- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-23
- Bylos Nr.
- e2YT-12933-1141/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Pareiškėjas
- J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, A. G., A.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, A. G. (A. G.), A. (A.) G.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja J. G. (toliau – ir pareiškėja) 2025 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio J. G. (J. G.) (toliau – ir palikėjas), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi palikimą valdyti.
2. Pareiškėja nurodė, kad ji yra J. G. sutuoktinė. Pareiškėja taip pat nurodė, kad ji su palikėju santuokoje susilaukė dviejų vaikų – A. G. (A. G.), A. (A.) G. Anot pareiškėjos, gyvenant santuokoje ji su palikėju įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Sklypas), kuris buvo įregistruotas pareiškėjos vardu, tačiau Sklypas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybę, nes įgytas santuokos metu. Pareiškėja paaiškino, jog mirus palikėjui, nei pareiškėja, nei jų vaikai per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, bet palikėja po sutuoktinio mirties toliau valdė ir iki šiol valdo žemės sklypą – mokėjo ir moka sodo bendrijos nario ir tikslinius mokesčius sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), nuolat mokėjo už Sklypui teikiamą elektros energiją, mokėjo ir moka Vilniaus rajono savivaldybei vietines rinkliavas už komunalinių atliekų tvarkymą, taip pat nors nėra įregistruotas, bet Sklype yra pastatytas mažas sodo namelis ir sandėliukas, tad pareiškėja priėmė ir naudojasi visais esančiais sodo namelio apyvokos daiktais, tokiu būdu pareiškėja palikėjo palikimą priėmė faktiniu valdymu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys A. G. ir A. G. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad visiškai palaiko pareiškimą ir prašo jį tenkinti.
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog Nacionalinei žemės tarnybai nėra žinomi jokie faktai, susiję su J. G. palikimo priėmimu pradėjus jį faktiškai valdyti. Pažymėjo, jog teismui nustačius, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos sutuoktinio faktinį palikimo priėmimą, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, jei tokio fakto nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą.
6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja yra palikėjo žmona (santuokos liudijimas). Iš VĮ Registrų centro išrašų taip pat matyti, kad palikėjas (duomenys neskelbtini) mirė būdamas santuokoje, taip pat matyti, kad pareiškėjos ir palikėjo santuokoje gimė vaikai A. G. ir A. G. Bylos duomenimis, pareiškėjos vardu liko registruotas Sklypas (Nekilnojamojo turto registro išrašas). Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, Sklypas buvo įgytas palikėjui ir pareiškėjai būnant santuokoje, todėl laikytinas bendrąja pareiškėjos ir palikėjo jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš byloje esančio Testamentų registro išrašo matyti, kad nėra įregistruotų J. G. palikimo priėmimo (atsisakymo) faktų.
7. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad po sutuoktinio mirties ji valdė Sklypą, mokėjo mokesčius. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja po sutuoktinio mirties mokėjo Sklypui priklausančius mokesčius už elektrą, atliekų tvarkymą, sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) nario mokestį. Pareiškėja taip pat nurodė, kad Sklype yra pastatytas sodo namelis ir sandėliukas, taigi pareiškėja priėmė ir naudojasi visais esančiais sodo namelio apyvokos daiktais. Taigi, mirus pareiškėjos sutuoktiniui, pareiškėja perėmė visą jo turtą, aktyviais veiksmais pradėjo jį valdyti kaip savo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po palikėjo mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo patenkinimo neišreiškė.
8. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G. po sutuoktinio J. G. mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi palikimą valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos J. G. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po sutuoktinio J. G. (J. G.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)) mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjos paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.