Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-11-02 · Byla Nr. A2.6.-14039-932/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-11-02
Bylos Nr.
A2.6.-14039-932/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-13356-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
A. Š.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-14039-932/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13356-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 45.4.5.; 45.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. lapkričio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Š., vertėjams A. K., O. M. ir K. C., išnagrinėjusi A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2015 m. liepos 13 d., apie 12.30 val., Viršuliškių g. 42, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, vėliau pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 126 bei 222 punktus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje bei 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š. parodė savo kaltę pripažįstantis iš dalies. Protokole nurodytu laiku jis savo automobiliu „Renault Laguna“ atvažiavo į parduotuvę, esančią Viršuliškių gatvėje. Atvyko iš Viršuliškių g. pusės, kur yra du pravažiavimai. Priekyje vyko kažkokie remonto darbai, kurie užtvėrė vieną pravažiavimą. Jis jų nematė, dėl ko įvažiavęs į pravažiavimą nebeturėjo kur dėtis, teko važiuoti atbuline eiga. Iš lėto manevravo, kai pajuto automobilio kairės pusės veidrodėliu kliudęs kitą automobilį, po ko veidrodėlis atsilenkė. Jis atstatė jį į vietą, per atidarytą langą apžiūrėjo stovintį automobilį, tačiau jokių apgadinimų nematė. Neišlipo, kadangi išlipimui nebuvo vietos. Tai, kad kitą automobilį apgadino, jis sužinojo tik po to, kai nuvyko į policiją. Neneigia ir neginčija, jog tuo atveju, jei automobiliui „BMW“ visgi buvo padaryti apgadinimai, tai tuos apgadinimus padarė jis, tačiau pabrėžia, jog tuo metu jų nematė ir iš aikštelės išvažiavo įsitikinęs, kad nieko nesugadino. Jeigu būtų buvę priešingai, tikrai niekur nebūtų važiavęs. To, kad jo vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra pasibaigęs, nepastebėjo. Tik atvykus į policiją pareigūnai pasakė, kad dokumentas nebegaliojantis (b. l. 29-30).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. K. parodė, jog kartu su mama išėjo iš parduotuvės, atsisėdo į automobilį ir matė, kaip „Renault“ automobilio vairuotojas apsisukdamas kliudė 3 serijos „BMW“ markės automobilį ir nuvažiavo. Tą dieną buvo didelis judėjimas, aikštelėje vyko darbai. „Renault“ vairuotojas nusprendė apsisukti ir šio manevro metu užkabino „BMW“ galinę dalį („Renault“ automobilio vairuotojo pusės veidrodėliu, durelėmis ir sparnu). Kontakto metu „Renault“ automobilis sujudėjo, nė vieno automobilio signalizacija, atrodo, nesuveikė. Po kontakto vairuotojas nesustojo, neišlipo ir nuvažiavo tolyn. Jis dar parodė jam „liuks“ ženklą, tačiau nežino, ar vairuotojas tai matė. Negali pasakyti, ar vairuotojas girdėjo bei suprato kliudęs kitą automobilį, jis pats kontaktą matė gerai, to nepastebėti buvo tiesiog neįmanoma (b. l. 44-46).

Šalies argumentai

A. Š. paaiškinime nurodė, jog automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Mada“ (Viršuliškėse) dėl laikino apribojimo (buvo vykdomi kažkokie darbai ir pravažiavimas buvo uždarytas) jam teko išvažiuoti atbuline eiga. Važiuodamas žiūrėjo į dešinę ir netyčia kliudė stovintį automobilį (kairės pusės galinio vaizdo veidrodėliu). Nepamatęs ant automobilio jokių žymių, neišlipdamas iš automobilio, truputį pamanevravo ir pavažiavo toliau, nenorėdamas daryti spūsties, ir nuvažiavo į parduotuvę (b. l. 14, 15).

