Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Jasiūnienei, kaltinamajam V. Š., jo gynėjui advokatui Pauliui Jablonskui, kaltinamajam V. B., jo gynėjui advokatui Valerijui Kirpičnikovui, kaltinamajam D. K., jo gynėjui advokatui Eugenijui Šuliokui, nukentėjusiajam A. Č. ir jo atstovui advokatui Aleksandr Gončarko, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje teisiami:

V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis nevedęs, nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja, neteistas,

kaltinamas padaręs veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str..

D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis nevedęs, dirba pagal verslo liudijimą, teistas:

1. 2005-02-22 Varėnos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1d. 7 MGL bauda;

2. 2014-04-09 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d., 214 str. 1 d. (2 epizodai), 178 str. 2 d., 302 str.1 d. (2 epizodai) galutine subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

kaltinamas padaręs veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.

1. 2009-06-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 229 str. 2 d. paskirta 750 Lt bauda;

3. 2014-06-16 Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 2d., 199² str. 1 d. ir paskirta 240 MGL (31 200 Lt) bauda. Pritaikius LR BK 64¹ str. nuostatas, sumažinti skiriamą bausmę (baudą) vienu trečdaliu t.y.156 MGL (20 280 Lt.),lurios sumokėjimas išdėstytas 24 mėnesiams. Teistumas neišnykęs

kaltinamas padaręs veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. ir 135 str.2d. 8 p.,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šiais savo veiksmais V. B. pažeidė viešąją tvarką ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.

Šiais savo veiksmais D. K. pažeidė viešąją tvarką ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.

Šiais savo veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p. ir baudžiamojo kodekso 284 str.

Ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės.

Apklaustas įtariamuoju V. Š. parodė, kad dėl jam pateikto įtarimo, iš esmės, dėl sužalojimo kaltę pripažįsta. Ką nukentėjusiajam padarė įtarime nurodyti jo draugai, pasakyti negali, o jis pripažįsta, kad sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą, po ko atėmė iš jo strypą ir strypu trenkė nukentėjusiajam. Kiek kartų sudavė strypu, negali pasakyti, neprisimena. Jis labai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo ir kad jo veiksmai sukėlė tokias sunkias pasekmes, ketina atlyginti bent dalį žalos. ( b.t. 2 b.l. 108-109).

Teisminio nagrinėjimo metru apklaustas liudytojas R. P. paaiškino, jog išėjęs į balkoną pamatė prie mašinos keturis įtartinai atrodančius asmenis ir pradėjo juos filmuoti. Tie asmenys vaikščiojo aplink automobilį, o po to išsiskirstė: vienas nuėjo į arką, kiti du – prie krūmų, o vienas nuėjo į renovacijos darbų aikštelę. Statybos aikštelėje pasirodė darbuotojas ir paprašė jų palikti aikštelę. Tie asmenys pradėjo su nukentėjusiuoju ginčytis dviese, tuomet susirinko visi teisiamieji, rėkavo. Kaip viskas vyko neprisimena, tačiau nukentėjusysis buvo sumuštas, o teisiamieji pabėgo.(t5, b.l. 3-4). Visų detalių liudytojas neprisiminė, todėl teismas pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Apklaustas liudytojas R. P. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) name, Vilniuje, jo balkonas yra nukreiptas į kitoje gatvės pusėje esančią aptvertą statybų aikštelę. 2020-04-22 apie 16.00 val. jis išėjo į savo balkoną ir pamatė link statybų aikštelės einant keturis asmenis, kurie jam pasirodė įtartini, buvo apsirengę sportines aprangas, ant veido užsidėję kaukes, pagalvojo, kad jie gali bandyti lįsti prie kieme stovinčių automobilių, todėl stebėjo ką jie darys. Tada šie asmenys sustojo prie Žirmūnų g. esančio namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) arkos ir kalbėjosi. Paskui tamsiai apsirengęs asmuo su kauke ant veido nuėjo į minėta arką, o kiti trys asmenys ėjo link statybų aikštelės, tada du iš šių asmenų sustojo už krūmų esančių prie statybų aikštelės tvoros, o asmuo su mėlynos spalvos šortais, stambaus kūno sudėjimo, įėjo į statybų aikštelės teritoriją. Kai šis asmuo įėjo į minėtą statybų aikštelę jis pradėjo savo mobiliuoju telefonu filmuoti jį. Šiam asmeniui stovint statybų aikštelėje prie jo priėjo darbininkas, kurio jis nepažįsta, kuris toje aikštelėje dirbo ir tarp jų kilo ginčas, darbininkas nurodė minėtam asmeniui su mėlynais šortais, kad jis negali šioje aikštelėje būti, tačiau minėtas asmuo nesutiko iš aikštelės pasišalinti. Jiems konfliktuojant prie jų priėjo ir kiti trys asmenys, su kuriais ir buvo atėjęs asmuo su mėlynos spalvos šortais. Šie asmenys priėję taip pat pradėjo konfliktuoti su darbininku, šis darbininkas prašė jų pasišalinti iš statybų aikštelės, tačiau jie nesutiko, po to darbininkas nurodė kad iškvies policiją, jei jie nepasišalins iš aikštelės, kažkuris iš šių asmenų pradėjo vadinti darbininką ožiu. Viso konflikto jis negirdėjo, nes jie buvo gana toli. Po to vienas iš minėtų asmenų, kuris buvo apsirengęs tamsiai ir užsidengęs veidą kauke, vieną kartą kumščiu trenkė minėtam darbininkui į veidą, darbininkas gindamasis trenkė jam atgal. Tada prie jų priėjo ir asmuo su mėlynos spalvos šortais, kuris pastūmė darbininką prie aikštelėje buvusio metalinio jūrinio konteinerio ir pradėjo darbininką spausti su jo durimis. Kas ten tiksliai įvyko, kiek smūgių ir į kurias kūno vietas kas kam sudavė, nematė, nes muštynės vyko vietoje, kurią jam užstojo konteineris ir jis gerai visko nematė. Po to matė kaip tamsiai apsirengęs asmuo, kuris pirmas trenkė darbininkui paėmė metalinį strypą buvusį aikštelėje ir pradėjo mojuoti juo, kiek kartų trenkė darbininkui nematė, nes jam užstojo vaizdą, tačiau tiksliai matė kaip su šiuo strypu minėtas asmuo trenkė vieną kartą darbininkui į galvą, po ko darbininkas nugriuvo ant žemės. Tada visi keturi asmenys pasišalino Žirmūnų gatve link upės. Kiti du asmenys buvę su asmenimis, kurie mušė darbininką stovėjo šalia ir nieko nedarė, darbininką mušė tik tamsiai apsirengęs asmuo su kauke ant veido ir asmuo su mėlynais šortais. Po to jis paskambino į policiją ir pranešė apie šį įvykį ( b.t. 1 b.l. 156 ).

