- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- I2-888-257/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00500-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius
nedalyvaujant atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. skundo ir patikslinto skundo dalį atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. P. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir VGTPT Šiaulių skyrius, Tarnybos Šiaulių skyrius, Tarnyba) 2020 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (8.4)TP-20-N-264-2918.
Pareiškėja R. P. skunde, patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. (8.4)TP-20-N-264-2918 yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes advokatė V. L. nepagrįstai atsisakė surašyti skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK) 2019 m. gruodžio 31 d. rašto apskundimo ir tokiu būdu buvo praleistas apskundimo terminas. Tarnybos sprendimas dėl pareiškėjos piktnaudžiavimo teisine pagalba yra nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Paskirta advokatė piktnaudžiavo savo teisėmis, nebendradarbiaudama, neteikdama teisinės pagalbos. Pareiškėja taip pat nurodė, kad negavo teisinės pagalbos, o dar turi susimokėti. Prašo skundą ir patikslintą skundą tenkinti.
Atsakovo Tarnybos Šiaulių skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Gautas Tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas bylą nagrinėti tarnybos atstovui nedalyvaujant (t. I, b. l. 184).
Atsiliepimas
Atsakovo atsiliepime nurodoma, kad 2020 m. sausio 21 d. gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą Nr. (8.4)STP-264. Prašyme pareiškėja nurodė, jog pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą jai teiktų advokatė I. B. Tarnybos Šiaulių skyrius 2020 m. sausio 27 d. kreipėsi į pareiškėją Nr. (8.4)TPS-1035 su prašymu per 14 kalendorinių dienų pateikti advokatės I. B. sutikimą atstovauti pareiškėją, kadangi advokatė I. B. su Tarnyba nėra sudariusi antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties. Tarnybos Šiaulių skyriuje 2020 m. sausio 29 d. gautas pareiškėjos raštas Nr. (8.4)TPP1-476, kuriuo prašoma Tarnybos skirti kitą advokatą pagal 2020 m. sausio 20 d. pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnybos Šiaulių skyrius 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-264-1443 suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą ir paskyrė advokatę V. L. Tarnybos Šiaulių skyriuje 2020 m. sausio 31 d. gautas advokatės V. L. pranešimas Nr. (8.4)TPP-301 pakeisti ją kitu advokatu dėl susidariusios konfliktinės situacijos su pareiškėja ir neskirti jos atstovauti pareiškėjos interesų ateityje. Tarnyba laikotarpyje nuo 2020-02-13 iki 2020-02-14 kreipėsi į 9 advokatus su paklausimais, ar jie galėtų suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai. Nei vienas iš advokatų nesutiko pareiškėjai suteikti antrinės teisinės pagalbos, nurodydami pareiškėjos konfliktišką būdą, advokatų įžeidinėjimą ir šmeižimą. Tarnyboje 2020-02-25 gautas advokatės V. L. pranešimas Nr. TPP-681. Tarnyba nustatė, kad tarp pareiškėjos ir advokatės yra susidariusi konfliktinė situacija. Papildomai pažymėjo, jog pareiškėja nebendradarbiavo su paskirtąja advokate, piktnaudžiavo savo teisėmis, todėl Tarnybos Šiaulių skyrius priėmė 2020 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. (8.4)TP-19-N-3011-2207 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Tarnyba, gavusi advokatės prašymą dėl jos pakeitimo, turėjo spręsti klausimą dėl tolimesnės antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai teikimo (naujo advokato paskyrimo) arba nutraukimo. Tarnybai nustačius aplinkybes, kad pareiškėja piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, priėmė sprendimą nutraukti antrinę teisinę pagalbą, kadangi naujo advokato skyrimas priimant sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą, kai yra konstatuotas piktnaudžiavimo antrine teisine pagalba faktas, pažeistų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą draudimo piktnaudžiauti antrine teisine pagalba principą. Prašo pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos R. P. skundo ir patikslinto skundo dalis tenkintina.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. (8.4)TP-20-N-264-2918, kuriuo R. P. nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020-01-21 pateikė VGTPT Šiaulių skyriui prašymą Nr. (8.4)STP-264 suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje dėl Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2019 m. gruodžio 31 d. rašto apskundimo (I t., b. l. 71-77) ir dokumentus (b. l. 78-86).
