Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei Bedalienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams Vaidui Ramanauskui ir advokatui Rimvydui Paulauskui, atsakovės atstovui Tadui Būdvyčiui, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. L., jos atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovei – Klaipėdos apskrities viršininko administracijai su trečiuoju suinteresuotu asmeniu I. L. dėl įsakymo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais įrodyta, kad pareiškėjas ir tretysis suinteresuotas asmuo nuosavybės teise valdo greta esančius žemės sklypus (b.l. 4-9, 11, 12-13, 26, 48, 53-54). Pareiškėjo žemės sklype 2004-02-18 apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-446 buvo nustatytas servitutas – teisė svetimam statinio naudotojui naudoti statinį, stovintį žemės sklype, leisti kitiems asmenims privažiuoti prie jiems priklausančių pastatų 5 metrų pločio kelių, užimančiu 0.04 ha ploto. 2005-11-08 Klaipėdos apskrities viršininkas įsakymu Nr. 13.6-4960 patikslino pareiškėjui priklausančio žemės sklypo duomenis ir nustatė kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis keliu, kurio plotas 0.0556 ha, šios daiktinės teisės įregistruotos viešajame registre (b.l. 10-13). Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas po geodezinių matavimų sumažėjo 0.0148 ha plotu (b.l. 13). Nagrinėdama trečiojo suinteresuoto asmens skundą, atsakovė nustatė, kad atliekant kadastrinius matavimus buvo pakeistos pareiškėjui nuosavybė teise priklausančios žemės sklypo ribos – primatuotas bendro naudojimo 5 metrų pločio kelias, todėl, siekiant ištaisyti šiuos neatitikimus administracine tvarka, pasiūlė pareiškėjui iki 2006-08-21 informuoti apie sutikimą nustatyti servitutą bei nurodė, kad jam nesutikus, kreipsis į teismą dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais (b.l. 49-51). 2007-01-12 pareiškėjui buvo pranešta, kad yra nustatyta techninė klaida jo žemės sklypo kadastriniuose matavimuose, kuriuos atliko UAB „Geometra“, nes į sklypą buvo primatuotas neprivatizuojamas kelias, kuris buvo ir yra gyventojų naudojamas prieiti prie Minijos upės, todėl 2006-12-15 Klaipėdos apskrities viršininkas įsakymu Nr. 13.6-6625 papildė pareiškėjo sklypo duomenų patikslinimo įsakymą ir pareiškėjo sklype nustatė kelio servitutą – teisę naudotis pėsčiųjų taku, kurio plotas 0.0082 ha, ši daiktinė teisė viešajame registre neįregistruota (b.l. 14-16). Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto plano – priedo prie 2004-09-17 pirkimo-paravimo sutarties (b.l. 7-9, 48) bei trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų planų (b.l. 54), greta pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypų punktyro linija bei skaičiais 35-III-5 yra pažymėtas kelias iki pat Minijos upės. Žymėjimas neprieštarauja ortofotonuotraukoms ir fotonuotraukoms (27, 29, 55).

Žemės savininkas privalo leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, lankyti gamtos objektus ir bendro naudojimo rekreacines teritorijas (LR žemės įstatymo 21 straipsnio 10 punktas). Byloje įrodyta, kad šioje vietoje yra kelias, kuriuo tretysis suinteresuotas asmuo ir kiti asmenys gali naudotis prieiti prie Minijos upės. Atliekant kadastrinius matavimus 2005 metais dalis šio kelio buvo pažymėta kaip nuosavybės teise priklausanti pareiškėjui. Tokiu būdu tretysis suinteresuotas asmuo ir kiti asmenys liko be galimybės prieiti prie upės ir kreipėsi su skundais į atsakovę. Faktinių duomenų įvertinimo ir teisinės klaidos negali būti taisomo be sutikimo asmens, dėl kurio priimtas sprendimas. Pareiškėjas neišreiškė savo sutikimo. Tą faktą, kad pareiškėjas neatsakė į atsakovo pasiūlymą nustatyti servitutą - negalima vertinti kaip jo sutikimą, juo labiau, kad rašte buvo nurodyta, jog nesant sutikimui atsakovas kreipsis į teismą dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais. Pareiškėjui nesutikus dėl servitutų, ginčus sprendžia Administracinė komisija arba teismas (LR viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalis). Ištaisymo procedūra netaikoma toms teisinėms klaidoms, kurių ištaisymas piliečiui reikštų suteiktos teisės suvaržymą, nes tokios klaidos taisomos tik teismo sprendimu (LR viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 6 dalis).

Atsakove papildė anksčiau priimtą įsakymą dėl sklypo duomenų patikslinimo ir išsprendė ginčą, nustatydama sevitutą. Civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą. Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimai, o įstatymo nustatytais atvejais – administraciniai aktai (Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalis).

Apskrities viršininkas žemės servitutus gali nustatyti administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius (LR žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

2004-10-14 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.3 ir 2.4 punktuose numatyta galimybė administraciniu aktu nustatyti servitutus privačios žemės sklypui, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairioms transporto priemonėms privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie rekreacinių ar kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus, kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti. Servitutą projektuoja teritorijų planavimo dokumento rengėjai ir raštu informuoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininką ir siūlo jam pareikšti apskrities viršininkui valią dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą nustatymo iki teritorijų planavimo dokumento viešo svarstymo pradžios (Taisyklų 3 ir 4 punktai). Žemės servitutai projektuojami tada, kai tokią teisę turintys asmenys kreipiasi su prašymu į apskrities viršininką (Taisyklių 6 punktas). Kelio pažymėjimas planuose ir schemose nėra pagrindas nustatyti servitutą, byloje nepateikta įrodymų, kad ginčo teritorijoje būtų patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas su sprendiniais apie ginčo kelio servitutus. Ginčijamu įsakymu nustatytas kelio servitutas nesant teritorijų planavimo dokumento dėl šio servituto suprojektavimo, todėl buvo pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatos, jis yra neteisėtas iš esmės ir dėl to, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, nusprendžia :

Pareiškėjo V. R. skundą patenkinti ir panaikinti 2006-12-15 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-6625.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.