Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. (P. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2025-01-31 sprendimą Nr.25SD2329 (toliau – ir Sprendimas) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2025-05-14 sprendimą Nr. 21RE-407 (AG-165/02-2025) (toliau – ir Komisijos sprendimas).

Nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su skundu dėl Departamento Sprendimo, prašydamas panaikinti šį sprendimą ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo pareigos pateikti įrodymus apie Baltarusijos Respublikos pilietybės netekimą ir įvertinti pareiškėjo atveju Baltarusijos Respublikos įstatymų atitikimą protingumo kriterijams bei atleisti pareiškėją nuo įrodymų, patvirtinančių, kad jis yra netekęs Baltarusijos Respublikos pilietybės, pateikimo.

Nurodo, kad Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2025-01-15 sprendimu byloje eA-1124-815/2025, Departamentas yra įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024-05-02 prašymą atleisti jį nuo pareigos pateikti įrodymus apie Baltarusijos Respublikos pilietybės netekimą ir įvertinti P. D. atveju Baltarusijos Respublikos įstatymų atitikimą protingumo kriterijams. Tačiau ginčijamu sprendimu atsisakoma vykdyti LVAT sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinę bylą eA-1124-815/2025.

Mano, kad esamoje situacijos Migracijos departamentas sąmoningai nevykdo priimto teismo sprendimo, bei viršija savo kompetenciją savavališkai aiškindamas Pilietybės įstatymo nuostatas, nors teismas priimtame sprendime jokių įstatyminių kliūčių įvertinti Baltarusijos Respublikos įstatymų atitikimą protingumo kriterijams, kiek tai susiję su reikalavimu pateikti įrodymus apie Baltarusijos Respublikos pilietybės netekimą, nenustatė. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jau išnagrinėtoje administracinėje byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėjui keliamas reikalavimas pateikti rašytinius įrodymus apie Baltarusijos pilietybės netekimą neatitinka protingumo kriterijų, todėl Migracijos departamento pakartotinai priimtas sprendimas ir toliau reikalauti tokių įrodymų, yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas sąmoningai, ar dėl suklydimo netinkamai taiko ir aiškina Pilietybės įstatymo 23 straipsnio normas, nustatančias Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo procedūras, priesaikos davimą. Konkrečiai šiuo atveju, kaip teisingai konstatavo Komisija, yra akivaizdu, kad Departamentui leidus P. D. prisiekti Lietuvos Respublikai tikslu įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę nepateikus dokumentų apie Baltarusijos pilietybės netekimą, faktiškai buvo konstatuota, kad P. D. atveju Baltarusijos įstatymuose nustatytos pilietybės atsisakymo procedūros neatitinka protingumo kriterijų. Kitokių teisinių pagrindų leisti P. D. prisiekti Lietuvos Respublikai nepateikus dokumentų apie Baltarusijos pilietybės atsisakymą neegzistavo, todėl konstatuotina, kad P. D. atveju Departamentas iki priesaikos Lietuvos Respublikai davimo padarė išvadą, kad Baltarusijos įstatymuose nustatytos procedūros dėl P. D. pilietybės atsisakymo neatitinka protingumo kriterijų, nors dabar tokį savo sprendimą dėl nesuprantamų priežasčių neigia.

Pareiškėjas kritiškai vertina Komisijos sprendimą bei nurodo, kad Komisija visiškai nepasisakė ir nevertino pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų - NVO Human Constanta atlikto tyrimo dėl Baltarusijos Respublikoje galiojančių teisės aktų, aktualių sprendžiant klausimą dėl Baltarusijos Respublikos įstatymuose nustatytų pilietybės atsisakymo procedūrų atitikties protingumo kriterijams individualiu pareiškėjo atveju. Šiuo naujai pateikti įrodymu pareiškėjas siekė atsikirsti į Migracijos departamento atsiliepime neteisingai ir klaidinančiai išsakomą poziciją dėl galimybės tvarkyti pilietybės atsisakymo dokumentus per atstovą; dėl galimybės pareiškėjo negaliojantį Baltarusijos Respublikos pasą pakeisti į galiojantį neišvykus į Baltarusijos Respubliką; dėl gyvenamosios vietos deklaravimo pagal Baltarusijos Respublikos galiojančius teisės aktus. Visi šie klausimai yra svarbūs siekiant įvertinti, ar gali pareiškėjas dabar įvykdyti reikalavimą gauti ir pateikti įrodymus apie Baltarusijos Respublikos pilietybės netekimą, neišvykdamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos į NATO priešišką šalį, taip pat įvertinti, ar protinga teikti tokius reikalavimus P. D. individualiu atveju. Mano, jog Komisijos sprendimas naikintinas dar ir tuo pagrindu, kad buvo netinkamai ištirti ir įvertinti, arba iš viso nevertinti byloje esantys rašytiniai įrodymai, ir tai sąlygojo visiškai nepagrįsto ir neteisėto sprendimo atmesti pareiškėjo skundą priėmimą.

