- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-09-05
- Bylos Nr.
- A2.9.-3045-718/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02618-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Pažeidėjas
- V. P.
- Kategorijos
- 39.3pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. G.,
išnagrinėjo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) eksporto vadovu, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. 2014-07-02 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATP-7096 pagal ATPK 181 str. 1 d., t.y. tėvų valdžios nepanaudojimas ar panaudojimas priešingai vaiko interesams, protokole nurodant, kad 2014-06-05 22.49 val. (duomenys neskelbtini), konfliktavo su buvusia sutuoktine E. P. mažamečio sūnaus J. P., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tuo nepanaudodamas tėvų valdžios vaiko interesams. Tėvai konfliktuoja vaiko akivaizdoje ne pirmą kartą, tikslinga būtų išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus.
Teismo posėdžio metu V. P. kaltės nepripažino, parodė, kad konfliktas kilo dėl buvusios sutuoktinės elgesio. Nurodė, kad įvykio dieną buvusi sutuoktinė atvežė sūnų prie muzikinio teatro, kur jis buvo su drauge. Sutuoktinė buvo su diktofonu, pradėjo tampyti jį ir sūnų. V. P. nurodė, kad tą dieną jis nuvežė vaiką į kaimynų gimtadienį. Gimtadienis vyko tame name, kur gyvena buvusi sutuoktinė. Apie 21.00 val. jam paskambino sutuoktinė ir pradėjo kelti konfliktą, dėl to, kad jis nepaėmė vaiko. V. P. nurodė, kad jis vaiką ketino pasiimti 21.30-22.00 val., tačiau sutuoktinė pradėjo kabinėtis prie jo, sakė, kad jis nevažiuotų pasiimti sūnaus. Tada jis susitarė su kaimynu, kad šis sūnų atveš prie muzikinio teatro, tačiau atvažiavo ne kaimynas, o buvusi sutuoktinė. Jis elgėsi tinkamai. Sutinka lankyti bendravimo su vaiku kursus.
Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D. G. parodė, kad yra duomenų, kad tėvai konfliktuoja vaiko akivaizdoje. Tėvai buvo raginami lankytis pas psichologus. Vaikas kenčia dėl tėvų konfliktų. Konfliktai vyksta vaiko perdavimo metu. Prašo skirti bendravimo su vaiku kursus.
ATPK 181 str. numatyta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams, tėvams užtraukia įspėjimą. Pažymėtina, jog šia teisės norma yra siekiama, kad tėvai savo valdžią naudotų tinkamai, t. y. vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio, o etikos ir moralės normų nepaisymas, vaikams girdint aršiai ginčytis, kalbėti pakeltu tonu, įrodinėti, kas labiau rūpinasi vaikais ir kiek tuo klausimu išleidžiama pinigų, aiškintis, kas iš sutuoktinių psichiškai žaloja vaikus, o kas naudoja fizinį smurtą prieš vaikus ir pan. mažamečių vaikų akivaizdoje nagrinėjamu atveju patenka į ATPK 181 straipsnyje aprašytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį, nes toks elgesys daro žalą vaikų psichikai.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 str., kuriame įtvirtinta nuostata, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. CK 3.159 str. 4 d. numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N756-1580/2009, N444-1458/2009).
LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str. numatyta, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės E. G. surašytame 2014-07-02 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. ATP-7096 nurodyta, kad 2014-06-05 22.49 val. (duomenys neskelbtini), konfliktavo su buvusia sutuoktine E. P. mažamečio sūnaus J. P., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tuo nepanaudodamas tėvų valdžios vaiko interesams. Tėvai konfliktuoja vaiko akivaizdoje ne pirmą kartą, tikslinga būtų išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus (b.l. 2-4). Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D. G. parodė, kad yra duomenų, kad tėvai konfliktuoja vaiko akivaizdoje, konfliktai vyksta vaiko perdavimo metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-01-27 rašte Nr. (24.12.)-VT4-140 taip pat nurodyta, kad iš Klaipėdos AVPK 1 PK gauta informacija apie E. P. ir V. P. konfliktus sūnaus J. P. akivaizdoje. Pastarųjų metų laikotarpyje tai ne pirma informacija apie tai, kad E. P. ir V. P. negeba komunikuoti, nekonfliktuodami vaiko akivaizdoje (b.l. 10). V. P. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad 2014-06-05 Danės g. 25, Klaipėdoje, konfliktavo buvusi sutuoktinė.
Remiantis administracinio teisės pažeidimo bylos rašytine medžiaga bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės D. G. parodymais teismo posėdžio, V. P. paaiškinimu ir parodymais duotais teismo posėdžio metu, nustatyta, jog duomenų, kurie pagrįstų, kad V. P. netinkamai prižiūrėtų ir auklėtų sūnų, byloje nėra. Teismui pateiktoje medžiagoje yra tik duomenys apie V. P. ir jo buvusios sutuoktinės E. P. nesutarimus dėl įvykusių skyrybų, bendravimo su vaiku nustatytos tvarkos, tačiau nėra jokių įrodymų apie V. P., kaip vaiko tėvo, valdžios naudojimą priešingai vaiko interesams. V. P. nurodė, kad jis siekia išvengti konfliktų, sutinka lankytis kursuose, tobulinti bendravimo su vaikais įgūdžius. Administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas konkretus ir ATPK 181 str. 1 d. numatytą sudėtį atitinkantis pažeidimas, o abstraktus veiksmas t.y. nurodyta, kad pažeidėjas vaiko akivaizdoje konfliktuoja su sutuoktine, tačiau nei administracinio teisės pažeidimo protokole nei institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės D. G. parodymuose teismo posėdžio metu nėra nurodyta, kokius konkrečius veiksmus konflikto metu pažeidėjas atliko, kurie galimai galėjo daryti neigiamą įtaką vaiko auklėjimui. Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra nustatyta pažeidimo sudėties požymių visuma. Remiantis aptartais įrodymais, daroma išvada, kad V. P. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 181 str., sudėties.
Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl taikytinas ATPK 250 str. 1 d. 1 p. ir byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinio teisės pažeidimo bylą V. P. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., nutraukti, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.