Kauno apygardos teismo sprendimas

2007-02-26 · Civilinė byla Nr. 2A-183-109/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-02-26
Bylos Nr.
2A-183-109/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eduardas Monkevičius, Birutė Bobrel (pran.), Galina Blaževič
Ieškovas
Z. S., L. S., Z.
Atsakovas
V. G., V.
Advokatai
Vilma Normantienė, Povilas Jegorovas
Civilinė byla Nr.2A-183-109/2006Procesinio sprendimo kategorija (S) 30.10;
Pirmosios instancijos teismo teisėjasAlgerdas UrbšysKAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. vasario 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Eduardo Monkevičiaus, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovams Z. S. ir L. S. , jų atstovui advokatui Povilui Jegorovui, atsakovui V. G. , jo atstovei advokatei Vilmai Normantienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 10 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovų Z. S. ir L. S. ieškinį atsakovui V. G. dėl pažeistų teisių ir atsakovo V. G. priešieškinį ieškovams Z. S. ir L. S. dėl pažeistų teisių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai Z. S. ir L. S. ieškinyje nurodė, kad jie ir atsakovas V. G. yra gretimų sklypų savininkai. Atsakovas jiems neduoda sutikimo sodo namelio rekonstrukcijai, todėl ieškovai teismo prašė pripažinti, kad jų sodo namelio rekonstrukcija nepažeidžia atsakovo teisių ir interesų, ir leisti jiems projektuoti sodo namelio rekonstrukciją ir atlikti visus būtinus statybos darbus nesant atsakovo V. G. sutikimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 b.l.).

Atsakovas V. G. pareiškė priešieškinį ieškovams Z. S. ir L. S. , kuriuo teismo prašė pripažinti, kad ieškovų sodo namelio priestatas – veranda, pamatai, kanalizacijos šulinys, tualetas, laiptai į rūsį, esantys nuo jo sklypo rytinės pusės, yra savavališka statyba bei įpareigoti ieškovus per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos juos nugriauti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (19-22 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė. Pripažino, kad ieškovų Z. S. ir L. S. sodo namelio rekonstrukcija nepažeidžia atsakovo V. G. teisių ir teisėtų interesų, ir leido ieškovams projektuoti sodo namelio rekonstrukciją bei atlikti visus būtinus statybos darbus nesant atsakovo V. G. sutikimo. Priteisė iš atsakovo 1000,- Lt advokato pagalbai apmokėti ir 100 Lt žyminio mokesčio ieškovų naudai. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovų pateikti brėžiniai patvirtina, jog sodo namelio rekonstrukcijos planas bei numatomo užstatymo ribos (b.l. 13), neišsiplečia į atsakovo valdomą sklypą, o lieka jau esančio pastato ribose. LR sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 1 p. ir STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimuose numatyta, kad asmuo, atliekantis statybos darbus arčiau nei 3 metrai iki kaimyno sklypo ribos, turi gauti kaimyninio sklypo savininko sutikimą tokiai statybai atlikti. Atsakovas V. G. nedavė sutikimo ieškovams rekonstrukcijai atlikti, todėl ieškovai negali atlikti sodo namo rekonstrukcijos. Įvertinęs ieškovų ir atsakovo parodymus, rašytinius įrodymus, teismas pripažino, kad ieškovų planuojama sodo namo rekonstrukcija nepažeis atsakovo teisių ir teisėtų interesų ir leido jiems projektuoti sodo namo rekonstrukciją bei atlikti visus būtinus statybos darbus nesant atsakovo V. G. sutikimo. Atmesdamas priešieškinį, teismas pažymėjo, kad priestatas, kurį atsakovas prašo pripažinti savavališka statyba, t.y. veranda, pamatai, kanalizacijos šulinys, tualetas, laiptai į rūsį, yra pastatyti 1974-1975 m., o ieškovai nuosavybę sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sklype (duomenys neskelbtini) įsigijo 2002-04-15. Todėl teismas nors ir pripažino faktą, kad ieškovams priklausantis kanalizacijos šulinys bei laiptai kerta ieškovų ir atsakovo sklypų ribą, visgi sprendė, jog ieškovai neatliko savavališkos statybos, todėl nėra pagrindo juos įpareigoti nugriauti verandą, pamatus, kanalizacijos šulinį, tualetą, laiptus į rūsį (143-147 b.l.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. G. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (149-154 b.l.).