A. Š. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje bei 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio A. Š. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-37355996-15 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės. Pastarojo kaltę taip pat įrodo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio patrulio D. P. 2015-07-13 tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad 2015-07-13, apie 12.40 val., gautas pranešimas, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino automobilis. Atvykus į įvykio vietą, įvykio liudininkas paaiškino, kad automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį „BMW“ ir nuvažiavo (b. l. 3). V. K. ir L. K. paaiškinimų duomenimis 2015-07-13 prie prekybos centro „Mada“ sėdint automobilyje pamatė, kaip automobilis „Renault Laguna“, kurio vairuotojas neradęs laisvos vietos, galu išvažinėjo iš aikštelės bei vairuotojo kairės pusės durimis ir šoniniu veidrodėliu kliudė stovintį sidabrinės spalvos automobilį „BMW“. Kai tik atsitrenkė, vairuotojas, apsižiūrėjęs aplinkui, ar niekas to nepastebėjo, paėmė ir pasišalino iš įvykio vietos. Vairuotojas žilais plaukais, apie 50-60 metų amžiaus (b. l. 7, 11). Analogiškus parodymus V. K. davė apklausiamas teismo posėdyje (b. l. 44-46). Tuo tarpu galimybės apklausti L. K. teismas neturėjo, kadangi pastaroji yra išvykusi į užsienį, konkreti sugrįžimo į Lietuvą data nežinoma, dėl ko teismas, priimdamas nutarimą, remiasi jos rašytiniu paaiškinimu (b. l. 11). Taip pat paminėtina, jog byloje esančiame I. K. paaiškinime nurodyta, jog 2015-07-13 ji po apsilankymo parduotuvėje surado savo apgadintą „BMW“ markės automobilį (b. l. 6). Eismo įvykis užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 5). Apgadintos transporto priemonės užfiksuotos Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos fotolentelėje (b. l. 16-21). Asmens parodymo atpažinti protokolo duomenimis, V. K. atpažino A. Š., kaip apgadinimus padariusį asmenį (b. l. 22-23).

