Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei D. V., duodančiai išvadą institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnametės A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 8). Santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) ( b. l. 6) . Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, nutraukiant šalių santuoką, nepilnamečių vaikų B. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų motina D. V., o iš D. V. vaikų išlaikymui priteista po 100 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui.

Šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams galimybę susitarti, su kuriuo iš jų po santuokos nutraukimo liks gyventi nepilnametis vaikas, taip pat nustatyti kito tėvo (su kuriuo vaikas negyvens) bendravimo su vaiku tvarką. CK 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų. CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Aptardamas šioje teisės normoje įtvirtintas pakartotinio ieškinio pareiškimo sąlygas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovas privalėjo byloje įrodyti (pateikti pakankamus ir leistinus įrodymus) jog atsirado būtinybė (pagrindai) keisti jau nustatytą nepilnamečio vaiko A. V. gyvenamąją vietą ir kokios priežastys tai sąlygoja.

CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus CPK nustatytus atvejus. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Kaip jau minėta, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, būtina įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog tokio pobūdžio ginčas turi būti sprendžiamas, vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesus, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti. Susiklosčius tokiai situacijai, kai ieškovas siekia pakeisti nepilnametės A. V. gyvenamąją vietą, ypač atkreiptinas dėmesys į kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras.

Byloje nustatyta, kad po šalių santuokos nutraukimo nepilnametė A. V. daugiau kaip metai laiko gyvena kartu su atsakove, yra jos prižiūrima ir auklėjama. Iš Panevėžio miesto VTAS 2018-02-05 Išvados ir Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr.VS-208(10.9) ( b. l. 19-50 ) matyti, kad pas atsakovę vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir ugdymo sąlygos. Jokių duomenų apie tai, kad atsakovė netinkamai rūpinasi savo dukra ir netinkamai ją auklėja byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas netinkamai atlieka savo, kaip tėvo, pareigas, kad nesugeba tinkamai pasirūpinti savo dukra A. tuo metu, kai mergaitė būna pas jį namuose. Taigi, iš esmės tiek ieškovo, tiek atsakovės asmeninės savybės ir galimybės auklėti savo dukrą A. yra lygios. Vertinant buitines - materialines gyvenimo sąlygas, tai sutiktina, kad pas ieškovą jos yra geresnės, t. y. ieškovas vienas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiuose 3-juose kambariuose privačiame gyvenamajame name, jo pajamos viršija atsakovės gaunamas pajamas. Atsakovė su dukromis B. ir A. gyvena vieno kambario nuomojamame bute, taigi šiuo aspektu atsakovės buitinės sąlygos yra prastesnės nei ieškovo. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad jau nutraukiant šalių santuoką ir nustatant vaiko gyvenamąją vietą, ieškovo ir atsakovės buitinės – materialinės sąlygos buvo tokios pat kaip ir dabar, t. y. nuo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo jos nepakito: ieškovas gyveno nuosavo namo dalyje, atsakovė nuomojo butą, ieškovo gaunamos darbinės pajamos taip pat buvo didesnės. Taigi, ieškovas žinojo kokiomis sąlygomis gyvens jo dukra A. ir sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Be to, nustatant arba keičiant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, vaiko tėvo arba motinos buitinės - materialinės gyvenimo sąlygos negali būti esminis ir pagrindinis kriterijus. Tokio amžiaus kaip A. vaikui nėra ypatingai svarbu pas kurį iš tėvų yra daugiau kambarių, tačiau vaikui ypatingai svarbu psichologinis ir emocinis saugumas ir komfortas, saugi ir įprasta aplinka, dėmesys ir švelnumas. Esminis momentas yra vaiko prisirišimas prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.164 straipsnis).

Be abejo, vaiko nuomonė nėra vienintelis ir lemiamas argumentas sprendžiant jo gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, nes būtina nustatyti ir tą aplinkybę ar vaiko noras neprieštarauja jo interesams, t. y. tirtinos ir kitos aplinkybės, lemiančios vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą.

Nepilnametė A. V. buvo betarpiškai išklausyta teismo posėdžio metu dalyvaujant psichologui, kuris pateikė išvadą, jog A. gražiai atsiliepia apie abu tėvus, išgyvena lojalumo konfliktą, o išsakyti teiginiai dėl gyvenamosios vietos yra jos noras, o ne nuomonė, A. sudėtinga suprasti to pasekmes, ji negali išreikšti savo nuomonės dėl gyvenamosios vietos.

Taigi, analizuojant nepilnametės A. V. nuomonę apie santykius su kiekvienu iš tėvų, konstatuotina, jog vaikas yra prisirišęs tiek prie savo tėvo, tiek prie motinos, vienodai, nori bendrauti su abiem tėvais. Atsižvelgiant į tai, kad A. dėl savo amžiaus ir emocinės nebrandos negali išreikšti tvirtos pozicijos su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, jos noras vertintinas kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Kaip matyti, dar iki santuokos nutraukimo šalims gyvenant kartu vis dėlto daugiau laiko dukrų B. ir A. auklėjimui skyrė ne ieškovas, o atsakovė. Ši situacija faktiškai išliko ir iki šiol. Įvertinus ieškovo ir atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio metu matyti, kad vis dėlto apie A. sveikatą, jos mokymąsi ir kitus poreikius geriau ir išsamiau žino atsakovė, t. y. atsakovė žino kokios yra mergaitės sveikatos problemos, kreipiasi pas gydytojus dėl dukros gydymo. Atsakovė žino apie mergaitės mokymosi rezultatus, sunkumus mokykloje, skiria nemažai laiko bendram pamokų ruošimui su A., supranta būtinybę užtikrinti vaiko mokymąsi. Išklausius ieškovo paaiškinimus, darytina išvada, kad jo žinios apie vaiko sveikatos būklę ir mokslo problemas yra paviršutinės, informacijos ieškovas apie tai turi mažiau nei atsakovė. Ieškovas ne visai pilnai yra įsisąmoninęs vaiko poreikių apimtį, t. y. ne visai argumentuotai ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kiek ir kokių drabužių ar avalynės reikia A., iš jo paaiškinimų matyti, kad jis papildomai prie dukrų išlaikymo faktiškai neprisideda, o apsiriboja tik priteisto materialinio išlaikymo teikimu. Turint omeny mažą priteisto išlaikymo dydį (įvertinus ieškovo pajamas ir vaikų amžių), tokia ieškovo pozicija vertintina kaip nepakankamas dėmesys savo vaikams, jų poreikių nežinojimas ir gana neatsakingas vaikų išlaikymo problemų perkėlimas ant atsakovės pečių. Įvertinus ieškovo motyvaciją, matyti, kad jis vaiko auklėjimą daugiau supranta kaip tarpusavio bendravimą, pramogas, džiugius įvykius, išvykas ir pan., o reikiamo dėmesio vaiko pareigoms, jo sveikatai ir mokslui neišsako. Šios ieškovo nuostatos nėra visai tinkamos ir gali turėti žalingą poveikį A. vystymuisi ir moralinių nuostatų formavimuisi. Be to, nepakankamas dėmesys A. mokslui gali turėti ir neigiamas pasekmes bendram vaiko pažangumui, netinkamam jos požiūriui į pareigą mokytis. Įvertinus ieškovo asmenines savybes, jo darbo pobūdį (statutinis darbuotojas), matyti, kad tam tikrą dukters A. auklėjimo ir jos priežiūros dalį jis linkęs perleisti kartu gyvenančioms savo motinai ir seseriai. Tuo tarpu atsakovė yra pilnai įsisąmoninusi savo pareigas vaikui ir supranta ką ir kaip reikia daryti, kad pagerėtų A. mokslo rezultatai bei visiškai supranta savo atsakomybę. Tai, kad atsakovė skiria didesnį dėmesį dukros A. mokymuisi įrodo ir (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2018-02-07 charakteristika (b. l. 78).

Ieškovas byloje teiginių apie tai, kad A. pas atsakovę tapo nesaugu, neišsakė, o savo ieškinį remia mergaitės noru gyventi pas jį ir geresnėmis materialinėmis - buitinėmis sąlygomis. Kaip jau minėta, A. savo argumentuotos nuomonės nesuformulavo, todėl teigti, kad vaikas išreiškė nuomonę, jog nori gyventi su ieškovu, nėra pagrindo. Mergaitė pas atsakovę yra tinkamai auklėjama ir prižiūrima, su atsakove gyvena daugiau kaip metai laiko, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta kitų esminių priežasčių, dėl kurių reikėtų keisti vaikui įprastą gyvenamąją vietą, atsakovės asmeninės savybės auklėjant vaikus abejonių nekelia. Tai, kad A. retkarčiais nesutaria su savo seserimi B., nėra pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą, tuo labiau, kad šiuo atveju tektų keisti ir mokyklą (to siektų ieškovas). Be to, tarp atsakovės ir A. yra susiformavęs dvasinis ryšys, įpratimas, todėl gyvenamosios vietos pakeitimas neigiamai paveiktų vaiko emocinę-psichinę būseną ir prieštarautų vaiko interesams. Kaip patvirtino ieškovas, šiuo metu jis turi galimybę kiekvieną savaitgalį praleisti su vaiku, atsakovė neriboja vaiko bendravimo su ieškovu, vaikas savo atostogas leidžia tėvo namuose, todėl vaiko ir tėvo ryšys yra palaikomas ir ieškovo interesai šiuo aspektu nepažeidžiami. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo vienas iš nurodytų argumentų, dėl ko yra būtina keisti A. gyvenamąją vietą, yra jos nuomonė. Įvertinus mergaitės išsakytus žodžius, psichologo išvadą, sutiktina su tuo, kad A. neišreiškė savo aiškios nuomonės dėl savo gyvenamosios vietos, nesupranta tokio pasirinkimo pasekmių, todėl vaiko norai šiuo atveju neatitinka jo interesų.

Apibendrinant darytina išvada, kad bylos duomenų visuma patvirtina, kad šiuo metu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina pilnai užtikrina vaiko interesus, atsakovė turi galimybes tinkamai rūpintis vaiku, aplinka, kurioje šalių dukra gyvena yra saugi, vaikas jau daugiau kaip vienerius metus laiko gyvena su atsakove. Ieškovas neįrodė, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymas su juo labiau atitiktų vaiko interesus nei teismo nustatyta gyvenamoji vieta su motina, todėl ieškinys dalyje dėl gyvenamosios vietos pakeitimo atmestinas

Atmetus ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo atmestinas, nes išlaikymas yra priteistinas iš to tėvo (motinos) su kuriuo vaikas negyvena ( CK 3.192-3.191 straipsnis)

Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos atsakovės ir valstybės naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 88, 92-93, 96, 98 straipsniai.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti .

Priteisti iš D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 8,80 Eur (aštuonis eurus 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.