Po parodymų pagarsinimo liudytojas paaiškino, kad su šortais buvo stambiausias teisiamasis, Iš balkono matė, kad prieš nukentėjusįjį buvo mojuojama metaliniu strypu, matė vieną smūgį nukentėjusiajam į galvą. Su strypu mojavo tamsiai apsirengęs asmuo, kuris pirmas smūgiavo kumščiu nukentėjusiajam į veidą. Minėti mojavimo judesiai buvo tokie, lyg būtų suduodama, tiksliai matė tik vieną smūgį su strypu į galvą. Stambiausiu liudytojas atpažino D. K., kuris iš teisiamųjų smūgiavo su strypu, liudytojas negalėjo atpažinti.(t.5, b.l.4).

Nukentėjusysis A. Č. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad įvykio dieną dirbo renovuojamo namo laiptinėje – klijavo plyteles. Pastebėjo, kad vienas stambus asmuo įėjo į renovacijos darbų teritoriją ir priėjo prie plytelių paletės. Kiti du asmenys stovėjo prie krūmų ir šlapinosi. Jis priėjo prie stambaus vyro ir paklausė kodėl atėjo, klausė mandagiai. Minėtas vyriškis atsakė kad „jokiu“ klausimu. Jis paprašė pasišalinti iš aikštelės. Vyriškis atsakė, kad vaikšto kur nori. Po to atėjo dar trys vyriškiai ir prasidėjo rėkavimai, pastarieji aiškino, kad vaikšto kur nori, kas aš toks ir pan. Jis pasakė, kad kvies policiją. Jis visą laiką nuo jų traukėsi, nes nenorėjo konfliktuoti. Tie vyrai ėmė stipriai jį įžeidinėti, vartojo keiksmažodžius. Jis paėjo į šoną nuo tų vyrų ir norėjo surinkti numerį, t.y. paskambinti į policiją. Tuomet prie jo priėjo smulkaus sudėjimo tamsiai apsirengęs vyriškis ir pradėjo grasinti Iš girdo tą vyrą sakant, kad nėra čia ko su juo – nukentėjusiuoju terliotis, kad reikia kalti į barzdą ir atimti telefoną. Kai jis rinko telefono numerį, jam trenkė kumščiu į veidą, o jis trenkė jam – Š. atgal. Jis ėmė trauktis, nes pamatė, kad prie puolančiojo jungiasi dar vienas vyras. Jis išsigando ir pradėjo bėgti į vagonėlio pusę. Tie vyrai norėjo jį uždaryti tamsiame vagonėlyje, todėl jis paėmė metalinį strypą ir įkišo jį į tarpdurį, kad neužtrenktų durų. Vienas iš puolančių vyrų tą strypą ištraukė, o jis išbėgo iš vagonėlio. Tuomet smulkus vyras su metaliniu strypu sudavė jam per įvairias kūno vietas ir vieną kartą per galvą. Po to jis nukrito ir atsigavo tik tuomet, kai šalia jau rinkosi žmonės. Atvyko policija ir nuvežė atpažinti užpuolikus. Kai jis pasakė, kad kvies policiją, stambus vyriškis ėmė ant jo šaukti vadino jį gaidžiu. Po to smūgį jam sudavė kumščiu Š.. Jam buvo suduoti du smūgiai, Kas sudavė antrą smūgį neprisimena, negali pasakyti ar tai buvo V. B.. Stambus vyriškis trankė jį durimis į krūtinę, Metalinį vamzdį išplėšė Š.. Kai atsidarė vagonėlio durys, jį pastūmė K., jis nuvirto, o Š. tuomet kelis kartus trenkė metaliniu strypu per kojas, grasino sulaužyti kaulus. Jį nukritusį daužė ir kojomis ir strypu. Po to, kai jis bėgo, gavo smūgį į šoną ir dar vieną smūgį į galvą. Buvo daužomas per šonkaulius. Paskutinį smūgį sudavė strypu Š., mušė ir K. – stambus vyriškis. Gydėsi ligoninėje 8 dienas. Gydytojai sakė, jog jam pasisekė, nes trauma buvo baisi. Reikėjo gydytis dėl epilepsijos priepuolių, prieš tai epilepsija nesirgo, bet gydytojai teigia, jog tokie priepuoliai įmanomi po galvos traumos.(t. 5, b.l. 4-6).