Išdėstyti ir ištirti teismo įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. Š., vairuodamas automobilį, buvo neatidus bei apgadino kitą transporto priemonę (automobilio „Renault Laguna“ apgadinimas neinkriminuotinas, kadangi A. Š. ši transporto priemonė priklauso nuosavybės teise ir nelaikytina svetimu turtu), po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino bei galiausiai pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą. Tokie A. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį bei 124¹ straipsnio 8 dalį. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Š. parodymų matyti, kad pastarasis pripažįsta du jam inkriminuotus pažeidimus, t. y. svetimos transporto priemonės apgadinimą bei negaliojančio vairuotojo pažymėjimo pateikimą. Dėl A. Š. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad pasibaigusio galiojimo vairuotojo pažymėjimas yra išduodamas nenumatant specialios tvarkos, be jokių papildomų vertinimų ir nelaikant naujo egzamino, laikytina, kad pastarasis pažeidimų padarymo metu turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, tačiau nebuvo išsiėmęs tai patvirtinantį dokumentą, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį. Taip pat nekyla abejonių ir dėl to, kad būtent administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Š. vairuojamas automobilis apgadino I. K. priklausančią transporto priemonę, ko iš esmės neneigia ir pats A. Š.. Tuo tarpu administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, su kurio inkriminavimu A. Š. kategoriškai nesutinka, analizuotinas kiek plačiau. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikina neturėjęs jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir iš jos išvažiavo, būdamas įsitikinęs, kad jokių apgadinimų nepadarė (b. l. 29-30). Teismas tokius parodymus yra linkęs vertinti kaip pastarojo gynybinę poziciją, kurią tik sustiprina paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tiek rašytiniame paaiškinime, tiek ir teismo posėdžio metu duoti parodymai. A. Š. neneigia pilnai jutęs, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje atlikdamas manevrą netyčia veidrodėliu kliudė greta stovėjusį automobilį, o būtent, kontaktas įvyko kairės pusės galinio vaizdo veidrodėliu. Akivaizdu, kad kilus tokiai situacijai A. Š. kaip vairuotojas, juo labiau, turintis ilgametę vairavimo patirtį, turėdamas gerai išmanyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, privalėjo laikytis atitinkamų elgesio reikalavimų, t. y. visų pirma nedelsiant sustoti, išlipti iš automobilio ir apžiūrėti, ar kontakto metu nebuvo apgadinta kita transporto priemonė. Nors A. Š. nurodė, jog žiūrėjo pro atidarytą langą, bet jokių apgadinimų nematė, tačiau, kaip nustatyta, tokia jo išvada buvo aiškiai klaidinga. Teiginiai, jog išlipti iš automobilio negalėjo dėl vietos stokos, neatleido pastarojo nuo pareigos tą padaryti, pavažiavus keletą metrų į šoną. Pažymėtina, jog tiek iš teismo posėdyje apklausto liudytojo V. K., tiek iš rašytinio L. K. paaiškinimo matyti, jog pastarieji kontaktą matė aiškiai ir nekliudomai, kontakto metu A. Š. vairuojamas automobilis sujudėjo, ir nors kategoriškai neatmestina, kad jis liudytojo rodomų ženklų nematė, tačiau jis bet kokiu atveju privalėjo išlipti ir įdėmiai apžiūrėti kliudytą transporto priemonę, į kurią, kaip matyti, buvo atsitrenkta ne tik šoniniu veidrodėliu, bet ir kairės pusės durelėmis, dėl ko kontaktas vairuotojui turėjo būti dar labiau juntamas ir suvokiamas, kaip sukėlęs kitam automobiliui apgadinimus. Šiuo atveju gi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, suprasdamas, jog kliudė kitą transporto priemonę, iš automobilio neišlipo, svetimos transporto priemonės neapžiūrėjo ir iš eismo įvykio vietos išvyko, neatlikdamas absoliučiai jokių veiksmų surasti apgadintos transporto priemonės savininką, palikti jam bent kokią informaciją su savo kontaktiniais duomenimis ar galiausiai iškviesdamas policijos pareigūnus. Iš liudytojo V. K. parodymų, taip pat rašytinio L. K. paaiškinimo matyti, jog pastarieji, stovėdami visai šalia eismo įvykio vietos, iš karto po kontakto bandė atkreipti vairuotojo dėmesį (signalu, taip pat liudytojo rodomu ženklu), tačiau pastarasis į tai nereagavo. Vien ši aplinkybė savaime neįrodo vairuotoją akivaizdžiai mačius ir supratus jam rodomus ženklus, tačiau vertinant visumoje tai tik dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą, jog A. Š. sąmoningai automobilio nesustabdė, iš jo neišlipo ir išvažiavo. Nė vienas iš minėtų eismo įvykį mačiusių asmenų nenurodė, jog po kontakto vairuotojas per langą būtų apžiūrėjęs, juo labiau tą daręs kruopščiai ir atidžiai, automobilių kontakto vietą (kaip nustatyta, kontaktas buvo netgi keliuose vietose). Priešingai, tiek V. K., tiek L. K. teigė, jog vairuotojas po kontakto nesustojo, o iš karto (skubiai) išvažiavo. Tokiu būdu teismas laiko esant pilną pagrindą daryti išvadą, jog A. Š., apgadinęs svetimą transporto priemonę, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pastarojo kaltė įrodyta byloje esančiais nuosekliais, tarpusavyje vienas kitam neprieštaraujančiais įrodymais, t. y. paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojo V. K. teismo posėdžio metu duotais parodymais, taip pat tiek pastarojo, tiek L. K. rašytiniame paaiškinime išdėstytomis aplinkybėmis, tarnybiniu pranešimu, transporto priemonės techninės apžiūros protokolais bei fotonuotraukomis.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pažeidimas padarytas asmens sulaukusio 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinama A. Š. asmenybė (vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus A. Š. ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą, pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį - įspėjimą. Tuo tarpu skiriant administracinę nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį manytina esant tikslinga taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kadangi šiuo atveju net ir švelniausia įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda būtų pernelyg griežta.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ATPK 30¹ straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Nagrinėjamu atveju pažeidimą įvykdė pensinio amžiaus sulaukęs asmuo, A. Š. per ilgalaikę vairavimo patirtį baustas viso labo vienintelį kartą dėl savo pobūdžiu nešiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo, minėta nuobauda nebegaliojanti (b. l. 2). Ši aplinkybė rodo, jog A. Š. yra iš esmės pavyzdingas eismo dalyvis, nelinkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui ar nesilaikyti kitų visuotinai priimtinų taisyklių. Pastarojo sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo kliudyta ir apgadinta svetima transporto priemonė, iš esmės yra mažareikšmis, I. K. automobilis apgadintas nežymiai, nesukeliant didelių nuostolių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas iš esmės neatitinka tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo, darytina išvada, jog prevenciniai bausmės tikslai pilnai bus pasiekti paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 124¹ straipsnio 8 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 313 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

A. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 28 eurų dydžio baudą.

A. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 200 eurų dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

A. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam įspėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, A. Š. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 8 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 200 eurų dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė