abu šiuos "Nurašymo aktus" yra pasirašę tuometinis bendrovės direktorius R. J., bendrovės buhalterė R. M. ir taros supirkėjas A. K..
Nors kaltinamasis R. J. pagal patikslintą kaltinimą paslėpus ir neatstatomai sugadinus areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą neprisipažino, tačiau teismas mano, kad jo kaltė dėl areštuoto ir jam patikėto didelės vertės turto, t.y. 136681,32 litų vertės stiklo rūšiavimo linijos, sugadinimo, yra visiškai įrodyta.
Tačiau pripažintina neįrodyta R. J. kaltė dėl areštuotų ir jam patikėtų 9 dalių biuro baldų ir betono maišyklės paslėpimo. Todėl pastaroji kaltinimo dalis pašalintina.
Kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (t.1, b.l. 156-157, 165, 191-193, 290-293, t.2, 59-600, nuosekliai patvirtino, kad 2004-03-23 pats dalyvavo Telšių valstybinėje mokesčių inspekcijoje derinant su šios inspekcijos darbuotojomis, koks ir kokios vertės turtas bus areštuojamas susidariusiai mokestinei nepriemokai užtikrinti, pats 2004-03-23 pasirašė turto arešto akte, kad jam yra patikėtas saugoti areštuotas turtas ir jis buvo pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios bei civilinės atsakomybės už šio turto neišsaugojimą. Pripažino, kad būtent jo, t.y. kaltinamojo R. J., tuo metu dirbusio UAB „R. O.“ direktoriumi, nurodymu 2005-05-03 buvo nurašyti biuro baldai ir betono maišyklė, o 2005-05-09 buvo nurašyta stiklo rūšiavimo linija. Tačiau pažymėtina, kad areštuoto ir asmeniui patikėto turto nurašymas nėra nusikalstama veika LR BK 246 straipsnio prasme, nes šio nusikaltimo objektyviajai pusei būdingos aktyvios alternatyvios veikos: paslepiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar kitam asmeniui perleidžiamas areštuotas ir kaltinamajam patikėtas turtas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl atlikus bent vieną iš išvardintų veikų, nusikaltimas yra baigtas. Kvalifikuota minimo nusikaltimo sudėtis, nurodyta LR BK 246str. 2 dalyje, yra materialioji, nes toks nusikaltimas laikomas baigtu, kai nusikalstama veika padaroma paslėpus, sunaikinus, sugadinus ar perleidus kitam asmeniui didelės vertės turtą. "Didelės vertės turto" sąvoka apibrėžia LR BK 248str. 4 dalis, kur nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, šiuo atveju 31250,- litų, nes 2005m. gegužės mėn., t.y. nusikaltimo padarymo metu, MGL buvo 125 litai.
Šioje byloje R. J. kaltinamas paslėpęs ir sugadinęs areštuotą ir jam patikėtą saugoti didelės vertės turtą, o būtent paslėpęs 20 litų likutinės vertės biuro baldus ir 10 litų likutinės vertės betono maišyklę, bei sugadinęs stiklo rūšiavimo liniją, kurios likutinė vertė 136681,32 Lt.
Kaltinamasis R. J. pripažino, kad jis buvo likęs vienas bendrovės akcininkas, kitų bendrovės valdymo organų nebuvo, valdymas buvo patikėtas direktoriui, t.y. jam, ir jis davė nurodymą išmontuoti stacionarią transporterinę stiklo rūšiavimo liniją ją supjaustant atskiromis dalimis ir išardant (t.1, b.l.290-293, t.2, b.l.. 59-60). Tačiau R. J. nesutiko, kad tokiu būdu jis liniją neatstatomai sugadino ar sunaikino. Be to, R. J. nesutiko, kad linijos, kuri buvo areštuota ir kuri jo nurodymu buvo išmontuota, vertė yra 136681,32 litai, teigia, kad ji buvo "moraliai" nusidėvėjusi, bevertė. R. J. teigė, kad stiklo rūšiavimo liniją jis tik supjaustė atskirais agregatais, kad galima būtų išgabenti iš atitinkamos patalpos, tačiau visos arba beveik visos šios linijos dalys buvo sudėtos sandėlyje ir ją galima atgal sumontuoti.
Lietuvių Kalbos Žodyne nurodoma, kad "sugadinti" reiškia "sunaikinti, visai netinkamu padaryti", "sunaikinti" reiškia "padaryti, kad nebebūtų, žūtų, išnyktų".