Nukentėjusysis A. Č. pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo: V. Š.- 12 000 eurų sumai, o D. K. ir V. B.- 3000 eurų sumai ( b.t. 1 b.l. 53-64 ).

Ikiteisminio tyrimo metu specialistas pateikė savo išvadą, kurioje ( Nr. G 1155/2020) nurodyta, kad:

1. A. Č. padaryta: muštinė žaizda galvos kairėje pusėje, kaukolės skliauto ir pamato lūžis kairėje pusėje su galvos smegenų sumušimu ir kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje ir kairėje blauzdoje, kraujosruva su odos nubrozdinimu kairiame dilbyje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ( 2020-04-22).

2. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, dėl kaukolės pamato lūžio ( taisyklių p. 6.6.1).

3. A. Č. dėl patirtų sužalojimų galėjo jausti fizinį skausmą.

4. Konkrečiu atveju sužalojimų pasekmės nevertinamos ( b.t. 1 b.l. 75-76 ).

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 1781/2020 nurodyta, kad :

1. A. Č. padaryta : muštinė žaizda galvos kairėje pusėje, kaukolės skliauto ir pamato lūžis kairėje pusėje su galvos smegenų sumušimu ir kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje ir kairėje blauzdoje, kraujosruva su odos nubrozdinimu kairiame dilbyje. Muštinė žaizda galvoje su kaukolės kaulų lūžiu bei smegenų pažeidimu padaryta daiktu, turinčiu pailgą kontaktinį paviršių ( tikėtina- nuo smūgio tiriamojo nurodytu metaliniu vamzdžiu ). Kiti sužalojimai neatspindi žalojančio daikto ypatumų. Kraujosruva su odos nubrozdinimu kairiame dilbyje galėjo atsirasti ginantis nuo smūgio.

2. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu, jų padarymo sekos nurodyti nėra galimybės.

3. Sužalojimai visumoje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą dėl kaukolės pamato lūžio, atskirai sužalojimai kairiame dilbyje, krūtinėje, blauzdoje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

