Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, nebaustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4¹ dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. gegužės 1 d. apie 22 val. 55 min. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. 15 antros laiptinės M. K., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,09 promilių neblaivumas, valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, metu nevykdė atliekančių tarnybines pareigas ir vilkinčių tarnybines uniformas policijos pareigūnų G. G. ir T. J. teisėtų reikalavimų nusiraminti ir nesipriešinti sulaikymui po nusikalstamos veikos padarymo (pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-13756-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį) ir pristatymui į policijos tarnybines patalpas. Kuomet policijos pareigūnai G. G. ir T. J., vykdydami jiems pavestas funkcijas bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsniu, 22 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, siekė teisės pažeidėją pristatyti į tarnybines patalpas, M. K. aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, skėsčiojo abejomis rankomis, muistėsi, pakartotinai nevykdė reikalavimų sudėti rankas už nugaros, sukdamasis per dešinį petį, dešinės rankos alkūne bandė suduoti policijos pareigūnui G. G., kuris dešine ranka apsigynė nuo to smūgio. Po policijos pareigūnų G. G. ir T. J. pakartotinių perspėjimų nurimti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalies 2 punktu, prieš M. K. buvo panaudota fizinė prievarta, elektros impulsinis prietaisas „Taser X26P“ ir jam buvo uždėta specialioji priemonė – antrankiai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. K. apie šios bylos nagrinėjimo teisme laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai – pasirašytinai (bylos lapai (toliau – b. l.) 1 – 3; ANK 573 straipsnio 1 dalis). M. K. neatvyko į teismo posėdį, jis pateikė teismui rašytinį prašymą dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant, kuriame nurodė, jog teismo posėdžio dieną jis bus išvykęs darbo reikalais (b. l. 13). Esant tokioms aplinkybėms, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinio nusižengimo teisenos dalyviams (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Administracinio nusižengimo tyrimo metu M. K. pareiškė, jog jis sutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu ir gailisi (b. l. 1 – 3).

Tai, jog M. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo, pilnai patvirtina toliau aptariami bylos duomenys, kurie pripažįstami įrodymais (ANK 569 straipsnis).

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos visos nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 1 – 3).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiųjų patrulių G. G. ir T. J. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog 2021 m. gegužės 1 d. jie kartu dirbo policijos ekipaže A1708. Apie 22 val. 41 min. jie gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjo tėvas muša savo sutuoktinę. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko ten gyvenantis pranešėjas P. K., kuris paaiškino, kad jo tėvas M. K. mušė savo sutuoktinę R. K.. Užėjus į butą, R. K. jau bendravo su greitosios medicinos pagalbos medikais. R. K. paaiškino, jog jos sutuoktinis M. K. sudavė kumščiu jai į veido sritį, o ant jos veido dešinės pusės, paakyje matėsi sumušimas. R. K. nurodė, jog jos sutuoktinis, sudavęs smūgį, pasišalino iš namų ir ji pati nežino, kur šiuo metu jis gali būti. R. K. nurodė, jog jos sutuoktinis yra aukštas, stambaus kūno sudėjimo, apsirengęs sportiniais drabužiais ir pilkos spalvos liemene. Tuomet policijos pareigūnas T. J. liko tame bute, o policijos pareigūnas G. G. nuėjo į tarnybinį automobilį pasiimti alkoholio kiekio matuoklio. Pasiėmęs alkoholio kiekio matuoklį iš tarnybinio automobilio, jis ėjo atgal link minėto buto. Beeidamas, jis (G. G.) pamatė (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 15 einantį vyrą, kuris atitiko M. K. apibūdinimą, buvo aukštas, stambus, vilkėjo pilkos spalvos liemenę. Tuomet jis paprašė minėto vyro prisistatyti, tačiau šis prisistatė išgalvota pavarde ir pasakė, kad pats neturi namų. Jis (G. G.) pasakė tam vyrui, jog pats žino, kad šis yra M. K. ir pasiūlė šiam eiti į namus pasiaiškinti dėl šio įvykio. Tas vyras pradėjo atsikalbinėti, todėl radijo ryšiu informavo policijos pareigūną T. J., kad šis išeitų prie namo laiptinės. Iki ateinant T. J., jis liepė M. K. stoti veidu į sieną ir informavo, kad šis bus sulaikytas. M. K. atsistojo prie namo sienos, prie įėjimo į antrą namo laiptinę. Atėjus policijos pareigūnui T. J., M. K. pradėjo muistytis, skėsčioti rankomis, todėl šis buvo priremtas prie sienos, jam garsiai ir aiškiai buvo pasakyta, kad nusiramintų ir sudėtų rankas už nugaros, tačiau M. K. nenurimo, nesudėjo rankų už nugaros. Bandant jėga sudėti M. K. rankas už nugaros, šis priešinosi, tvirtai laikė savo rankas, nevykdė nurodymo sudėti rankas už nugaros. T. J. laikė M. K. kairę ranką užlenktą už nugaros, tačiau kitos rankos M. K. nedavė, laikė ją priekyje savęs. Tuomet jie dar kelis kartus garsiai ir aiškiai pasakė, kad šis nesipriešintų ir sudėtų abi rankas už nugaros, įspėjo apie elektros impulsinio prietaiso panaudojimą. M. K. ir toliau nenurimo, todėl prieš jį buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser 26P“. Panaudojus elektros impulsinį prietaisą „Taser“, M. K. vis tiek nenurimo, jis bandė atsistumti nuo sienos, sukdamasis per dešinį petį, dešinės rankos alkūne bandė suduoti policijos pareigūnui G. G., tačiau šis apsigynė savo dešinės rankos alkūne. M. K. ir toliau nevykdė jų reikalavimų nurimti, nesipriešinti, mosavo rankomis, todėl jie atsitraukė nuo jo ir garsiai bei aiškiai įspėjo, kad jei šis nevykdys jų teisėtų nurodymų, tai prieš jį bus panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“. Tačiau M. K. ir toliau nenurimo, nevykdė jam duoto nurodymo gultis ant žemės, todėl prieš jį buvo dar kartą panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser 26P“. Po šio prietaiso panaudojimo M. K. ir toliau nevykdė nurodymo gultis ant žemės, todėl buvo pakartotas elektros impulsinio prietaiso ciklas. Iš viso buvo panaudoti trys elektros impulsinio prietaiso ciklai. Po trečio šio prietaiso ciklo panaudojimo M. K. atsiklaupė ant žemės ir po eilinį kartą jam pakartotų nurodymų sudėti rankas už nugaros, sudėjo savo rankas sau už nugaros. Tuomet M. K. buvo uždėti antrankiai, jis buvo įsodintas į tarnybinį automobilį ir pristatytas į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kuriame alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARKB-0237, jam buvo nustatytas 1,09 promilių neblaivumas. Šis įvykis buvo filmuotas nešiojamais vaizdo registratoriais Nr. B0F1EC60901A ir Nr. B0F1EC60B5C0 (b. l. 4 – 5, 6 – 7).