VGTPT Šiaulių skyrius 2020-01-27 raštu Nr. (8.4)TPS-1035 paprašė R. P. pateikti Tarnybai advokatės I. B. sutikimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, nes pareiškėja pageidavo, kad antrinei teisinei pagalbai teikti būtų skirta advokatė I. B., arba nurodyti kitą advokatą (I t., b. l. 87).
2020-01-29 VGTPT Šiaulių skyriuje gautas pareiškėjas R. P. el. prašymas Nr. (8.4)TPP1-476 skubiai skirti advokatą, nes bus praleistas apskundimo terminas (I t., b. l. 88).
Tarnybos Šaulių skyriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-264-1443 pareiškėjai R. P. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą dėl Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pirmojo veiklos skyriaus 2019-12-31 rašto Nr. 40-S-15-(5.14E) apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė V. L. (I t., b. l. 89-90).
Advokatė V. L. 2020-01-31 pateikė pareiškimą Nr. (8.4)TPP-301, kuriame nurodė, kad teikia prašymą pakeisti ją kitu advokatu, nes su R. P. susidarė konfliktinė situacija, atsisako ateityje pareiškėjai teikti bet kokią antrinę teisinę pagalbą, taip pat yra pateikusi pareiškimą dėl jos pakeitimo kitu advokatu pagal kitą Tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-3011-20246 (I t., b. l. 91).
VGTPT Šiaulių skyrius 2020-02-07 raštu Nr. (8.4)TPS-1938 prašė advokatės informuoti apie pareiškėjai R. P. teiktą antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos Šaulių skyriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. (8.4)TP-20-T-264-1443 (I t., b. l. 53).
Advokatė V. L. 2020-02-25 raštu Nr. (8.4)TPP-681 nurodė, kad pagal 2020 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. (8.4)TP-20-T-264-1443 teisinės pagalbos neteikė ir nesugaišo tam laiko, todėl neteikia ir neteiks prašymo išmokėti užmokestį, o gavusi minėtą sprendimą, nedelsiant išsiuntė prašymą ją pakeisti (I t., b. l. 93).
Atsakovas VGTPT Šiaulių skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu (antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba apginti teises neleistinais būdais), ginčijamu 2020 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-20-N-264-2918 nusprendė nutraukti pareiškėjai R. P. Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2020 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. (8.4) TP-20-T-264-1443 (I t., b. l. 94-96).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad ginčijamame 2020 m. kovo 3 d. sprendime Nr. (8.4)TP-20-N-264-2918 nurodyta, jog advokatė V. L. 2020-02-25 raštu Nr. (8.4)TPP-681 nurodė, kad pagal 2020 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. (8.4)TP-20-T-264-1443 prašymo apmokėjimui neteikė ir neteiks, taigi 2020 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-20-N-264-2918 pareiškėja nėra įpareigota sumokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (I t., b. l. 94-96). Tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-19-N-3011-2207 (I t., b. l. 68-70) pareiškėja buvo įpareigota sumokėti 52,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, tačiau 2020 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. (8.4)TP-19-N-3011-2207 teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Be to, atkreiptinas pareiškėjos dėmesys ir į tai, kad 2020 m. kovo 3 d. sprendimas yra susijęs su antrinės teisinės pagalbos nutraukimu visiškai kitoje situacijoje, nesusijusioje su VGTPT Šiaulių skyriaus 2020 m. vasario 17 d. ir 2020 m. kovo 10 d. sprendimais.
Pažymėtina, jog teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti ir neribojama, kadangi šią teisę suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir ji yra realizuojama laikantis teisės aktais nustatytų sąlygų bei tvarkos. Tai ne kartą buvo akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje (žr., pvz., procesinius sprendimus administracinėse bylose: 2009 m. rugpjūčio 27 d. Nr. A822-1042/2009, 2009 m. spalio 26 d. Nr. A662-1207/2009, 2011 m. liepos 28 d. Nr. A575-2966/2011, 2011 m. spalio 6 d. Nr. A62-3036/2011 ir kt.). Iš paminėtos nuostatos, skelbiančios, jog teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, taip pat iš Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2020-07-15; toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnyje įtvirtintų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principų (vienas iš kurių yra tai, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba turi būti teikiama kokybiškai, efektyviai bei paisant ekonomiškumo aspektų, taip pat draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis) kyla ir tai, jog šiai teisei taikomi įstatyme numatyti apribojimai.
Žemesnės instancijos teismas
Be kita ko, įstatymų leidėjas numatė sąrašą atvejų, kurie išdėstyti Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, kada antrinė teisinė pagalba nutraukiama. Tarp atvejų, kada nutraukiama antrinė teisinė pagalba numatyta ir situacija, kada pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba apginti teises neleistinais būdais (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba turi ne tik teises, bet ir pareigas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnis nustato pareigas asmeniui, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba. Viena iš įstatyme nurodytų pareigų – bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (4 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjas, vykdydamas Įstatymo 4 str. 1 p. ir 2 p. jam nustatytas pareigas, privalo savo aktyviais veiksmais palaikyti nenutrūkstamą ryšį inter alia su paskirtu teikti jam antrinę teisinę pagalbą advokatu, toks ryšys turi pasireikšti konstruktyviu pareiškėjo ir advokato bendravimu, kilusių problemų aptarimu ir jų sprendimo būdų ieškojimu, nuolatiniu abipusiu keitimusi išsamia ir teisinga informacija, susijusias su atstovavimu ir bylos eiga.
Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti: 1) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą; 2) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, nurodyti šio įstatymo 12 straipsnyje; 3) kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kurie nurodyti šio įstatymo 12 straipsnyje.
Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją.
Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, šis sprendimas civilinėse, konstitucinės justicijos, administracinėse ir administracinių nusižengimų bylose priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos, baudžiamosiose bylose – iki proceso veiksmų atlikimo dienos, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui ir advokatui. Jeigu pareiškėjas nepateikė visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos praneša pareiškėjui apie būtinybę per tarnybos nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti trūkstamus dokumentus. Jeigu pagal prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą pateiktą informaciją sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, turi būti priimtas skubiai, tarnyba gali nustatyti trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą trūkstamiems dokumentams pateikti.
Pagal Įstatymo 18 straipsnio 5 ir 6 dalis, Tarnyba, parinkdama advokatą, atsižvelgia į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato paskyrimo, pareiškėjo gyvenamąją vietą, advokato darbo vietą, advokato darbo krūvį ir į kitas antrinės teisinės pagalbos teikimui reikšmingas aplinkybes. Į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato paskyrimo gali būti neatsižvelgta dėl advokato darbo krūvio arba kitų aplinkybių, dėl kurių pasirinktas advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Be to, parinkdama advokatą, tarnyba pagal prieinamus duomenis teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos advokatūra, įvertina, ar nėra galimo interesų konflikto. Jeigu kartu su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo gautas šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytas sutikimas, priimant sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjo pasirinktas advokatas paskiriamas teikti antrinę teisinę pagalbą konkrečioje byloje. Jeigu su pareiškėjo pasirinktu advokatu teisingumo ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka sutartis konkrečioje byloje nesudaroma, tarnyba parenka advokatą iš šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąrašų.
Įstatymo 18 straipsnio 7 ir 8 dalyse, be kita ko, numatyta, kad sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra pavedimas advokatui teikti antrinę teisinę pagalbą ir advokato įgaliojimus patvirtinantis dokumentas. Antrinę teisinę pagalbą visose proceso ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Tarnybos sprendimu antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Pareiškėjo rašytiniu prašymu advokatas taip pat gali būti pakeistas, jeigu pateikiamas šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytas sutikimas ir tarnyba su advokatu sudaro sutartį konkrečioje byloje. Be to, advokatas gali būti pakeistas tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. Advokatas turi nedelsdamas, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie interesų konfliktą arba kitas aplinkybes, dėl kurių negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje, informuoti apie tai tarnybą. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba.
Įvertinus nurodytas Įstatymo 3, 4, 11, 18, 23 straipsnių nuostatas, teismas daro išvadą, kad Įstatyme nėra numatyta galimybė apskritai nutraukti (ateityje) teisinės pagalbos teikimą, kaip nuspręsta skundžiamu sprendimu. Antrinė teisinė pagalba gali būti nutraukiama esant teisiniam pagrindui, kiekvieną prašymą (situaciją) išnagrinėjus individualiai, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta.
Skundžiamame 2020 m. kovo 3 d. sprendime Nr. (8.4)TP-20-N-264-2918 apsiribota nurodant, kad gautas advokatės V. L. 2020-01-31 pareiškimas Nr. (8.4)TPP-301 dėl konfliktinės situacijos, tačiau konfliktinė situacija su pareiškėja ir advokate susidarė pagal visai kitą VGTPT Šiaulių skyriaus 2019-12-30 sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-3011-20246 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo dėl kito Šiaulių AVPK rašto apskundimo, cituojant teismų praktiką ir Įstatymo nuostatas. Ginčijamame sprendime išvis nenurodyta, koks pareiškėjos R. P. elgesys (veikimas, neveikimas) po Tarnybos Šaulių skyriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. (8.4)TP-20-T-264-1443, Tarnybos nuomone, laikytinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba, nors tai turėjo būti įvertinta. Taigi, sutiktina su pareiškėjos argumentu, kad Tarnybos sprendimas dėl pareiškėjos piktnaudžiavimo teisine pagalba yra nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis.
Teismo nuomone, po atsakovo 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. (8.4)TP-20-T- 264-1443 priėmimo pareiškėja išvis neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti pagrindu nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai dėl jos piktnaudžiavimo, tokių duomenų byloje nėra, jų nepateikė ir atsakovas.
Teismo vertinimu, pripažinus, kad asmuo piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas tik toje konkrečioje situacijoje, kurioje nustatomas piktnaudžiavimas (kas ir buvo padaryta kitu VGTPT Šiaulių skyriaus 2020-02-17 sprendimu Nr. (8.4)TP-19-N-3011-2207); Įstatymas nenumato teisinės pagalbos nutraukimo tam tikram laikotarpiui į ateitį, t. y. pagalbos, kuri teiktina kitais, nei konkrečios teisinės pagalbos nutraukimo metu susidariusioje situacijoje, atvejais. Todėl konkrečios teisinės pagalbos nutraukimas neturėtų būti siejamas su draudimu kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ateityje kitais atvejais, jei asmuo atitinka visas numatytas sąlygas antrinei teisinei pagalbai gauti.
Be to, atsakovės priimtas sprendimas vertinamas kaip individualus administracinis aktas, kuris turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2020-01-01 iki 2020-09-01, toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas. Pagal VAĮ 8 straipsnį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis).
Teismo vertinimu atsakovės priimtas ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, nes yra nepagrįstas faktiniais duomenis, nes, kaip minėta, nenurodyta, koks pareiškėjos R. P. elgesys (veikimas, neveikimas) po Tarnybos Šaulių skyriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. (8.4)TP-20-T-264-1443 laikytinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba, taip pat ginčijamas sprendimas neatitinka ir Įstatymo nuostatų reikalavimų, todėl negali būti laikomas teisėtas ir pagrįstu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinio akto priėmimo motyvai privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, o skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-990/2007, publikuota biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3 (13), 2007; 2009-07-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-798/2009 ir kt.). Teismui konstatavus, kad ginčijamas sprendimas nėra pagrįstas bei teisėtas, atsakovo teismui atsiliepime nurodytas motyvas (,,Tarnyba laikotarpyje nuo 2020-02-13 iki 2020-02-14 kreipėsi į 9 advokatus su paklausimais, ar jie galėtų suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai. Nei vienas iš advokatų nesutiko pareiškėjai suteikti antrinės teisinės pagalbos, nurodydami pareiškėjos konfliktišką būdą, advokatų įžeidinėjimą ir šmeižimą“), kuriuo, be kita ko, yra grindžiamas ir skundžiamas sprendimas, nagrinėjamo ginčo atveju nėra teisiškas reikšmingas.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgmentof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011), todėl likę ginčo šalių argumentai nedėstytini ir dėl jų nepasisakoma, nes jie neturi lemiamos teisinės reikšmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos R. P. skundo ir patikslinto skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (8.4)TP-20-N-264-2918, tenkinti.
Panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (8.4)TP-20-N-264-2918.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.