4. Sužalojimai padaryti 4 trauminiais poveikiais ( b.t. 1 b.l. 85 ).

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas ekspertas V. K. patvirtino savo išvadas ir paaiškino, kad sužalojimai kitose kūno dalyse, t.y. ne galvoje, o kitose kūno dalyse, galėjo būti padaryti tuo pačiu metaliniu daiktu (nukentėjusysis paaiškino, kad vamzdis ir strypas yra tas pats daiktas (t. 5, b.l. 7)) Pasakyti kiek kartų buvo suduota negali, nes jis negali atskirti kiek kartų galėjo būti suduota į tą pačią vieną. Gali pasakyti, kad buvo suduota ne mažiau kaip keturi smūgiai. Realus pavojus gyvybei nebuvo sukeltas, tačiau sužalojimas vertinamas ne pagal pavojingumą gyvybei.(t. 5, b.l.6-7).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, įtariamasis D. K. atpažino D. M., kaip ketvirtą asmenį buvusį kartu ( b.t. 3 b.l. 45-48 ).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamųjų iniciatyva buvo iškviestas ir apklaustas liudytojas D. M.. Liudytojas paaiškino, kad su teisiamaisiais ėjo pro statybų aikštelę ir užėjo nusišlapinti. Prie jų priėjo darbininkas ir liepė pasišalinti iš statybų aikštelės. Tas žmogus išvadino juos necenzūriniais žodžiais, puolė su lazda. Būtent tas asmuo puolė juos su lazda, jo draugai atėmė iš to vyro lazdą. Buvo kažkoks susikibimas su tuo asmeniu, bet jis neprisimena detalių. Ar teisiamieji vartojo necenzūrinius žodžius konflikto metu jis neprisiminė. Nukentėjusysis mosikavo prieš juos su strypu, kai pastarasis puolė, jam buvo suduota į veidą. Ar nukentėjusysis buvo daužomas su durimis, jis neprisiminė. Kad kas nors trinktelėtų tam asmeniui durimis jis nematė. Po to iš puolančio nukentėjusiojo buvo atimtas strypas ir su tuo strypu suduotas vienas smūgis. Po smūgio su strypu, nukentėjusysis nuvirto ir gulėjo.(t.5, b.l.28 – 29).

Liudytojas neprisiminė įvykio aplinkybių, todėl teismas garsino šio asmens ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. M. parodė, kad 2020-04-22 apie 16 val., Žirmūnų mikrorajone būdamas lauke, netoli „Lidl“ parduotuvės, tiksliau adreso nurodyti negali, gėrė alų. Buvo vienas, o kiek vėliau prie jo priėjo V. su 2 jam nepažįstamais asmenimis. Asmenį vardu V., jo pavardės nežino, pažinojo minimaliai, o kitų 2 asmenų nepažįsta, juos matė pirmą kartą. Vienas iš vyrų, kuris atėjo su V., vyras Nr. 1 buvo aukštas, maždaug 2 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, dėvėjo mėlynos spalvos džinsines kelnes, marškinėlius, tamsių plaukų. Tiksliai neprisimena, bet galimai jis buvo su kauke ant veido, kepurės neturėjo. Kitas vyras Nr. 2. buvo su kepure, buvo su kauke, kažkur apie 1,90 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, kiek prisimenu jis vilkėjo pilkos spalvos treningus. Jis pats dėvėjo juodos spalvos sportbačius „Nike“ su baltos spalvos padu ir firminiu ženkliuku, juodos spalvos kelnes „Hummel“ su ant abiejų šonų viršaus esančiomis baltomis varnelėmis, ant viršaus dėvėjo juodos spalvos striukę „Adidas. Ant veido neturėjo kaukės ir buvo be kepurės. Atėjus V. ir vyrui Nr. 1 ir vyrui Nr. 2, jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Jis ir toliau gėrė savo alų, o ką gėrė kiti asmenys, nežino. Kiek vėliau, sugalvojo visi kartu pasivaikščioti po Žirmūnų mikrorajoną. Ėjo link Žirmūnų stadiono. Jis ėjo gale, o V. ir kiti 2 vyrai ėjo priekyje. Beeinant, jam telefonu paskambino draugas, todėl, jis nuo V. ir kitų vyrų kiek atsiliko. Jis buvo maždaug 10 m atsilikęs nuo V. ir kitų vyrų. Kalbant telefonu, jis pastebėjo, kad V. ir kiti du vyrai nuėjo į aptvertą atvirą statybų aikštelę. Baigęs pokalbį, jis užsimanė nueiti atlikti gamtinius reikalus. Nusisukęs nuo statybų aikštelės, atliko gamtinius reikalus. Tuo metu, kas vyko statybų aikštelėje, nematė, tačiau išgirdo riksmus, girdėjo, kaip kažkas šaukė eiti iš aikštelės, vartojo necenzūrinius žodžius, kalbėjo, kad iškvies policiją. Jis atsisukęs matė kaip statybos aikštelėje kitas asmuo, galimai darbininkas, kaip vėliau paaiškėjo A. Č., pasiėmė metalinį strypą ir pradėjo juo mosikuoti bei bandė suduoti V. ir su juo buvusiems dviem asmenims. Jis pats tuo metu tik stovėjau ir nieko nedarė, bandė palaikyti saugų atstumą. Matė kaip vyras Nr. 2 staiga atėmė iš A. Č. metalinį strypą ir su tuo strypu sudavė jam vieną kartą strypu į galvą, ar kaklą, tiksliai neprisimena, nes buvo pavargęs, nemiegojęs. Po šio smūgio A. Č. iš karto nukrito ant žemės. Šiam nukritus, jis kartu su V. ir kitais vyrais (vyru Nr. 1 ir vyru Nr. 2) išėjo iš statybų aikštelės. Jis ir V. ramiai ėjo, o kiti du: vyras Nr. 1 ir vyras Nr. 2 pabėgo. Vėliau prie jų prisistatė policijos pareigūnai ir sulaikė ( b.t. 2 b.l. 49 ).