R. J. patikslintas kaltinimas pareikštas (t.2., b.l.28) dėl 136681,32 litų likutinės vertės stiklo rūšiavimo linijos sugadinimo leidus ją supjaustyti, išardyti dalimis ir tokiu būdu padarius ją netinkamą naudoti pagal paskirtį.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamojo ir liudytojų paaiškinimų, (transporterinė) stiklo rūšiavimo linija buvo 4 dalių, 6 darbo vietų stacionarus įrenginys, skirtas stiklo rūšiavimui.
Apklausiamas 2007-07-25 Šiaulių apygardos teisme kaltinamuoju (t.1, b.l. 289-296), R. J. nurodė, kad transporterinė linija jo nurodymu buvo išardyta ir sudėta metalo sandėlyje, "linija buvo pjaustoma ją išmontuojant, kadangi tai buvo didelis agregatas ir kitaip nebuvo galima jos išmontuoti ir sandėliuoti". Jis teigė, kad "už 5000 litų suremontavus esamą transporterinę liniją, būtų galima ją panaudoti". Tačiau R. J. teiginį, kad jis tik "gražiai" išmontavo stiklo rūšiavimo liniją ir ją susandėliavo (t.2, b.l.59), bet jos nesunaikino, nesugadino ir ją galima atstatyti bei naudoti pagal paskirtį, byloje paneigia UAB "A.", 2005-03-03 nusipirkusios iš UAB "R. O." mechanines dirbtuves, garažą su kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), bei administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), raštas Nr. 09/19, kuriame nurodyta, kad UAB "A." stiklo rūšiavimo linija, betono maišyklė ir biuro baldai nebuvo perduoti (t.2, b.l. 22). Iš 2007-10-31 patalpos ir vietovės apžiūros protokolo (t.2, b.l. 86-116) matyti, kad Bankrutavusios UAB "R. O." buvusiose patalpose ir teritorijoje jokių agregatų ir įrenginių, iš kurių būtų galima atstatyti išmontuotą stiklo rūšiavimo liniją, nėra.
Apklausiamas 2006-10-04 Mažeikių rajono apylinkės teisme kaltinamuoju (t.1, b.l.189-193), R. J. nurodė, kad stiklo rūšiavimo linija buvo savos gamybos, o po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą , t.y. nuo 2005m. gegužės 1dienos, neatitiko saugos reikalavimų ir su ja nebegalėjo dirbti, todėl turėjo nurašyti. Be to, linija buvo susidėvėjusi, o įmonės "teritorija" buvo parduota, reikėjo atlaisvinti patalpas, todėl linija buvo išmontuota, diržai buvo išmesti lauk, o metalo konstrukcijas supjaustė, iš jų buvo pagamintos dėžės, kitas pasiėmė darbininkai, elektrinės dalys buvo panaudotos kontorai.
Kad R. J. nesiekė išsaugoti areštuoto ir jam patikėto turto, t.y. stiklo rūšiavimo linijos net ir tada, kai ji buvo jo nurodymu išmontuota, patvirtina jo paties parodymai, nes apklausiamas 2007-10-16 Šiaulių apygardos teisme (t.2, b.l. 58-63), patikslino, kad išmontuotos transporterinės linijos jis niekam neperdavė, nes bankroto administratorius V. S. neprašė perduoti šį turtą, o jis supratęs, kad kol buvo bendrovės direktoriumi, tol atsakė už šį turtą, o kai atleido,- nebeatsako. Patvirtino, kad išmontuotos stiklo rūšiavimo linijos dalys ar agregatai nebuvo užpajamuoti kaip materialinės vertybės. Paaiškino, kad atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje ir bylą nagrinėjant Mažeikių apylinkės teisme stiklo rūšiavimo linijos neieškojo, nes kaltinimas jam buvęs pareikštas tik dėl šio turto nurašymo.
Liudytojas V. S. patvirtino, kad jam, kaip Bankrutuojančios UAB "R. O." administratoriui, bendrovės direktorius R. J. neperdavė stiklo rūšiavimo linijos ar jos dalių, o ieškoti į įmonės teritoriją eiti jis neprivalėjo, nes minėta linija buvo nurašyta, apskaitoje jos nebebuvo, o UAB "R. O." teritorijoje jau veikė kita įmonė. Apie tai, kad linija buvo areštuota, jis sužinojo gavęs turto arešto aktus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (t.2, b.l.61-62).