1. Byloje yra įrodyta, kad prie ieškovų namo pastatytas priestatas – veranda ir laiptai į rūsį yra atsakovo sklype, be to, dalis kanalizacijos šulinio taip pat yra atsakovo sklype. Šias aplinkybes pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau jų tinkamai neįvertino, todėl padarė byloje esantiems įrodymams prieštaraujančias išvadas.

2. Akivaizdu, kad daliai ieškovų namo esant atsakovo sklype, namo rekonstrukcija bus vykdoma atsakovo sklype ir pažeis jo nuosavybės teisę į sklypą.

3. Teismas leido atsakovams vykdyti rekonstrukcijos darbus, nors ieškovai neturi nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto statybos projekto bei statybos leidimo. Be to, ieškovams leista vykdyti namo rekonstrukciją, nors yra pažeidžiamas 2004-03-23 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-128 pakeisto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192. 1 punktas, numatantis, kad pastatų atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai, jeigu pastatai yra 1-2 aukštų. Be to, įrengiant kanalizacijos šulinį nebuvo laikytasi privalomų atstumų tarp atsakovo geriamo vandens šulinio ir ieškovų kanalizacijos šulinio.

4. Teismui patenkinus ieškinį, ieškovai neatlygintinai įgijo nuosavybės teisę į dalį atsakovo sklypo, o tai prieštarauja CK 4.93 straipsniui, kuris numato, kad niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybės prievarta.

5. Teismas netinkamai nustatė namo priestato – verandos, pamatų, kanalizacijos šulinio tualeto, laiptų į rūsį pastatymo laikotarpį. Pačių ieškovų pateiktame numatomų ribų užstatymo plane nurodyta, kad priestatas dar tik planuojamas statyti, nors priestatas realiai jau yra pastatytas. Ieškovų pateiktoje sodo namelio inventorizacinėje byloje esantys duomenys yra prieštaringi.

6. Ieškovai nepateikė namo priestato statybos leidimo, todėl šią statybą teismas turėjo pripažinti savavališka. Be to, ieškovų pateiktoje sodo namelio inventorizacinėje byloje nėra duomenų apie tai, kada tiksliai buvo pastatyti veranda, pamatai, kanalizacijos šulinys, tualetas, laiptai į rūsį, esantys nuo atsakovo sklypo rytinės pusės, kokie jų plotai. Todėl teismo išvados, kad priestatas pastatytas buvusių savininkų 1974-1975 m., nepatvirtina bylos įrodymai. Esant tokioms aplinkybėms, yra nepaneigtas atsakovo tvirtinimas, kad dalį priestato savavališkai pastatė ieškovai.

7. Teismo išvada, kad planuojama rekonstrukcija nepažeis atsakovo teisių, nes rekonstrukcija neišsiplečia į atsakovo sklypą , o bus vykdoma jau esančio pastato ribose, taip pat nepagrįsta. Jau esamo pastato ribos pažeidžia atsakovo teises, dalis namo stovi atsakovo sklype, o vien jau tai reiškia atsakovo teisių pažeidimą, todėl leidimas vykdyti rekonstrukciją esamo pastato ribose taip pat pažeidžia atsakovo teises.

Atsiliepimas

Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais (163-164 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad namo rekonstrukcija nepažeis atsakovo teisių. Namo rekonstrukcija bus vykdoma ieškovams priklausančio sklypo ribose, todėl atsakovo teisių nepažeis. Į atsakovo sklypo ribas patenka keturi laipteliai į rūsį tik todėl, kad atsakovo sklypas neteisėtai prieš privatizavimą buvo padidintas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką.

2. Visos ieškovų namo dalys yra pastatytos 1974-1975 m. ir teisiškai įregistruotos kartu su namu dar iki ieškovams jį įsigyjant 2002 m. balandžio 15 d.

3. Pats atsakovas yra pažeidęs statybas reglamentuojančius teisės aktus ir pasistatęs malkinę per arti sklypų ribos, todėl norėdamas ją teisiškai įregistruoti, jis savavališkai perkėlė sklypus skiriančią tvorą, tuo veiksmu pasisavindamas dalį ieškovams priklausančio kanalizacijos šulinio.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti, ieškovai ir jų atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad jis tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Visų pirma, teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su priešieškinio atmetimu. Apeliantas nurodo, kad ieškovų namo dalis – veranda, pamatai, tualetas ir laiptai į rūsį yra pastatyti po to, kai ieškovai įsigijo sklypą ir namą, o kanalizacijos šulinys įrengtas nesilaikant privalomų atstumų tarp atsakovo geriamo vandens šulinio ir ieškovų kanalizacijos šulinio. Namo dalis ir kanalizacijos šulinys pastatyti neturint statybos leidimų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti šiuos statinius savavališka statyba ir įpareigoti ieškovus juos per 60 dienų nugriauti.

Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Byloje esanti 2002 m. balandžio 15 d. pirkimo pardavimo sutartis patvirtina, kad ieškovai Z. S. ir L. S. įsigijo nuosavybės teisę į 0,0887 ha žemės sklypą ir vieno aukšto sodo pastatą, kurio bendras plotas 52,10 m², su priklausiniais (kanalizacijos šuliniu ir kiemo aikštele), esančius (duomenys neskelbtini) (5-6 b.l.). Sudarant 2002 m. balandžio 15 d. pirkimo pardavimo sutartį, viešuosiuose registruose, nebuvo jokių įrašų, kad ieškovų įsigyjami statiniai, t.y. sodo namas ar kanalizacijos šulinys arba bent jų dalis, būtų savavališkai pastatyti. Ieškovams užregistravus savo nuosavybės teisę viešame registre, taip pat nebuvo padaryta jokių įrašų, kad jų įsigyti pastatai yra savavališkai pastatyti (7 b.l.). Be to, iš Namo techninės apskaitos bylos Inv. Nr. 129 duomenų matyti, kad Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filiale 1998 m. spalio 15 d., t.y. iki ieškovams įsigyjant statinius, buvo užregistruoti duomenų pakeitimai (39 - 44 b.l.). Šie pakeitimai leidžia daryti išvadą, kad 1998 m. spalio 15 d. karkasinis apmūrytas vieno aukšto namas su rūsiu ir tualetu, kurio plotas 52,10 m², jau tikrai buvo pastatytas (44 b.l.). Kad ieškovų namo laiptai į rūsį ir balkonas, atsakovo vadinamas veranda, iš atsakovo sklypo pusės jau buvo 1998 m. spalio 15 d. patvirtina namo rūsio ir pirmojo aukšto planai (42-43 b.l.). Namo techninėje apskaitos byloje Inv. Nr. 129 esantys įrašai patvirtina, kad kanalizacijos šulinys buvo pastatytas 1975 m. (44 b.l.). Taigi jį statant negaliojo atsakovo nurodomi 2004 m. kovo 23 d. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-128 nustatyti privalomi atstumai tarp vandens ir kanalizacijos šulinių, todėl šioje byloje minimo įsakymo taikyti negalima. Nustatytos aplinkybės, kolegijos nuomone, patvirtina, kad ieškovų įsigyti statiniai nėra savavališka statyba, statiniai įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka, nuosavybės teisė į statinius ieškovai įsigijo sutarties pagrindu, be to, įgijėjo, t.y. ieškovų, sąžiningumas yra preziumuojamas, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė priešieškinį, nepagrįsti.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal dabartinę gretimų sklypų ribą, kurios šioje byloje šalys neginčijo, atsakovo sklype yra pastatyta ieškovams nuosavybės teise priklausančių dalis kanalizacijos šulinio bei namo laiptų į rūsį, o kitos ieškovų namo dalys į atsakovo sklypą nepatenka. Tokią išvadą kolegija daro įvertinusi 2006 m. rugsėjo 28 d. Žemės naudojimo vietoje patikrinimo aktą Nr.16, kurį surašant dalyvavo ginčo šalys ir jame pasirašydamos patvirtino nustatytus faktus. Akte yra užfiksuota, kad į atsakovo sklypą patenka ieškovų namo laiptai, o kanalizacijos šulinys yra ant sklypų ribos (115-116 b.l.). Tokią pačią išvadą patvirtina ir Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2006-09-28 raštas (duomenys neskelbtini) (114 b.l.). Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad susidarė situacija, kai teisėtai pastatytų ieškovams priklausančių kanalizacijos šulinio ir namo laiptų į rūsį dalys yra atsakovo sklype. Esant tokiai situacijai ir nei vienai iš šalių nereiškiant materialinių teisinių reikalavimų keisti sklypų ribas, šalys pagal 4.126 straipsnio 1 dalį turėtų bandyti susitarti dėl servituto nustatymo, o susitarti nepavykus, galėtų kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo, jeigu nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Šioje byloje tarp gretimų sklypų savininkų (ieškovų ir atsakovo) taip pat kilo ginčas dėl ieškovų namo rekonstrukcijos. LR statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalis numato, kad statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Taigi namo rekonstrukcija yra viena iš statybos rūšių, kurią vykdant būtina laikytis statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Statytojo teisę galima realizuoti turint sklypą statybai, esant nustatyta tvarka parengtam ir suderintam statinio projektui ir nustatyta tvarka gavus leidimą statybai (Statybos įstatymo 3 straipsnis). Statybos teisės realizavimo detalaus reglamentavimo tikslas yra sukurti tokią teisinę aplinką, kad statinių projektavimo, statybos ir priėmimo metu būtų ne tik realizuota teisė į statybą, bet ir užtikrintos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Tai pažymėta Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. Čia nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