Nurodo, kad šiuo metu pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pilietybė buvo suteikta supaprastinta tvarka, būtent kaip lietuvių kilmės asmeniui – iki Tarybų Rusijos okupacijos 1940 m. birželio 15 d., jo senelis iš motinos pusės nuo seno gyveno Lietuvoje ir dirbo Lietuvos valstybės labui. Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalies nuostata, kad kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje, reiškia, kad visi užsienyje gyvenantys lietuviai, kad ir kur būtų jų nuolatinė gyvenamoji vieta, turi teisę bet kada grįžti į Lietuvą – savo etninę tėvynę. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris atkirstų užsienyje gyvenančius lietuvius nuo lietuvių tautos. Iš užsienyje gyvenančių lietuvių negali būti atimta galimybė dalyvauti, jeigu jie to siekia, lietuvių tautos gyvenime. Taigi, vertinant skundžiamo Departamento Sprendimo atitiktį Konstitucijai, jis pripažintinas niekiniu, nes juo Lietuvos Respublikos piliečiui – pareiškėjui nurodoma gauti įrodymus apie Baltarusijos Pilietybės netekimą, nors iš pateikiamų įrodymų ir faktinių aplinkybių visumos yra akivaizdu, kad toks reikalavimas yra neįgyvendinamas, o pilietybės netekimo procedūros, nustatytos Baltarusijos Respublikos įstatymuose, esamomis faktinėmis aplinkybėmis neatitinka protingumo kriterijų. Be to, kaip jau konstatavo Komisija skundžiamame Sprendime, Departamentas jau yra atlikęs vertinimą, kad tokie reikalavimai neatitinka protingumo kriterijų prieš suteikdamas leidimą P. D. duoti priesaiką Lietuvos Respublikai, nes kito teisinio pagrindo leisti duoti priesaiką Lietuvos Respublikai nepateikus įrodymų apie Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymą neegzistavo, kaip ir neegzistuoja dabar. Kaip matyti iš pateikiamų įrodymų, pareiškėjas, įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę, kreipėsi dėl privalomosios karo tarnybos Lietuvos Respublikoje atlikimo, tokios pareigos nevengia, nes jaučia pareigą Lietuvos Respublikai, kurios vienintelės pilietis jis šiuo metu jaučiasi ir yra tiek de facto, tiek de jure. Taigi, pareiškėjas konkrečiu individualiu atveju jis negali būti laikomas ir Baltarusijos Respublikos piliečiu, nes jis ne tik yra visais įmanomais būdais pareiškęs savo atsisakymą nuo Baltarusijos Respublikos pilietybės (tiek notarine priesaika ir deklaracija, tiek priesaika Lietuvos Respublikai, tiek pateikęs pareiškimus dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo ir prašymus dėl atleidimo nuo Baltarusijos Respublikos pilietybės visoms oficialios Baltarusijos Respublikos institucijoms), pateikęs notarinį atsisakymą nuo Baltarusijos pilietybės, teisme davęs priesaiką, bet ir davęs priesaiką Lietuvos Respublikai. Nurodo, jog visuotinai yra laikomasi prezumpcijos, jog priesaika nėra sulaužyta, nebent būtų įrodyta priešingai. Taip pat Migracijos departamentui yra pateiktas notariškai patvirtintas P. D. atsisakymas nuo Baltarusijos Respublikos pilietybės. Daro išvada, kad pareiškėjas ne tik gali, bet ir turi būti atleistas nuo įpareigojimo pateikti papildomus įrodymus dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės netekimo, nes tai numato Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 9 dalis ir Aprašas, numatantis tvarką, kaip tai turėtų būti įgyvendinama.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas nevykdo 2025-01-15 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1124-815/2025. Minėtame teismo sprendimu buvo konstatuota, kad: „atsakovas visiškai neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, ar pareiškėjas, būdamas formaliai iki šiol registruotas Baltarusijoje, būdamas šaukiamojo amžiaus į karinę tarnybą, turi galimybę atsisakyti savo Baltarusijos pilietybės, fiziškai nuvykdamas į Baltarusiją, kuri, kaip visuotinai žinoma, yra priešiška NATO valstybėms narė; atitinkamai, nevertino, ar toks reikalavimas atsisakyti pilietybės yra protingas“. Šis esminis trūkumas ginčijamu raštu yra ištaisytas - pareiškėjas aiškiai informuotas, kad neturi vykti į Baltarusiją, kol joje nepasikeitė situacija. Minėtu teismo sprendimu Migracijos departamentas buvo įpareigotas pareiškėjo prašymu atleisti jį nuo pareigos pateikti įrodymus išnagrinėti iš naujo. Šis teismo įpareigojimas yra įvykdytas. Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo ir, atsižvelgęs į dabartinę geopolitinę situaciją, atidėjo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo klausimą iki tol, kol pasikeis situacija Baltarusijos Respublikoje, ginčijamu raštu informavo pareiškėją, kad pagal Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 9 dalį ir Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-04-03 nutarimu Nr. 280 (toliau – Aprašas) 48 ir 50 punktus, kitos valstybės teisėje nustatytų pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų atitikties protingumo kriterijams vertinimą Migracijos departamentas atlieka iki priesaikos Lietuvos Respublikai davimo. Nei Pilietybės įstatyme, nei Apraše nėra numatytas kitos valstybės teisėje nustatytų pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūrų atitikties protingumo kriterijams pakartotinis įvertinimas vėlesnėje stadijoje, t. y. po priesaikos Lietuvos Respublikai davimo. Šioje stadijoje vadovaujamasi Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 13 dalimi, kurioje skelbiama, kad tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūra tik įgijus kitos valstybės pilietybę, asmuo, kuriam buvo leista prisiekti Lietuvos Respublikai, netaikant reikalavimo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, per vienus metus nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos privalo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą. Pareiškėjas ginčijamu raštu buvo informuotas, kad Pilietybės įstatymas nenumato galimybės atleisti pareiškėją nuo pareigos pateikti dokumentus apie Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymą, numato pareiškėjo pareigą šiuos dokumentus pateikti.