Teisminio nagrinėjimo metu peržiūrėtas liudytojo P. pateiktas vaizdo įrašas. Įraše užfiksuota, jog tarp gyvenamųjų namų tinkline tvora atitverta dalis kiemo, kurioje stovi statybinis vagonėlis ir sudėtos įvairios statybinės medžiagos; tikėtina tai šalia stovinčio renovuojamo namo medžiagos. Ši teritorija turi atvirus vartus ir vizualiai yra atvira. Įraše matyti aptvertoje teritorijoje šalia atvirų vartų vaikščiojantis D. K., prie kurio prieina nukentėjusysis ir mojuodamas rankomis į šalis kažką sako, tikėtina ragina K. pasišalinti iš aptvertos aikštelės. K. kažką sako pakeltu tonu, garsiai. Netrukus prie nukentėjusiojo ir K. prieina V. B., V. Š. ir D.. Nukentėjusysis traukiasi nuo minėtų vyrų ir kažką krapšto rūbų kišenėje. Prie nukentėjusiojo prieina V. B. ir kažką sako. Girdėti, jog pokalbis vyksta apie tai, ar galima vaikščioti aptvertoje teritorijoje. Prie kalbančiųjų prieina V. Š., paskui jį prieina ir D. K.. D. lieka stovėti nuošalyje. Nukentėjusysis traukiasi šalin, o V. B. vaikšto šalia jo. Staigiai prie nukentėjusiojo prieina V. Š. ir smūgiuoja ranka į veidą. Nukentėjusysis spiria į Š. pusę su koja ir smūgiuoja ranka. Netoliese stovintis V.B. suduoda nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas du kartus rankomis. Nukentėjusysis traukiasi link statybinio vagonėlio (tikėtina į statybinį vagonėlį), vaizdą užstoja vagonėlio šonas. Link nukentėjusiojo sparčiai bėga D. K., po akimirkos matyti, kad D. K. uždaro energingai vagonėlio duris ir kelis kartus durimis stipriai trenkia, tikėtina į objektą, esantį tarpdury; nuo smūgių durys neužsidaro. D. K. trankant varstomomis durimis, pribėga V. Š. ir tikėtinai iš tarpdurio ištraukia daiktą, panašų į strypą, smūgiuoja šiuo strypu vieną kartą, po to antrą kartą į objektą, kuris tikėtinai yra vagonėlio tarpduryje. Šio objekto nesimato. Visą šį laiką D. K. buvo vagonėlio viduje ir jo nesimatė. Girdėti riksmai, po to pirmi iš įvykio vietos traukiasi atokiau stovėję V. B. ir D.. Po to sparčiai iš vagonėlio išbėga ir bėga iš aptvertos aikštelės D. K.. V. Š. strypu dar smūgiuoja į nematomą objektą vagonėlio tarpduryje ir visi bėga iš aptvertos teritorijos.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas.

Tiek nukentėjusysis, tiek teisiamieji, tiek liudytojas D. M. nurodė aplinkybes, kurios patvirtina, kad trys teisiamieji ir liudytojas D. M. įėjo į aptvertą statybos aikštelę renovuojamo gyvenamojo namo kieme. Aikštelėje jiems padarė pastabas nukentėjusysis, ragindamas pasišalinti iš aikštelės, kurioje sandėliuojamos statybinės medžiagos. Teisiamieji neigiamai reagavo į nukentėjusiojo raginimus, prasidėjo žodinis konfliktas, kuris peraugo į fizinį konfliktą. Pripažindami visas minėtas aplinkybes, teisiamieji neigė demonstravę agresiją, neigė pradėję fizinį konfliktą, nukentėjusiojo veiksmus vertino kaip provokaciją, dėl kurios įvyko fizinis konfliktas ir buvo sužalotas A. Č..

Kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis teigė pamatęs aptvertoje teritorijoje D. K., V. Š., V. B. ir dar vieną asmenį. Siūlė šiems asmenims išeiti iš aptvertos teritorijos, o pastarieji į tai reagavo necenzūriniais žodžiais ir neigiama reakcija į daromas pastabas, garsiais šūksniais. Nukentėjusysis sakė, kad atsitraukė nuo minėtų vyrų, pasakė, kad kvies policiją ir traukė iš kišenės telefoną. Visos šios nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės užfiksuotos ir teisminio nagrinėjimo metu peržiūrėtame (minėtas) vaizdo įraše: nukentėjusysis priėjo prie D. K., rankų judesiais rodė į šalis ir kalbėjo ramiu balsu, o K. reagavo į tai neigiamai ir garsiais šūksniais; priėjus prie kalbančiųjų dar trims vyrams, nukentėjusysis traukėsi nuo tų vyrų statybinio vagonėlio link, kažko ieškodamas kišenėse.