Buvusi UAB „R. O.“ buhalterė liudytoja R. M. parodė (t.1, b.l. 293-294, t.2, b.l. 61), žinanti, kad bendrovės turtui: betono maišyklei, biuro baldams, transporterinei linijai Valstybinė mokesčių inspekcija buvo uždėjusi areštą. Turto arešto aktas buvo pas R. J.. Ji žinojo, kad bendrovės turtas yra areštuotas, dokumento, patvirtinančio, jog bendrovės turtui areštas panaikintas, jie negavo. Nurašant biuro baldus, betono maišyklę ir stiklo rūšiavimo liniją ji šių daiktų neapžiūrėjo, nurašymo aktus pasirašė daiktų nemačiusi, tik R. J. jai pasakė, kad šie daiktai nusidėvėjo, sugedo. Nurašymo aktus ji surašė taip, kaip sakė R. J..
Kaip matyti iš stiklo rūšiavimo linijos nurašymo akto, šį linija buvo nurašyta ir išmontuota ją neatstatomai sugadinant apytiksliai tuo pačiu metu, t.y. apie 2005m. gegužės 9 dieną. Liudytojas A. N. patvirtino 2005m. balandžio ar gegužės mėn. lankęsis bendrovės teritorijoje ir dar matęs buvusioje vietoje stovinčios stiklo rūšiavimo linijos dalį. Tikslesnis turto sugadinimo laikas byloje nenustatytas.
Nors kaltinamasis R. J. tvirtino, kad areštuotos transporterinės stiklo rūšiavimo linijos vertė nustatyta neteisingai, kad jos nurašymo ir išmontavimo metu linija buvo beveik bevertė, tačiau šiuos kaltinamojo parodymus paneigia byloje surinkti rašytiniai įrodymai, liudytojų R. M., I. Z., A. N. parodymai, iš dalies, paties R. J. parodymai.
Iš byloje esančių "Turto įvedimo eksploatacijon akto" ir "Ilgalaikio turto apskaitos kortelės" (t.2, b.l. 18-20), matyti, kad „savos gamybos 4 dalių 6 darbo vietų stiklo rūšiavimo linija“ įvesta eksploatacijon 2004m. vasario 2d. ir jos pradinė vertė yra 160000,- litų. Mėnesio nusidėvėjimo suma yra 1665,62 litai, o linijos nusidėvėjimas iki 2005m. gegužės mėnesio sudarė 6662,48 litus, tokiu būdu linijos likutinė vertė buvo 136681,32 litai. Tokia pat šio turto likutinė vertė nurodyta "Nurašymo akte" Nr.15 (t.1,b.l. 18), kurį yra pasirašę kaltinamasis R. J. bei bendrovės buhalterė R. M.. Buvusi UAB "R. O." buhalterė liudytoja R. M. patvirtino, kad įvedimo eksploatacijon metu transporterinės linijos vertė buvo 160 000,- Lt., nes iki tol linija buvo sena, ji buvo atnaujinama, tobulinama, rekonstruota, todėl jos vertė ir buvo nustatyta 160 000,- litų. 2005-05-09, t.y. nurašymo metu, jos vertė buvo 136 681,32 litai, kuri buvo nustatyta pagal buhalterinę kortelę. Nurašomam turtui vertės buvo surašytos tokios, kokios buvo nurodytos buhalteriniuose dokumentuose. Transporterinė linija buvo nurašyta vadovaujantis galiojančiais įstatymais, t.y. vadovaujantis ilgalaikio turto nusidėvėjimo lentele. Nurašius turtą, niekas nebuvo užpajamuota. R. J. žadėjo atvežti dokumentus, tačiau neatvežė. Kur dingo transporterinė linija, ji nežino. Apklausiamas teisme R. J. patvirtino, kad įvedant eksploatacijon linijos vertės specialiai nedidino, "linija iš tikro tiek kainavo" (t.2, b.l.60). Liudytojas A. N., iki R. J. dirbęs bendrovės direktoriumi, patvirtino, kad linijos rinkos vertė gali būti didesnė nei 120 000 Lt., nes linija buvo remontuota ir modernizuota. Nors R. J. teisme tvirtino, kad stiklo rūšiavimo linija buvo nusidėvėjusi "moraliai", buvo bevertė, nebeatitiko Europos Sąjungos darbo saugos reikalavimų, o Darbo inspekcijos darbuotojai jam uždraudė toliau dirbti su šia linija, kad buvo atvykę Mažeikių r. teismo antstoliai ir stiklo rūšiavimo liniją įvertino tik apie 1500 litų, tačiau šių kaltinamojo teiginių nepatvirtina byloje surinkti įrodymai.