Nurodo, kad pareiškėjas neatitinka teisės aktų reikalavimų turėti dvigubą pilietybę. Pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta su sąlyga, jog jis atsisakys Baltarusijos Respublikos pilietybės. Pareiškėjui leista prisiekti su sąlyga, kad per metus pateiks dokumentus, patvirtinančius, kad neteko Baltarusijos Respublikos pilietybės. Pareiškėjas įsipareigojo šią sąlygą įvykdyti savo 2022-01-19 pareiškimu.

Pabrėžia, kad nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą sprendimą viršijo savo kompetenciją. Ginčijamas sprendimas yra priimtas pagal Migracijos departamento kompetenciją, pagrįstas objektyviai įvertinta faktine situacija ir teisės nuostatomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatas.

Nurodo, kad pareiškėjas savo skunde nepagrįstai Baltarusijos Respublikos teisės aktuose numatytas procedūras dėl išvykimo iš Baltarusijos Respublikos deklaravimo sieja su Migracijos departamento vertinamomis kitos valstybės teisės numatytomis pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūromis ar jų neatitikimu protingumo kriterijams. Baltarusijos Respublikos teisės aktais numatyta prievolė registruoti savo gyvenamąją vietą neprieštarauja protingumo kriterijams. Tokią prievolė yra numatyta ir kitų valstybių teisės aktuose. Lietuvos Respublikos teisės aktai reglamentuojantys gyvenamosios vietos deklaravimą prievolę deklaruoti išvykimą iš gyvenamosios vietos numato tiek Lietuvos Respublikos piliečiams, tiek ir Lietuvos Respublikoje gyvenantiems užsieniečiams.

Nurodo, kad minėta Migracijos departamento pozicija atitinka Lietuvos Respublikos įsipareigojimus tarptautinės teisės srityje ir nepažeidžia žmogaus teisių, ar pareiškėjo teisėtų lūkesčių, nes pareiškėjas šiuo metu yra ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir Baltarusijos Respublikos pilietis.