Nukentėjusysis teigė, jog bandant skambinti telefonu, prie jo priėjo V. Š. ir , kreipdamasis į kitus teisiamuosius, sakė “nėra ko terliotis, reikia kalti į barzdą ir atimti telefoną“, t.y. Š. tiesiogiai išsakė grasinimus panaudoti fizinį smurtą ir atimti telefoną. Po to jam – Č, renkant telefono numerį, Š. smūgiavo jam kumščiu į veidą, o jis atsakydamas į agresiją smūgiavo Š. taip pat ir ėmė vėl nuo vyrų trauktis, nes pamatė, kad Š. į pagalbą ateina dar vienas aukštas vyras. Šie nukentėjusiojo parodymai taip pat sutapo su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, jog atsitraukusiam nuo vyrų nukentėjusiajam bandant skambinti, prie pastarojo prieina V. B. ir kalba apie tai ar galima vaikščioti aptvertoje teritorijoje, po to prie nukentėjusiojo staigiai prišoka V. Š. ir smūgiuoja į veidą kumščiu. Nukentėjusysis bando spirti Š. ir smūgiuoja į veidą, o pribėgęs B. rankomis suduoda kelis smūgius (ne mažiau dviejų smūgių) nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas.

A. Č. aiškino, jog po to bandė trauktis nuo puolančių vyrų traukdamasis pro atviras duris į statybininkų vagonėlį, o D. K. bandė uždaryti vagonėlio duris. Bijodamas, kad gali būti uždarytas tamsiame vagonėlyje, Č. į tarpdurį įspraudė metalinį strypą, kurį iš kitos pusės iš jo rankų ištraukė V. Š., o D. K. ėmė trankyti jį, stovėjusį tarpdury, vagonėlio durimis. Nukentėjusysis teigė, jog Š. ištraukė iš jo rankų tarpdury įkištą metalinį strypą ir ėmė smūgiuoti šiuo strypu į jo įvairias kūno vietas ir per galvą. Peržiūrėtame vaizdo įraše užfiksuota, jog nukentėjusysis traukiasi į statybininkų vagonėlio pusę, tikėtina jog į vagonėlio vidų (vaizdą užstoja vagonėlio siena). Matyti, jog link nukentėjusiojo, įėjusio tikėtina į vagonėlį, sparčiai bėga D. K., matyti staigiai varstomos vagonėlio durys (kelis kartus), pribėgęs prie vagonėlio V. Š. ištraukia strypą ir smūgiuoja šiuo strypu į vagonėlio vidų du kartus. Girdėti iš tikėtina vagonėlio vidaus ar tarpdurio sklindantys riksmai, po kurių iš aikštelės energingai ima eiti šalin visą konfliktą stebėję V. B. ir D. M., po to iš vagonėlio išbėga D. K. ir bėga iš aptvertos teritorijos, o Š. tuo metu strypu dar smūgiuoja į nematomą objektą, esantį tikėtina ties įėjimu į vagonėlį, po to ima bėgti iš aptvertos teritorijos paskui bėgančius D. K. ir V. B..

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Visuomenės rimties sutrikdymą gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar buvo šokiruoti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-135/2011 ir kt.). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio ir 135 straipsnio ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama atitinkamai pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą arba pagal BK 284 straipsnį ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013, 2K-506/2013, 2K-172-942/2016 ir kt.).

Ištirti įrodymai patvirtina, kad teisiamieji, būdami neblaivūs, įėjo į laikinai suformuotą statybos aikštelę gyvenamųjų namų kieme, kur buvo sudėtos namo renovacijai skirtos medžiagos. Ši laikina aikštelė vizualiai atvira gyvenamuosiuose namuose gyvenantiems asmenims, t.y. aikštelė yra gyvenamųjų namų kiemo – viešos erdvės dalis, apribota tinkline tvora, kurioje sudėtos renovacijai būtinos medžiagos. Šioje teritorijoje turi teisę lankytis ir kiti asmenys. Visi trys teisiamieji, veikdami kartu, įėjo į šią teritoriją ir šlapinosi joje, aiškiai niekindami elementarias moralės bei elgesio normas; nukentėjusiajam padarius pastabas, teisiamieji elgėsi įžūliai, garsiai rėkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, smurtavo prieš nukentėjusįjį, nekreipdami dėmesio į tai, kad teritorija yra matoma ir stebima iš šalia esančių gyvenamųjų namų. V. Š. buvo tas asmuo, kuris pirmas pavartojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą ir sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veidą, kai pastarasis bandė skambinti į policiją. V. B. ne mažiau kaip du kartus sudavė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, kai pastarasis bandė gintis nuo V. Š. smurtavimo, o D. K. vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį, kai pastarasis traukėsi nuo teisiamųjų ir priartėjo prie vagonėlio atvirų durų, t.y. daužė vagonėlio durimis nukentėjusįjį. Toks visų teisiamųjų elgesys, padarytas dėl chuliganiškų paskatų, teismo vertinamas kaip viešosios tvarkos pažeidimas ir atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. numatytos veikos požymius.

Ištirti įrodymai liudija, jog V. Š. buvo tas asmuo, kuris, D. K. bandant nukentėjusįjį uždaryti statybininkų vagonėlyje, o po to trankant pastarąjį vagonėlio durimis, ištraukė iš nukentėjusiojo rankų metalinį strypą, laikomą įspraustą tarpdury, kad nebūtų užtrenktos vagonėlio durys, ir šiuo strypu sudavė ne mažiau trijų kartų į galvą, krūtinę, blauzdą, padarydamas A. Č. muštinę žaizdą galvos kairėje pusėje, kaukolės skliauto ir pamato lūžį kairėje pusėje su galvos smegenų sumušimu ir kraujosruvą po voratinkliniu smegenų dangalu, poodines kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje ir kairėje blauzdoje, kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairiame dilbyje, ir tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Padaryta V. Š. veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str.2 d. 8 p., kaip sunkus asmens sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų.

Kaip minėta, teisiamieji pripažino padarę inkriminuojamus veiksmus, tačiau vertino juos kaip jų atsaką į nukentėjusiojo neva provokacijas.

Nukentėjusiojo parodymai faktiškai net detalėse sutapo su vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis, kurie liudija, kad būtent teisiamieji pradėjo vartoti fizinį smurtą pradžioje dėl to, kad nukentėjusysis darė pastabas dėl šlapinimosi aikštelės teritorijoje – viešoje vietoje, po to bandė realizuoti savo ketinimus iškviesti policijos pareigūnus, o po to nukentėjusysis traukėsi nuo teisiamųjų, bet buvo mušamas be jokios priežasties. Todėl teisiamųjų pateikiamą versiją, kad nukentėjusysis provokavo jų veiksmus, teismas vertina kaip prieštaraujančią faktinėms aplinkybėms, išgalvotą gynybinę versiją, siekiant sušvelninti atsakomybę, ir ją atmeta.

Charakterizuojanti medžiaga ir motyvai dėl bausmės.

V. B. neteistas, nevedęs, nedirbo. Padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. numatytą nesunkų nusikaltimą. Kaltę pripažino formaliai, t.y. pripažino, kad dalyvavo konflikte, tačiau net po vaizdo įrašo, kuriame užfiksuoti visų teisiamųjų veiksmai, peržiūros negalėjo pasakyti ar sudavė nukentėjusiajam smūgius. Teismas tokią V. B. poziciją vertina kaip formalų sutikimą su pareikštais kaltinimais ir nevertina to kaip lengvinančios jo atsakomybę aplinkybės. Sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe teismas laiko tai, kad veiką padarė būdamas neblaivus. Ištirti įrodymai patvirtina, kad V. B. konflikto metu nebuvo nuošalyje stovėjęs stebėtojas, o aktyviai dalyvavo ir pats sudavė ne mažiau dviejų smūgių nukentėjusiajam.

Įvertinęs šias aplinkybes, tai, kad V. B. teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas 45 kartus pagal ANK 415 str.( Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas), teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant ne pačią švelniausią numatytą už padarytą nusikaltimą bausmę, o laisvės apribojimo bausmę, skiriant įpareigojimus, kurie darytų įtaką jo elgesiui ir užkirstų kelią daryti naujas nusikalstamas veikas.

D. K. nevedęs, dirbo pagal verslo liudijimą, teistas du kartus, teistumas neišnykęs, padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino dalinai, keitė parodymus. Todėl teismas tokios pozicijos nevertina kaip nuoširdaus prisipažinimo ir nelaiko tai švelninančia jo atsakomybę aplinkybe. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Veikos padarymo metu buvo vieną kartą baustas administracine tvarka pagal AN K 506 str.4 d.( Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. K. buvo vienas iš aktyvesnių konflikto dalyvių, daužė vagonėlio durimis nukentėjusįjį tuo metu, kai V. Š. nukentėjusiajam sudavė smūgius metaliniu strypu, todėl jam skirtina didesnė nei B. laisvės apribojimo bausmė, nustatant įpareigojimus, kurie darytų įtaką jo elgesiui ir užkirstų kelią naujų veikų darymui.