Lietuvos Respublikos Valstybinės Darbo inspekcijos Telšių skyrius raštu Nr. SD-18295 patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2004m. vasario mėnesio iki 2005-m. gegužės 9 dienos, bendrovei UAB "R. O." jokių reikalavimų dėl stiklo rūšiavimo linijos tinkamumo eksploatuoti nebuvo (t.2, b.l.83). Abi Mažeikiuose veikiančios antstolių kontoros patvirtino, kad 2005 metais nebuvo aprašytas ir nebuvo įvertintas UAB "R. O." turtas, tame tarpe stiklo rūšiavimo linija (t.2, b.l.79-82). Iš bylos medžiagos matyti, kad gamyba, t.y. stiklo rūšiavimas transporterine linija, 2005m. vasario -kovo mėnesį buvo nutrauktas ne dėl šios linijos fizinio ar "moralinio" nusidėvėjimo, o dėl to, kad bendrovė nusprendė nutraukti veiklą ir parduoti pastatus, ką patvirtina pastatų pardavimo sutartis, sudaryta 2005-03-03 tarp UAB „R.O.“ ir UAB „A.“, o taip pat liudytojos R. M. parodymai, kad nuo 2005 m. vasario-kovo mėn. ji jau dirbo savo namuose, taip pat liudytojo A. B. parodymai, kad 2005m. pavasarį stiklo jis nebevežiojo, iš jo buvo paimta mašina, dar iki oficialaus atleidimo iš darbo jis jau buvo dirbo kitoje darbo vietoje.
R. J. teismui buvo pateikęs keliolika nuotraukų (t.2, b.l. 31-36), neva, patvirtinančių, blogą transporterinės stiklo rūšiavimo linijos būklę, tačiau pats teisme patvirtino, kad šios nuotraukos darytos dar iki stiklo rūšiavimo linijos rekonstrukcijos, todėl teismas neturi jokio pagrindo pagal šias nuotraukas vertinti linijos kokybės ar jos vertės po įvedimo eksploatacijon.
Nors 2004-03-23 turto arešto akte stiklo rūšiavimo linijos vertė buvo nustatyta 118000,- litų, t.y. mažesne nei likutinė linijos vertė nurašymo metu, tačiau ši vertė buvo nustatyta susitarimo būdu, todėl negali būti laikoma tikrąja turto verte arešto dienai. Kaip matyti iš Ilgalaikio turto apskaitos kortelės (t.2, b.l. 18-20), vieno mėnesio nusidėvėjimo suma yra 1665,62 litai, tai arešto metu turto vertė buvo 158334,38 litai. Telšių Valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų skyriaus darbuotoja liudytoja I. Z. patvirtino, kad areštuotino turto sąrašą pateikė UAB "R. O." direktorius R. J. ir bendrovės buhalterė, o mokesčių inspekcija pasiūlė atitinkamai įvertinti areštuojamą turtą, atsižvelgiant į susidariusią mokesčių nepriemoką. R. J. su tuo sutiko, todėl stiklo rūšiavimo linija buvo įvertinta 118000,- litų. Jei bendrovės atstovai dėl areštuojamo turto vertės būtų nesutikę, tuomet turtą būtų įvertinęs turto vertintojas.
Subjektyvinei šio nusikaltimo pusei būdinga tiesioginė tyčia.