Pareiškėjas neatitinka teisės aktų reikalavimų turėti dvigubą pilietybę, taip pat pareiškėjas neatitinka Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje numatytų pagrindų neteikti dokumentų apie kitos valstybės pilietybės atsisakymą, todėl, atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus ir 2022-01-19 įsipareigojimą pareiškėjui buvo leista prisiekti Lietuvos Respublikai su sąlyga, kad per metus pateiks dokumentus, patvirtinančius, kad neteko Baltarusijos Respublikos pilietybės. Pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta su sąlyga, jog jis atsisakys Baltarusijos Respublikos pilietybės. Neatitikdamas teisės aktų reikalavimų turėti dvigubą pilietybę ir nesant teisinio pagrindo neteikti įrodymus apie Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymą, pareiškėjas negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad pareiškėjas gali būti atleistas nuo šios pareigos vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2025-01-31 sprendimo Nr.25SD2329 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2025-05-14 sprendimo Nr. 21RE-407 (AG-165/02-2025) teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta Lietuvos Respublikos Prezidento 2021-01-21 dekretu Nr. 1K-495 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka“, įsigaliojusiu 2021-01-25.

2022-01-17 pareiškėjas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) pateikė prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai (prašymas priimtas 2022-01-19). Pareiškėjas prašyme

nurodė, jog yra asmuo, raštu pareiškęs savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, tačiau jo turimos kitos valstybės pilietybės valstybės teisėje nenustatyta jos pilietybės atsisakymo arba netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros, jo manymu, neatitinka protingumo kriterijų. Kartu su prašymu leisti prisiekti pateikė:

- 2022-01-12 pareiškimą, kuriame nurodė, kad Baltarusijos Respublikos teisėje nustatytos pilietybės atsisakymo procedūros, jo manymu, neatitinka protingumo kriterijų, kadangi jam bandant

įforminti nuolatinę gyvenamąją vietą už Baltarusijos Respublikos ribų ir atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės pagal Baltarusijos Respublikos išvykimo įstatymo 5 straipsnį, buvo atsisakyta

administracinės procedūros vykdyme 2 kartus remiantis Baltarusijos Respublikos 2002-08-01 įstatymu Nr. 136-3 „Dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės“. Taip pat nurodė, kad atsisakymas nuo

Baltarusijos Respublikos pilietybės yra negalimas, jeigu Baltarusijos Respublikos pilietis turi neįvykdytų pareigų Baltarusijos Respublikai, pareiškėjo atveju – karinė prievolė. Atsižvelgiant į tai,

kad pareiškėjas nėra išsideklaravęs iš nuolatinės gyvenamosios vietos Baltarusijoje, todėl negali kreiptis į Baltarusijos Respublikos ambasadą Lietuvos Respublikoje dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo, o privalo asmeniškai vykti į Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padalinį, ko negali padaryti dėl politinių ir epideminių priežasčių;

- 2022-01-12 paaiškinimą dėl susidariusios situacijos, kuriame nurodė, jog dėl pandemijos negalėjo nuvykti į Baltarusiją, pateikti prašymą dėl Baltarusijos pilietybės atsisakymo. Po kelių mėnesių pareiškėjui pavyko nuvykti į Baltarusiją, tačiau bandant priduoti dokumentus pilietybei atsisakyti, juos nepriimdavo Vidaus reikalų ministerija ir nepranešė priežasties. Toliau dėl visos susiklosčiusios politinės ir pandeminės situacijos pareiškėjas nusprendė pateikti prašymą per Baltarusijos Respublikos konsulinę įstaigą Lietuvoje. Pareiškėjo dokumentų nenorėjo priimti, kadangi jo nebuvo konsulinėje apskaitoje, o bandant įstoti į konsulinę įstaigą, pareiškėjas gavo neigiamą atsakymą, nes tam privalo atlikti karinę prievolę Baltarusijos Respublikai.

- Bresto srities Baranovičių ir Liachavičų rajonų Baranovičių miesto karinio komisariato 2020-09-10 ir 2021-08-20 sprendimus, kuriuose nurodyta, kad pagal Baltarusijos Respublikos 2009-09-20 įstatymą Nr. 49-3 „Dėl Baltarusijos Respublikos piliečių išvykimo iš Baltarusijos Respublikos ir įvažiavimo į Baltarusijos Respubliką“ 20 straipsnį karinio komisariato sutikimas dėl nuolatinės gyvenamosios vietos įforminimo už Baltarusijos Respublikos ribų yra būtinas šauktiniams. Karinio

komisariato sutikimas yra išreiškiamas sprendimo priėmimo dėl administracinės procedūros vykdymo forma, kuri yra numatyta Sąraše administracinių procedūrų, kuriuos vykdo valstybinės įstaigos ir kitos organizacijos pagal piliečių paraiškas, sąrašo 25.5 punkte, patvirtinto Baltarusijos Respublikos Prezidento 2010-04-26 įsakymu Nr. 200 (toliau – sąrašas), išduodant šauktiniui pažymą dėl sutikimo įforminti nuolatinę gyvenamąją vietą už Baltarusijos Respublikos ribų ir atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės.

- 2022-01-12 notaro patvirtintą pareiškimą, kuriuo pareiškia, kad atsisako Baltarusijos pilietybės (lietuvių kalba, be vertimo į baltarusių arba rusų kalbas).

- 2022-01-19 įsipareigojimą, kad nedelsiant informuos kompetentingas užsienio valstybės institucijas apie savanorišką apsisprendimą tapti Lietuvos Respublikos piliečiu ir duotą priesaiką Lietuvos Respublikai. Taip pat įsipareigojo ne vėliau kaip per metus nuo priesaikos Lietuvos Respublikai priėmimo dienos, Lietuvos institucijoms pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad neteko kitos valstybės pilietybės.

2022-12-14 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 22TR218 leisti pareiškėjui prisiekti Lietuvos Respublikai nepateikus įrodymų apie Baltarusijos Respublikos pilietybės netekimą, kuriame nurodė, kad Baltarusijos Respublikos teisėje nustatyta Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūra pareiškėjo atveju neatitinka protingumo kriterijų, kadangi pareiškėjui neleidžiama atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės, nes turi neįvykdytą pareigą Baltarusijos

Respublikai, t. y. nėra atlikęs karinės prievolės, o atlikti karinės prievolės negali, kadangi dėl politinių

ir epideminių priežasčių negali nuvykti į Baltarusiją (Baltarusijoje persekiojami nepalankią nuomonę

ar veiksmą viešai ar net privačiai išreiškę paaugliai, studentai, mokytojai ir kt., o pandemijos valdymo

pretekstu Baltarusijos piliečiams apribota teisė išvykti iš šalies, siekiant juos kontroliuoti ir atgrasyti

nuo režimui nepriimtinų veiksmų), todėl pareiškėjui Baltarusijos Respublikos pilietybės nutraukimo

procedūra galėtų būti inicijuota tik Baltarusijos Respublikos kompetentingoms institucijoms pateikus

Lietuvos Respublikos pasą arba asmens tapatybės kortelę.

2022-12-15 pareiškėjas per MIGRIS komunikaciją buvo informuotas apie Migracijos departamento priimtą sprendimą Nr. 22TR218, taip pat žinutėje buvo nurodyta, kad per 1 metus nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos pareiškėjas privalo Migracijos departamentui pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad neteko turimos užsienio valstybės pilietybės.

2022-12-15 pareiškėjas atsakė į žinutę, kad patvirtina savo norą prisiekti bei sutinka su sprendimu.

2023-01-19 pareiškėjas prisiekė Lietuvos Respublikai.

2023-02-20 iš Baltarusijos ambasados Lietuvos Respublikoje gautas atsakymas į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2023-02-01 notą, kad pareiškėjas nesilaikė Baltarusijos pilietybės atėmimo teisės aktų nustatytos tvarkos ir dėl to išlaikė Baltarusijos pilietybę su visomis teisinėmis pasekmėmis.

2023-09-14 pareiškėjas buvo Migracijos departamento informuotas, kad jis turi pateikti dokumentus dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės netekimo iki 2024-01-19.

2023-11-06 pareiškėjas pateikė prašymą pratęsti terminą dėl dokumentų pateikimo.

2023-11-27 Migracijos departamentas atsakė pareiškėjui, kad terminas dėl dokumentų pateikimo buvo pratęstas iki 2025-01-19, vadovaujantis Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 14 dalimi.

2024-05-02 pareiškėjo atstovas pateikė paklausimą atleisti pareiškėją nuo reikalavimo pateikti

Baltarusijos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus.