V. Š. nevedęs, nedirbo, teistas tris kartus, teistumas veikų padarymo metu buvo neišnykęs. Pripažino padaręs inkriminuojamas veikas, ką teismas vertina kaip lengvinančią jo atsakomybę aplinkybę. Teisiamasis pripažino, kad iki įvykio visą dieną gėrė alkoholinius gėrimus ir inkriminuojamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ką teismas vertina kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. , ir vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą to paties baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. Š. skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės, artimos numatytų bausmių vidurkiui.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį ir prašo atlyginti A. Č. gydymo išlaidas, kurios sudaro 1174,91 Eur. Kadangi gydymo išlaidos patirtos dėl sužalojimų, kurie padaryti visų teisiamųjų (smūgius sudavė visi trys teisiamieji) nusikalstamais teisiamųjų veiksmais, ieškinys tenkinamas, priteisiant prašomą sumą solidariai iš visų teisiamųjų.

VSD fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė ieškinį ir prašo priteisti iš kaltininkų 1036,58 Eur , t.y. sumą, kuri buvo išmokėta nukentėjusiajam kaip ligos išmoka. Nukentėjusysis gydėsi dėl sužalojimų, kurie atsirado dėl teisiamųjų nusikalstamų veiksmų; fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo visi trys teisiamieji, todėl ieškinys tenkinamas, priteisiant minėtą sumą iš visų trijų teisiamųjų solidariai.

Nukentėjusiajam A. Č. dėl V. Š. veiksmų buvo padarytas sunkaus masto sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų. Nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, įvairius nepatogumus tiek gydymosi metu, tiek po gydymo; iki šiol dėl patirto galvos sužalojimo turi lankytis pas gydytojus. Teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes – chuliganiškos paskatos, sužalojimo lygį (sunkus mastas) ir atsiradusias pasekmes (prastai miega, vartoja vaistus nuo galvos skausmo, suprastėjo psichologinė būsena, nerekomenduojamas fizinis darbas) ir daro išvadą, jog pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas, priteisiant iš V. Š. 12000 eurų.

V. B. ir D. K. taip pat vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, demonstravo aiškų nesiskaitymą su nukentėjusiuoju, V. B. sudavė kumščiais ne mažiau dviejų smūgių į įvairias kūno vietas, o D. K. daužė nukentėjusįjį metalinėmis vagonėlio durimis, sukeldami fizinį skausmą bei trikdydami rimtį ir tvarką. Teismas daro išvadą, jog nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala ir šiais teisiamųjų veiksmais ir ieškinys tenkinamas, mažinant prašomą priteisti sumą iki dviejų tūkstančių eurų iš V. B. ir D. K. solidariai.

Daiktas – metalinis strypas konfiskuotinas ir sunaikintinas kaip nusikaltimo padarymo įrankis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti V. B. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę.

- neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ir kitais pagalbos reikalingais asmenimis;

-pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje.

Į bausmės laiką įskaityti vieną sulaikymo dieną, prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) be teismo leidimo. Kitas kardomąsias priemones panaikinti.

Pripažinti D. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. ir skirti jam vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

- neatlygintinai išdirbti 150 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ir kitais pagalbos reikalingais asmenimis;

-pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) be teismo leidimo.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.ir skirti jam 60 parų arešto bausmę;

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p. ir skirti jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str.5 d. 1 p. paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2020-04-22 iki 2020-04-24.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti galioti kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), įpareigojimą registruotis VAVPK adresu T.Ševčenkos g.26 Vilniuje, kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 15 val. iki 18 val. ; dokumentų paėmimą – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento Vilniaus skyriuje.

1. Iš V. Š. 12000 (dvyliką tūkstančių) eurų A. Č. naudai neturtinei žalai atlyginti;

2. Iš D. K., V. Š. ir V. B. solidariai 1174,91 Eur (tūkstantį šimtą septyniasdešimt keturis eurus ir 91 cnt.) PSDF biudžetui (sąskaita LT217300010002484333 „SWEDBANK, banko kodas 73000).

3. Iš D. K., V. Š. ir V. B. solidariai 1036,58 Eur ( tūkstantį trisdešimt šešis eurus ir 58 cnt,) VSDFV prie SADM naudai (sąskaita LT337044060007740589, AB SEB banke, gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas 282, paskirtis – žala VSDFV Vilniaus skyriui.

4. Iš D. K. ir V. B. solidariai A. Č. naudai 2000 eurų (du tūkstančius) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktą – metalinį strypą, saugomą VAVPK saugojimo kameroje, konfiskuoti ir sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.