Apklausiamas 2007-07-25 Šiaulių apygardos teisme (t.1, b.l. 289-296), R. J. nurodė, kad jis žinojo apie turto areštą, bet buvo apie jį pamiršęs, galvojo, kad areštas yra pasibaigęs, ką reikėtų suprasti, jog tyčios sugadinti turtą nebuvo. Tačiau tame pačiame teismo posėdyje R. J. pareiškė, kad 2005m. kovo mėnesį bendrovės pastatai buvo parduoti pirkėjams, o transporterinė linija užėmė daug vietos, tai dėl transporterinės stiklo rūšiavimo linijos jis kalbėjosi su Telšių VMĮ darbuotoja I. Z. ir suprato, kad transporterinė linija nereikalinga, areštas panaikintas. Kas patvirtina, kad R. J., nurašydamas ir liepdamas supjaustyti bei išardyti stiklo rūšiavimo liniją, žinojo apie pastarosios areštą ir savo pareigą ją išsaugoti, tačiau šią pareigą ignoravo. Teismas laiko nelogiškais R. J. paaiškinimus, tuo pačiu metu pamiršti apie turto areštą, ir tuo pačiu metu teirautis apie areštą arba manyti, kad jis pasibaigęs ar panaikintas. Liudytoja I. Z. teisme patvirtino, kad ji nedavusi pagrindo R. J. suprasti, jog areštas galioja vienerius metus, o dėl arešto panaikinimo į ją nei R. J., nei bendrovės buhalterė nesikreipė (t.1, b.l.294-295).
Pripažintina, kad R. J. šį nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, nes suvokė turintis pareigą išsaugoti areštuotą ir jam patikėtą turtą, žinojo, kad už šio turto sunaikinimą, sugadinimą, paslėpimą ar perleidimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė ir tai suvokdamas atliko veiksmus, numatytus LR BK 246 straipsnio dispozicijoje.
R. J. veika dėl stiklo rūšiavimo linijos sugadinimo teisingai kvalifikuota pagal LR BK 246str. 2 dalį, nes buvo neatstatomai sugadintas areštuotas R. J. patikėtas UAB „R. O.“ priklausęs didelės vertės turtas.
Iš kaltinimo R. J. pagal LR BK 246str.2 dalį pašalintinos aplinkybės dėl 20 litų likutinės vertės biuro baldų ir 10 litų likutinės vertės betono maišyklės paslėpimo.
Paslėpimas reiškia „padėti į kitiems nežinomą, nematomą saugią vietą“ (Lietuvių kalbos žodynas). Kaltinamasis R. J. nuosekliai tvirtino, kad nors 2005-05-03 aktu nurašė nusidėvėjusius biuro baldus ir betono maišyklę, tačiau jų niekur nepaslėpė: betono maišyklė liko bendrovės teritorijoje, o biuro baldai buvo nunešti į kitus kabinetus ir jie liko bendrovės patalpose. Byloje nėra įrodymų paneigiančių šiuos kaltinamojo parodymus.
Liudytojas V. N. nurodė, kad UAB „R. O.“ dirbo R. J. vairuotoju ir apsaugininku. Pamena, kad bendrovėje buvo biuro baldai, t.y. stalai, kėdės, spintos buvo, biuras buvo visiškai įrengtas. Dirbdamas bendrovėje, kieme, ūkio dalyje yra matęs betono maišyklę. Kada paskutinį kartą juos matė, pasakyti negali.
Liudytojas A. B. parodė, kad jis bendrovėje „R. O.“ nuo 2003 m. spalio 21 d. iki 2005 m. birželio 25 d. dirbo sunkvežimio vairuotoju. Gali patvirtinti, kad bendrovėje buvo biuro baldai (stalai, kėdės, spintos), betono maišyklė. Kada tiksliai juos paskutinį kartą matė, neprisimena.
Iš 2007-10-31 įvykio vietos apžiūros protokolo (t.2, b.l.86-116) matyti, kad buvusiose bendrovės patalpose yra likusių baldų. Kadangi kaltinime biuro baldai ir betono maišyklė nėra tiksliai identifikuoti, tai nėra galimybės nustatyti, ar šis turtas liko bendrovėje, ar buvo paslėptas, o visos iškilusios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.
Civilinis ieškinys.