Šiuo metu galiojančio LR Aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ priedo Nr. 9 „Mažiausi leistini sanitariniai atstumai tarp statinių priklausomai nuo jų paskirties“ 4 punktas ir LR aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ priedo Nr. 1 „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 4 punktas numato, kad statinio atstumas iki kaimyninio sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Kaip matyti iš pačių ieškovų pateiktų namo užstatymo ribų schemos ir namo rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų, jie siekia rekonstruoti namo dalį, kuri yra žymiai arčiau nei 3 metrai nuo atsakovo sklypo ribos, be to, ieškovai siekia paaukštinti namą iki 7 metrų (13-14 b.l.). Teisėjų kolegija vertina, kad projektinis pasiūlymas buvo pateiktas neatsižvelgiant į nurodytų statybos techninio reglamento normatyvų reikalavimus (pažeistas reikalavimas dėl rekonstruojamo statinio atstumo iki atsakovo žemės sklypo ribos). Iš ieškovų pateiktų projektinių pasiūlymų nėra aišku, kaip statybos techniniame reglamente nustatyto reikalavimo dėl planuojamo rekonstruoti statinio ribų nuo kaimyninio sklypo nesilaikymas įtakos atsakovo teises, ar namo, esančio arčiau nei 3 metrai iki atsakovo sklypo, paaukštinimas iki 7 metrų nepažeis atsakovo teisių į natūralų sklypo ar jame esančių pastatų apšvietimą. Būtent tokius argumentus ir nurodo atsakovas, nesutikdamas su ieškovų namo rekonstrukcija. Taigi, ieškovai pagal CPK 178 straipsnį neįrodė aplinkybių, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus, kad, atliekant namo rekonstrukciją, atsakovo teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus.

Kartu teismas pažymi, kad atsakovas teisme išreiškė poziciją, jog neprieštarautų ieškovų namo rekonstrukcijai, tačiau ji turi būti atliekama ne atsakovo sklypo ribos pusėje. Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio atmetimas neužkerta ieškovams kelio, pateikus projektinius pasiūlymus, kurie atitiktų atsakovo interesus ir nepažeistų jo teisių, gauti atsakovo sutikimą namo rekonstrukcijai.

Be to, teisėjų kolegija akcentuoja, kad ieškovų ieškinio reikalavimai šioje byloje nebuvo tinkamai suformuluoti. Ieškovai prašė leisti projektuoti sodo namelio rekonstrukciją ir atlikti visus būtinus statybos darbus nesant atsakovo V. G. sutikimo, tačiau nenurodė kokių konkrečių projektinių pasiūlymų, kuriuos atsakovas ar teismas galėtų įvertinti, pagrindu jie prašo tai padaryti. Pažodžiui vertinant ieškovų reikalavimus išeitų, kad ieškovai nori, kad jiems būtų leista projektuoti bet kokią namo rekonstrukciją ir atlikti bet kokius statybos darbus be atsakovo sutikimo.

Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, panaikinus sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, iš naujo spręstinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93, 98 str.). Atsižvelgdama į tai, jog atmesti tiek ieškovų reikalavimai, pareikšti ieškinyje, tiek atsakovo reikalavimai, pareikšti priešieškinyje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalims turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o valstybės turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šalys turėtų atlyginti lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 10 d. sprendimą iš dalies panaikinti.

Sprendimo dalį, kurią ieškinys patenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų Z. S. (a/k (duomenys neskelbtini) ir L. S. (a/k (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 4,30 Lt (keturis litus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo V. G. (a/k (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,60 Lt (aštuonis litus 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelTeisėjai Galina BlaževičEduardas Monkevičius