Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjams A. P., An. P., atsakovo atstovei Elenai Milašauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. P., An. P. skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Paaiškina, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2006-11-23 sprendimu (įsiteisėjo 2006-12-23) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų motina O. P., gim. (duomenys neskelbtini), buvo įrašyta į tremiamųjų sąrašus; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P. (a/k (duomenys neskelbtini) ir An. P. (a/k (duomenys neskelbtini) būdami nepilnamečiai slapstėsi, jog išvengtu ištrėmimo, t.y., toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Šiuos juridinius faktus nusistatė norėdami gauti nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinį statusą. Tačiau 2007-05-08 įsakymu Nr.lV-54 LGGRT centro generalinė direktorė nepripažino jiems nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinio statuso.

Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje yra įtvirtinta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsakovas buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu, tačiau minėto sprendimo apeliacine tvarka neskundė.

Kauno rajono apylinkės teismo 2006-11-23 sprendime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bei to paties sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismo liudininkų parodymais nustatyti faktai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nepagrįstai, neatsižvelgdamas į Kauno rajono apylinkės teismo priimtus procesinius dokumentus, atsisakė pripažinti nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinį statusą. Pagal 2006-11-23 teismo sprendime nustatytus faktus, jie atitinka Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso 1997-06-30 įstatymo Nr.VIII-342 5 str. 2 d. 2 p. įvardintus tremtinius prilyginančius asmenis identifikuojančius požymius.

Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso 1997 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys, įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip išvengę ištrėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Įrašymo į tremiamųjų sąrašus sąlyga nebūtina ištremtų šeimų nepilnamečiams vaikams, išvengusiems tremties.

Nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinį statusą pagal aukščiau paminėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą galima pripažinti tik esant dviems sąlygoms: viena iš jų - įrašymas į tremiamųjų sąrašus, kita - slapstymosi nuo ištrėmimo faktas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjai prašė skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkinamas.

Pareiškėjams nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisinis statusas nepripažintas tuo pagrindu, kad, atsakovo nuomone, pareiškėjai neatitiko Lietuvos Respublikos asmenų nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso 1997 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų.

Atsakovas nurodė, kad nuo okupacijų nukentėjusio asmens- tremtinio teisinį statusą pagal paminėtą įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą galima pripažinti tik esant dviems sąlygoms: viena iš jų - įrašymas į tremiamųjų sąrašus, kita - slapstymosi nuo ištrėmimo faktas.

Atsakovo nuomone pareiškėjų pateiktame Kauno rajono apylinkės teismo sprendime nustatytas pareiškėjų slapstymosi nuo tremties faktas, tačiau nenustatyta, kad pareiškėjai buvo įrašyti į tremiamų asmenų sąrašą.

Teismas nesutinka su tokiu atsakovo bylos įrodymų vertinimu ir įstatymo aiškinimu.

Minėto Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso 1997 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys, įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę ar kitaip išvengę ištrėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Įrašymo į tremiamųjų sąlyga nebūtina ištremtų šeimų nepilnamečiams vaikams, išvengusiems tremties.

Kauno rajono apylinkės teismo 2006 metų lapkričio 23 dienos sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjų motina O. P. gim. (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta į tremiamų asmenų sąrašus. Minėtu sprendimu taip pat nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. P. ir An. P. būdani nepilnamečiai slapstėsi jog išvengtų ištrėmimo, t. y. toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nukentėjusių asmenų nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso pripažinimo tikslu. Sprendimas įsiteisėjęs.

Atsakovas, priimdamas skundžiamus įsakymus, nevertino sprendime nustatyto juridinę reikšmė turinčio fakto, kad pareiškėjų motina buvo įtraukta į tremiamų asmenų sąrašą. Vertinant pareiškėjų amžių (Algirdas gimęs 1936-08-10 ir trėmimo vengimo metu buvo 8 metų, o jo brolis Antanas, gimęs 1945-01-15 buvo naujagimis), suprantama, kad jie savarankiškai be motinos veikti negalėjo ir jiems pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą įrašymas į tremiamųjų sąrašus nebūtinas. Slapstymosi faktas nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Be to, byloje yra duomenys, kad pareiškėjų tėvas atitinka politinio kalinio statusui, nes jis buvo teistas pagal RTSFS BK 58 str. (Įstatymo 4 str. 1 p.) ir yra reabilituotas.

Atsakovas netinkamai vertino bylos aplinkybes, neteisingai aiškino įstatymą, todėl skundžiami įsakymai yra nepagrįsti ir naikintini.

Asmens nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisnio statuso pripažinimo tvarką ir pagrindus nustato Asmenų nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymas (1997 m. birželio 30 d. įstatymas Nr. VIII-342). Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimą, pažymėjimų išdavimą ir jų apskaitą Vyriausybės nustatyta tvarka vykdo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Todėl pareiškėjų prašymai tenkinami, o atsakovas įpareigojamas priimti sprendimus pripažinti pareiškėjams nuo okupacijų nukemtėjusiųjų asmenų - tremtinių teisinį statusą.

Pažymėtina, kad nuo 2008 metų sausio mėnesio 1 dienos įsigaliosianti Įstatymo redakcija taip pat yra palanki pareiškėjų skundo teigiamam išsprendimui.

Pareiškėjai skunde prašo priteisti teismo išlaidas.

Pagal ABTĮ 44 str. 1 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 str. 2 d. pareiškėjui suteikia teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį ir kitas išlaidas, kurios išvardinamos šiame įstatyme.

Administracinėje byloje (b. l. 2) yra 2007-06-07 įmokos mokėjimo kvitas, patvirtinantis, kad pareiškėjai sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį už skundo padavimą. Tokiu būdu iš atsakovo priteisiama 100 Lt suma pareiškėjams už sumokėtą žyminį mokestį už skundo padavimą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,

nusprendė:

Skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės 2007 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. IV-54, kuriuo nepripažintas nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio statusas A. P. ir įpareigoti šį statusą pripažinti..

Panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės 2007 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. IV-54, kuriuo nepripažintas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinis statusas An. P. ir įpareigoti šį statusą pripažinti.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pareiškėjams A. P. ir An. P. 100,00 Lt išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.