2024-05-23 Migracijos departamentas atsakė į pareiškėjo atstovo paklausimą, kad prašymas atleisti pareiškėją nuo reikalavimo pateikti Baltarusijos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus negali būti tenkinamas, kadangi Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nėra numatyta tokia galimybė, taip pat pažymėta, kad terminas po 2025-01-19 nebus pratęsiamas, o nepateikus dokumentus dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės netekimo iki 2025-01-19 pareiškėjui bus pradėta

Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo procedūra.

Pareiškėjas minėtą atsakymą apskundė teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025-01-15 sprendimu administracinėje byloje

Nr. eA-1124-815/2025 tenkino pareiškėjo skundą ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo pareigos pateikti reikalingus įrodymus.

Migracijos departamentas 2025-01-31 raštu Nr. 25SD2329, atsižvelgdamas į 2025-01-15 LVAT sprendimą ir dabartinę geopolitinę situaciją, priėmė sprendimą atidėti sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo klausimą iki tol, kol pasikeis situacija Baltarusijos Respublikoje. Taip pat minėtu sprendimu pareiškėjas buvo informuotas, kad jis turi pareigą atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės bei pateikti Migracijos departamentui Baltarusijos Respublikos pilietybės netekimo patvirtinančius dokumentus.

Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri 2025-05-14 sprendimu Nr. 21RE-407 (AG-165/02-2025) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas nesutikdamas su sprendimais, su skundu kreipėsi į tesimą.

Pareiškėjas ginčą kelia tuo aspektu (ginčo esmė), kad Departamentas neįvykdė LVAT sprendimo, t. y. pakartotinai tinkamai neįvertino, ar reikalavimas pareiškėjui pateikti dokumentus apie Baltarusijos pilietybės atsisakymą atitinka protingumo kriterijų.

Pilietybės įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus šiame įstatyme numatytus atskirus atvejus. Pagal Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka, išimties tvarka, ją grąžinus, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais, per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą laiką turi viešai ir iškilmingai prisiekti Lietuvos Respublikai. Pagal Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 9 punktą, asmenys, kurie, įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę, turėjo kitos valstybės pilietybę, prisiekia Lietuvos Respublikai tik po to, kai šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms institucijoms pateikia įrodymus, kad jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnį gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų. Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūra tik įgijus kitos valstybės pilietybę, asmuo, kuriam buvo leista prisiekti Lietuvos Respublikai, netaikant reikalavimo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, per vienus metus nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos privalo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą. Asmuo, kuriam netaikomas reikalavimas prisiekti Lietuvos Respublikai ir kuris Lietuvos Respublikos piliečio teises ir pareigas įgijo nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos, turi atsisakyti kitos valstybės pilietybės per vienus metus nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos, išskyrus atvejus, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų. To paties straipsnio 14 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 13 dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, bet ne ilgiau kaip vieniems metams, jeigu asmuo pateikia motyvuotą prašymą ir patvirtinančius dokumentus ir (ar) duomenis, kad per vienus metus nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos ar nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos negali atsisakyti kitos valstybės pilietybės. Aprašo 12 – 30 punktų nuostatose nurodyta prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir pranešimų priėmimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarka. Aprašo 39 – 53 punktų nuostatuose nurodytas prašymų leisti prisiekti Lietuvos Respublikai priėmimo ir nagrinėjimo tvarka. Pagal Aprašo 48 punktą, jeigu asmuo, be kitų dokumentų, pateikia ir aprašo 7.2 papunktyje nurodytą pareiškimą, Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo leisti prisiekti Lietuvos Respublikai priėmimo dienos atitinkamai privalo: patikrinti, ar valstybės, kurios pilietis yra prašymą pateikęs asmuo, teisėje iš tikrųjų nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų (48.1 papunktis); arba įvertinti šių procedūrų atitiktį protingumo kriterijams (48.2 papunktis). Aprašo 50 punkte numatyta, kad Migracijos departamentas, atlikęs aprašo 48.2 papunktyje nurodytus veiksmus, priima sprendimą dėl valstybės, kurios pilietis yra prašymą pateikęs asmuo, teisėje nustatytų pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų atitikties protingumo kriterijams ir apie šį sprendimą informuoja Vidaus reikalų ministeriją arba konsulinę įstaigą, kurioje asmuo pageidauja prisiekti Lietuvos Respublikai.

Iš aptartų teisės nuostatų matyti, kad Departamentas, kitos valstybės teisėje nustatytų pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų atitikties vertinimą atlieka iki priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos, t. y. teisės aktai nenumato kitos valstybės teisėje nustatytų pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūrų atitikties protingumo kriterijams pakartotinis įvertinimas vėlesnėje stadijoje – jau po priesaikos davimo. Taip pat, kaip matyti iš ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo, teisės aktai nenumato galimybės atleisti asmenį nuo pareigos pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, jei nustatoma, kad kitos valstybės teisėje nenustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų.

Migracijos departamentas Sprendimu, prieš tai įvertinęs Baltarusijos Respublikos įstatymų atitikimą protingumo kriterijams, laikinai atidėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo klausimą iki tol, kol pasikeis geopolitinė situacija Baltarusijos Respublikoje. Taigi, pareiškėjui išliko pareiga imtis aktyvių veiksmų siekiant atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės bei bendradarbiauti su Migracijos departamentu, teikiant iš Baltarusijos Respublikos kompetentingų institucijų gautus atsakymus.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad Sprendime nepagrįstai pakartotinai ignoruojami pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir įrodymai, taip pat, kad neindividualizuotas pareiškėjo situacijos rimtumas pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, Departamentas pakartotinai detaliai išanalizavo pareiškėjo reikalavimus, pakankamai išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad, kaip nustatė Departamentas, o pareiškėjo šių aplinkybių nepaneigė, kad Baltarusijos Respublikos teisės aktai leidžia atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės užsienyje esantiems asmenims, turintiems „PP“ serijos pasą arba spaudą pase apie nuolatinę gyvenamąją vietą užsienyje. Kadangi pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos pilietis ir yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nuo 2013-05-15, todėl pagal Baltarusijos Respublikos teisės aktus, laikytina, kad pareiškėjas turi nuolatinę gyvenamąją vietą užsienyje. Departamentas įvertino, kad atsižvelgiant į tai, pareiškėjo galimybė kreiptis į Baltarusijos Respublikos kompetentingas institucijas dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo šiuo atveju priklauso tik nuo pareiškėjo veiksmų. Departamentas taip pat atkreipė dėmesį, kad buvo nagrinėti 2020 m. dokumentai, teikti pareiškėjui dar neturint Lietuvos Respublikos pilietybės, todėl jau po priesaikos pareiškėjas gali nustatyta tvarka

kreiptis į Baltarusijos kompetentingas institucijas dėl Baltarusijos pilietybės netekimo. Dėl to darė išvadą, kad nėra pagrindo išvadai, kad pateikus informaciją, kad įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, jam nebus galimybės atsisakyti Baltarusijos pilietybės. Departamentas taip pat nustatė, kad pagal Baltarusijos Respublikos 2002-08-01 įstatymo Nr. 136-3 „Apie Baltarusijos Respublikos pilietybę“ 17 straipsnį, Baltarusijos Respublikos pilietybė panaikinama: 1) jeigu asmuo netenka Baltarusijos Respublikos pilietybės; 2) jeigu asmuo atsisako Baltarusijos Respublikos pilietybės. Minėto įstatymo 18 straipsnis numato, kad Baltarusijos Respublikos pilietis, sulaukęs 18 metų, turi teisę kreiptis dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo. Prašymas dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo teikiamas Baltarusijos Respublikos kompetentingai įstaigai pagal asmens gyvenamąją vietą, o jeigu asmuo nuolat gyvena užsienio valstybėje, prašymas pateikiamas konsulinei įstaigai užsienyje. Prašymas dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo išnagrinėjamas per 6 mėnesius nuo prašymo ir visų dokumentų pateikimo dienos. Baltarusijos Respublikos pilietybės įstatymo 20 straipsnyje numatyti atvejai, kada asmeniui neleidžiama atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės: jeigu Baltarusijos Respublikos pilietis yra įtariamasis ar kaltinamasis baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimo, padaryto Baltarusijos Respublikos teritorijoje arba buvo nuteistas Baltarusijos Respublikoje už nusikaltimo padarymą, išskyrus tuos, kurie nuteisti be bausmės arba nubausti teisės užimti tam tikras pareigas ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas; turi mokestinių skolų ar kitų neįvykdytų įsipareigojimų Baltarusijos Respublikai, jos administraciniams teritoriniams vienetams, juridiniams ir fiziniams asmenims; neturi kitos pilietybės ar jos įgijimo garantijų. Nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste Departamentas nusprendė, kad Baltarusijos Respublikos teisėje yra nustatyta Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūra ir ji atitinka protingumo kriterijus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog neabejotinai suprantama ir atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjui net ir įvykdžius eilę procedūrinių reikalavimų, Lietuvos Respublikos pilietybei gauti, procedūra Lietuvos pilietybei gauti galutinai nėra užbaigta. Pareiškėjas net ir prisiekęs Lietuvos Respublikai negali užbaigti pilietybės gavimo procedūros nepateikęs įrodymų apie kitos valstybės pilietybės netekimą. Tačiau teismas taip pat pažymi, kad ne Departamento kompetencija ar diskrecija, bet, nagrinėjamu atveju, taikytinos ir atsakovo Sprendime nurodytos Pilietybės įstatymo nuostatos lemia, kada iš pareiškėjo galėtų būti nereikalaujama pateikti įrodymų apie Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymą. Kaip jau pirmiau minėta, tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad Baltarusijos Respublikos teisėje nenustatyta Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūros ar ji neatitinka protingumo kriterijų. Taigi, nei pareiškėjo prašymas atleisti nuo reikalavimo pateikti Baltarusijos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus, nei papildomai pateikti rašytiniai įrodymai ar teiginiai apie konstitucines teises nėra tie faktiniai ir teisiniai pagrindai, kuriais remiantis atsakovas galėtų atleisti pareiškėją nuo reikalavimo pateikti Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymą patvirtinančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju Departamentas pagrįstai nustatė, kad Baltarusijos Respublikos teisėje yra nustatyta Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūra ir ji atitinka protingumo kriterijus (iš esmės panaši kaip ir kitose valstybėse), todėl sprendimas leisti pareiškėjui kol kas fiziškai nevykti į Baltarusiją dėl duomenų surinkimo ir neribotam laikui (iki kol Baltarusijoje pasikeis geopolitinė situacija) atidėti reikalingų dokumentų pateikimą vertintinas kaip adekvaktus esamai faktinei situacijai, pareiškėjo teisnę padėtį, be kita ko, įvertinus pilietybės gavimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų ir pareiškėjo kilmės valstybės teisinės ir politinės padėties kontekste. Todėl, teismo vertinimu, ginčijamas atsakovo Sprendimas atitinka nustatytus teisinius reikalavimus ir nesukuria nepagrįstos teisinės priešpriešos Lietuvos Respublikos teisės aktams dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo pareiškėjui.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tikslui, kurio siekia pareiškėjas, pasiekti, reikalinga pateikti įrodymus, kad atsakovas turi/turėjo diskreciją nukrypti nuo Lietuvos Respublikos pilietybės gavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų sąlygų ir reikalavimų ir, atitinkamai paneigti tuos teisinius reikalavimus, kuriuos nurodo atsakovas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui Departamento išvadų argumentuotai priešingai neįrodžius ir nepaneigus, nėra teisinio pagrindo pripažinti pareiškėjo skundžiamą sprendimą nepagrįstu ir neteisingu. Tuo tarpu aplinkybė, jog Departamentas po LVAT nutarties taip pat įvertino bylos medžiagą ir paliko įpareigojimą pateikti reikalingus dokumentus, nesudaro pagrindo išvadai, kad Departamentas neindividualizavo pareiškėjo situacijos, ar netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė faktais ir teisės normomis nepagrįstas išvadas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje taip pat nenustatyta, kad buvo sudarytos kokios nors dirbtinės prielaidos neproporcingai apsunkinti pareiškėjo teisėto lūkesčio gauti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas. Priešingai, atsakovas pagrįstai, nagrinėjamu atveju, siekė užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje ir Pilietybės 23 straipsnyje įtvirtintą teisėtą tikslą, kad dvigubos pilietybės atvejai Lietuvos Respublikoje būtų ypač reti ir nesudarytų paplitusio reiškinio dėl ypatingų grėsmių, kurios išsamiai atskleistos ir įvertintos Konstitucinio Teismo doktrinoje, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

Lietuvos administracinių ginčų komisija 2025-05-14 sprendimu Nr. 21RE-407 (AG-165/02-2025) netenkinusi pareiškėjo skundo priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti skunde išdėstytais argumentais taip pat nėra teisinio pagrindo.

Kiti pareiškėjo skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl Departamento ir Komisijos sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl plačiau pasisakoma.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė ir daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr pvz. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011-11-14 LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo P. D. (P. D.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.