Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-130-300/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-09
Bylos Nr.
1A-130-300/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28653-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vidmantas Mylė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Zigmas Kavaliauskas
Nuteistasis
V. S., S. K.
Advokatai
Jurgita Šlapaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-130-300/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28653-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.1; (S) 1.2.14.1.2.2; 2.4.7.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Misevičiui,nuteistiesiems V. S., S. K.,gynėjoms advokatėms Jurgitai Šlapaitienei, Vidai Povilaitienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. S. ir S. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų;

pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistas areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – areštas 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė arešto bausmė 40 (keturiasdešimčiai) parų.

S. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausme;

pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3, 5 punktais, S. K. įpareigotas per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Priteista UAB „K. d.“ naudai iš V. S. ir S. K. solidariai 1200 Eur žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. S. ir S. K. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į patalpą, bei sugadino svetimą turtą, o būtent: 2016-06-19, nuo 3.20 iki 5 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdami kartu bendrais tyčiniais veiksmais, (duomenys neskelbtini), UAB „K. d.“ įmonės teritorijoje, atlenkdami sunkvežimio priekabos, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kengę, t. y. sugadindami 500 eurų vertės užraktą ir įsibraudami į vidų, per tris kartus pagrobė UAB „K. d.“ priklausantį turtą: 3 vnt. R 17 lengvo lydinio ratlankių su padangomis, kurių bendra vertė 400 eurų, 4 vnt. R16 lengvo lydinio ratlankių, kurių bendra vertė 200 eurų, 3 vnt. R16 lengvo lydinio ratlankių su padangomis, kurių bendra vertė 300 eurų, 4 vnt. R17 lengvo lydinio ratlankių su padangomis, kurių bendra vertė 300 eurų, 2 vnt. R16 lengvo lydinio ratlankių su padangomis, kurių bendra vertė 200 eurų, 4 vnt. R17 lengvo lydinio ratlankių su padangomis, kurių bendra vertė 400 eurų, 2 vnt. R18 lengvo lydinio ratlankių su padangomis, kurių vertė 300 eurų, 1 vnt. R16 lengvo lydinio ratlankį su padanga, kurio vertė 300 eurų, 2 vnt. R17 lengvo lydinio ratlankių su padangomis, kurių bendra vertė 200 eurų, 4 vnt. R17 lengvo lydinio ratlankių su padangomis, kurių bendra vertė 600 eurų, taip pagrobė UAB „K. d.“ 3200 eurų vertės turto.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendį ir jam skirtą arešto bausmę pakeisti į baudą, nes jis vykdo individualią veiklą (užsiima statybos darbais), o atlikdamas arešto bausmę gali netekti darbo. Taip pat nuteistasis prašo nukentėjusiajam priteistą 1200 eurų žalą padalyti jam ir S. K. per pusę.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę. Skunde nurodo, kad savo kaltę pripažino visiškai, labai gailisi nusikaltęs, teisiamas buvo pirmą kartą, yra susiradęs darbą, ir todėl mano, kad jam buvo skirta per griežta bausmė. Taip pat nuteistasis prašo nukentėjusiajam priteistą 1200 eurų žalą padalyti jam ir V. S. per pusę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjos prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliaciniais skundais nuteistieji V. S. ir S. K. prašo sušvelninti jiems skirtas bausmes, bei padalyti per pusę nukentėjusiajam iš jų bendrai priteistą 1200 eurų žalą. Todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinių skundų reikalavimus (BPK 320 str. 3 d.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas visumą bausmės skyrimo tikslų, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdami bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmes nuteistiesiems, teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažino jų atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis, taip pat pripažino ir jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, o V. S. dar ir būdamas recidyvistas, įvertino tai, kad nuteistieji įvykdė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių (BK 187 str. 1 d.), kitas – apysunkių (178 str. 2 d.) nusikaltimų kategorijoms. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistųjų asmenybes – V. S. anksčiau ne kartą teistas, nusikalto esant neišnykusiam teistumui, baustas administracine tvarka; S. K. anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, baustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus, niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas.

Taigi, apylinkės teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, tarp jų ir tas, kurias nuteistieji nurodo ir apeliaciniuose skunduose (savo kaltę pripažino visiškai, labai gailisi nusikaltę), padarė pagrįstą išvadą, kad V. S. už nusikaltimų padarymą skirtina arešto, o S. K. – laisvės apribojimo bausmė. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad apeliantų asmenybių ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistieji, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Kolegijos vertinimu, nuteistiesiems apylinkės teismo skirtos bausmės, kurios dar buvo sumažintos vienu trečdaliu, visiškai atitinka tiek jų padarytas nusikalstamas veikas, tiek jų asmenybes, tiek bausme siekiamus tikslus.

Tai kad nuteistiesiems skirtos bausmės nėra per griežtos pagrindžia ir tai, kad tiek nuteistajam V. S., tiek ir nuteistajam S. K. apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirtos bausmės, atitinkamai areštas ir laisvės apribojimas, – nėra griežčiausios iš jų padarytų veikų sankcijose numatytų bausmių rūšių (griežčiausia bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą – laisvės atėmimas iki 2 metų, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, laisvės atėmimas iki 6 metų). Dėl to nuteistiesiems paskirtas bausmes vertinti kaip aiškiai per griežtas ar dar labiau jas švelninti nėra pagrindų. Šiame kontekste pažymima, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Taigi nuteistųjų skundus nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas arešto bausmę nuteistajam V. S. ir laisvės apribojimo bausmę nuteistajam S. K. bei nustatydamas jų dydžius, BK 54 straipsnio 2 dalyje, 61 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo reikalavimų, bausmės individualizavimo ir teisingumo principų nepažeidė, paskyrė nuteistiesiems teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

Kartu pažymima tai, kad vien tik simbolinės ir nuteistųjų asmenų pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Todėl tai, kad nuteistasis V. S. apeliacinės instancijos teismui pateikė individualios veiklos vykdymo pažymą, rodančią, kad jis nuo 2017 m. vasario 15 d. vykdo individualią veiklą, o nuteistasis S. K. tiesiog deklaratyviai nurodė, kad yra susiradęs darbą, nėra laikytina pakankamu pagrindu tenkinti nuteistųjų pageidavimus ir skirti jų norimas bausmių rūšis.

Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir kitas nuteistųjų apeliacinių skundų reikalavimas – padalyti jiems per pusę nukentėjusiajam iš jų bendrai priteistą 1200 eurų žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Byloje nustatyta, dėl to ginčo ir nėra, kad nuteistieji V. S. ir S. K., veikdami kartu ir bendrais tyčiniais veiksmais, sugadindami svetimą turtą, įsibrovė į patalpą ir pagrobė svetimą turtą, taip civiliniam ieškovui padarydami 3200 eurų turtinę žalą. Taigi nuteistieji, kaip asmenys, kurie bendrais veiksmai sukėlė žalą, ją privalo atlyginti kartu, t. y. solidariai.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir patikrinusi baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nustatydamas paskirtų bausmių rūšis ir dydžius, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistųjų V. S. ir S. K. apeliacinius skundus jų skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindų, todėl nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistųjų V. S. ir S. K. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Vidmantas MylėTeisėjai Raimundas JurgaitisZigmas Kavaliauskas