Iš Tarnybinio pranešimo dėl elektros šoko įtaiso panaudojimo matyti, jog 2021 m. gegužės 1 d. 23 val. 5 min. (duomenys neskelbtini) prieš M. K. buvo tris kartus panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser X13006CNE“ (b. l. 8).

Kompaktiniame diske įrašytuose vaizdo bei garso įrašuose užfiksuotas M. K. sulaikymas, kurio metu jis nevykdo policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nurimti, neduoda savo rankų už nugaros, stumdosi bei aktyviais fiziniais veiksmais vengia sulaikymo. Dėl tokių M. K. veiksmų policijos pareigūnai prieš jį panaudojo fizinę prievartą ir specialiąsias priemones – elektros impulsinį prietaisą „Taser“ ir antrankius. Tik panaudojus minėtas specialiąsias priemones, M. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 9).

Iš viešai prieinamos informacijos matyti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ visoje šalyje yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės

(https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/8feb1a7658a111eaac56f6e40072e018/asr).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnis numato, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, policijos pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog M. K. nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nusiraminti ir nesipriešinti sulaikymui kuomet jis buvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, taip pat jis nevykdė reikalavimų duoti savo rankas už nugaros ir leisti uždėti specialiąją priemonę – antrankius. M. K. nevykdant minėtų teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, prieš jį buvo panaudota fizinė prievarta ir specialiosios priemonės – elektros impulsinis prietaisas „Taser“ bei antrankiai. Taigi teismas sprendžia, jog aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje pilnai įrodyta, jog M. K. šalyje susidariusios ekstremaliosios situacijos, kuri kelia pavojų žmonių gyvybei bei sveikatai, nevykdė statutinių valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų teisėtų nurodymų bei reikalavimų ir tuo jis padarė ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

M. K. nagrinėjamą administracinį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). M. K. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas; b. l. 1 – 3, 13). Jo atsakomybę sunkina tai, kad šį administracinį nusižengimą jis padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas; b. l. 1 – 3, 4 – 5, 6 – 7). Teismas atsižvelgia ir į tai, jog M. K. iki šiol nėra teistas, praeityje jis buvo baustas administracine tvarka, tačiau nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu jau neturėjo neįvykdytų administracinių nuobaudų ir tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą (b. l. 14 – 15, 16 – 17). Byloje nėra jokių kitų neigiamai M. K. charakterizuojančių duomenų.

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis dar bus pilnai įgyvendinta paskyrus M. K. straipsnio sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

M. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4¹ dalyje, ir paskirti jam 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.