Bankrutavusios UAB „R. O.“ administratoriaus pareikštas 136711,32 litų civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies: visiškai netenkintina jo dalis dėl 30 litų priteisimo už biuro baldus ir betono maišyklę, nes šios veikos pašalintos iš kaltinimo, o ieškinio dalis dėl žalos priteisimo neatstatomai sugadinus stiklo rūšiavimo liniją sumažintina iki 50 tūkst. litų, atsižvelgiant į kaltinamojo R. J. turtinę padėtį, nes pagal bylos duomenis jis jokio nekilnojamojo turto neturi, dirba atsitiktinius darbus, turi išlaikyti nepilnametį sūnų, todėl padengti 136681,32 litų ieškinį jam būtų pernelyg sunku, atsirastų sunkių pasekmių (LR CK 6.251str.2d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad stiklo rūšiavimo linija jos arešto, nurašymo ir sugadinimo metu nuosavybės teise priklausė UAB „R. O.". Jos likutinė vertė nurašymo ir sugadinimo metu buvo 136681,32 litų. R. J. savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais neatstatomai sugadino šią stiklo rūšiavimo liniją, todėl privalo atlyginti bendrovei padarytą turtinę žalą (LR CK 6.246 str.1d.). Areštuoto turto sugadinimo metu tebegaliojo R. J. įsipareigojimas išsaugoti stiklo rūšiavimo liniją, priklausančią nuosavybės teise UAB „R. O.“, ir atsakyti civiline tvarka už pastarosios sugadinimą ar sunaikinimą (t.1,b.l. 16), nes šis įsipareigojimas nebuvo pakeistas ar panaikintas. Be to, R. J. tuo laiku dirbo UAB „R. O.“ direktoriumi, o Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-30 įst. red., įsigaliojusi 2004-01-01) 37 straipsnis, reglamentavęs bendrovės vadovo pareigas ir atsakomybę, nustatė vadovo pareigą vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (5p.), bei atsakomybę už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, todėl ir šiuo pagrindu R. J. buvo atsakingas už bendrovės turto išsaugojimą. Pažymėtina, kad administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai, todėl nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, ko akivaizdžiai nepadarė kaltinamasis R. J., sugadindamas stiklo rūšiavimo liniją, neužpajamuodamas nurašytos linijos mazgų bei detalių ir jų neperduodamas bankroto administratoriui.
Kadangi Šiaulių apygardos teismo 2005-05-31 nutartimi UAB „R. O.“ buvo iškelta bankroto byla, tai vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10, 11 straipsnių nuostatomis, įsiteisėjus teismo nutarčiai bendrovės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o šiuos įgaliojimus perima įmonės administratorius, tame tarpe teisę pareikšti ieškinius ir ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises bei interesus.
Bausmės skyrimas.
R. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas R. J. bausmes, teismas atsižvelgia bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 straipsnyje, į tai, jog R. J. padarė vieną sunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, abi nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į R. J. asmenybę, t.y. į tai, kad iki šių nusikalstamų veikų padarymo jis buvo teistas ir nusikalstamas veikas padarė būdamas neatlikęs jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t.y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas rodo, kad jis ignoruoja įstatymus, nelinkęs jų laikytis. R. J. nors oficialiai laikomas dirbančiu (duomenys neskelbtini) direktoriumi, tačiau pats patvirtino, kad faktiškai nuolatinio darbo neturi, dirba atsitiktinius darbus.
Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 245 straipsnyje, R. J. skirtina arešto bausmė, artima šio straipsnio sankcijoje numatytam minėtos bausmės vidurkiui.
Už nusikaltimą, numatytą LR BK 246 straipsnio 2 dalyje, R. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, nes kitų alternatyvių bausmių šio straipsnio sankcijoje nėra.
Teismas mano, kad nėra pagrindo kaltinamajam R. J. taikyti LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaip to reikalavo gynėjas, nes byloje nebuvo nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimas Nr.40, 3.1.13p.).
Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis LR BK 63str. 1d., 2d., 5d. 2p.bausmių apėmimo būdu, t.y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausme, nes nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą.
Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis LR BK 64str. 1 ir 3 dalimis, subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2004 m. lapkričio 23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi.
Į paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis LR BK 66 str., įskaitytinas suėmime išbūtas laikas.
Bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307 straipsniais, nusprendžia:
R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 245 str. bei LR BK 246 str. 2 d., ir nuteisti:
- pagal LR BK 245 str. - areštu 20 (dvidešimčiai) parų.
- pagal LR BK 246 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2d., 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems ) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 64str. 1d. ir 3d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi (6 mėn.) ir galutinę subendrintą bausmę R. J. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis LR BK 66 str., R. J. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007m. liepos 10 dienos iki 2007m. spalio 18 dienos įskaitytinai.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. J. sulaikymo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimui dienos.
Kardomąją priemonę R. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – 5000 litų piniginį užstatą.
Priteisti iš R. J. Bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „R. O.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 50000,- (penkiasdešimt tūkstančių) litų turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.