Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, P-525-85-11

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-07-15
Bylos Nr.: P-525-85-11
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Virgilijus Valančius (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Paribys“
Atsakovas: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Lit-Invest“

Kategorijos

80.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. P525-85/2011Procesinio sprendimo kategorija 80.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. liepos 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens užradusios akcinės bendrovės „Lit-Invest“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-893/2010 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Paribys“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai), trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Lit-Invest“, dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Paribys“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė, UAB „Paribys“) su skundu kreipėsi į teismą, kuriuo prašė pripažinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA, atsakovas) veiksmus neteisėtais ir nepagrįstais bei panaikinti VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. gruodžio 11 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)11.4-2585; priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai sumokėtą žyminį mokestį ir kitas išlaidas dėl skundo surašymo ir padavimo, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, taip pat ir atstovavimo išlaidas.

Skunde paaiškino, kad VAVA 2006 m. gruodžio 11 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)11.4-2585 (toliau – ir Skundžiamas aktas, ir Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas) neteisėtai ir nepagrįstai pripažino uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Invest“ (toliau – ir UAB „Lit-Invest“) degalinę su plovykla (toliau – ir Degalinė), esančią valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, Vilniuje (toliau – ir Žemės sklypas-1), tinkamu naudoti statiniu. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2003 m. balandžio 16 d. išdavė UAB „Lit-Invest“ statybos leidimą Nr. 429/03-0355/NS vykdyti Degalinės statybos darbus UAB „Lit-Invest“ nuomojamame Žemės sklype-1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Žemės sklypas-2), kuris ribojasi su Žemės sklypu-1, kuriame UAB „Lit-Invest“ statė Degalinę bei pastatas – prekybos įstaiga, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris yra mažiau nei 36 metrais nutolęs nuo Žemės sklypo-1, kuriame UAB „Lit-Invest“ statė Degalinę. Nurodė, kad Degalinė neatitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado reikalavimų, nes laiptai į pareiškėjui priklausančią kavinę nėra įrengti, o laisvas praėjimas į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą-2 neužtikrintas, UAB „Lit-Invest“ servituto į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nustatyta tvarka neįformino. Sąvade nurodyta ir tai, kad statytojas (užsakovas) – UAB „Lit-Invest“ – privalo atsižvelgti į gretimybes. 2003 m. kovo 26 - 27 d. Vilniaus m. savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos leidimų komisijos protokole įrašyta pastaba, kad Degalinės statybos projektui nepritarė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas. Minėtoje pastaboje nurodyta, kad neišlaikomi atstumai iki benzino kolonėlių ir rezervuarų, iki gyvenamojo namo. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas aiškiai patvirtino, kad statybos leidimas buvo išduotas be jo suderinimo, dėl to šio departamento atstovas negalėjo ir neturėjo pasirašyti statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto. Pabrėžė, kad pareiškėjui priklausantis administracinis pastatas (žmonių susitelkimo vieta) nuo UAB „Lit-Invest“ Degalinės suskystintų dujų rezervuaro yra nutolęs 37,92 metro, todėl pažeistas statybos techninio reglamento (toliau – ir „STR“) 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ 12 reikalavimas, kad degalinių skystojo kuro kolonėlės ir požeminiai rezervuarai iki žmonių susitelkimo vietos negali būti arčiau nei 50 metrų, o nuo suskystintų dujų rezervuaro iki pastatų – 40 metrų atstumu. Teigė, kad atsakovas priėmė statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, prieštaraujantį Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos“ 9.6 punktui, pagal kurį Degalinė galėjo būti pripažinta tinkama naudoti tik jai atitinkant statinio projektą bei privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų (teritorijų planavimo bei projektavimo sąlygų sąvado dokumentų) keliamus reikalavimus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 7 d sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo (toliau – ir Nutarimas) 40.5 punktas, kuris įtvirtina, kad atstumas tarp požeminių suskystintųjų dujų rezervuarų ir gyvenamųjų namų turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų – jeigu bendra rezervuarų talpa ne didesnė kaip 10 kub. metrų. To paties Nutarimo 51 punkte nustatyta, kad atstumas nuo suskystintų dujų degalinių požeminių rezervuarų, kai bendra rezervuarų talpa yra iki 100 kubinių metrų, o maksimali vieno suskystinto kuro rezervuaro talpa yra 25 kubiniai metrai, iki pastatų (gyvenamųjų, visuomeninių, pramoninių) ir kitų statinių turi būti 40 metrų. Nutarimo 53 punkte nustatyta, kad minimalus atstumas nuo statomų pastatų ir kitų statinių iki suskystintųjų dujų degalinės kolonėlių turi būti ne mažesnis kaip 15 metrų, o iki degalinės tvoros – ne mažesnis kaip 10 metrų. Teismas konstatavo, kad tarp požeminio suskystintų dujų rezervuaro, esančio UAB “Lit-Invest” sklype ir pareiškėjo sklype esančio administracinio pastato nėra išlaikytas reikalaujamas 40 metrų atstumas, kadangi atstumas tarp minėtų objektų yra apie 37,92 m. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, kaip būtent laiptų neįrengimas pažeidė jo teises. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 28 d. nutartyje (adm. byla Nr. A4-872/2005) konstatavo, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į gretimą, besiribojantį su UAB „Lit-Invest“ nuomojamą valstybinį sklypą, statybos leidimas jau buvo išduotas ir viešai paskelbtas, degalinės statyba buvo faktiškai pradėta. Teismas nustatė, kad buvę žemės sklypo savininkai dėl vykdomos degalinės statybos pretenzijų nereiškė, statybos leidimo neginčijo. Įsigijęs sklypą nuosavybėn, pareiškėjas, kaip naujasis savininkas, kartu įgijo į perduotą daiktą tiek teisių, kiek jų turėjo buvęs savininkas (CPK 4.48 str.).Teigė, kad statybos leidimas yra galiojantis ir nenuginčytas. Pažymėjo, kad Nuolatinės statybos komisijoje buvo išreikšta pastaba dėl atstumo tarp rezervuaro iki gyvenamojo namo, į pastabą atsižvelgta, numatyta įrengti mūrinę atitvarą. Išduodant statybos leidimą gretimų sklypų savininkai pretenzijų nereiškė, administracinis pastatas, dabar priklausantis pareiškėjui, jau stovėjo, iki jo atstumas buvo 37,92 m. Teigė, jog nėra įrodymų, kad nukrypta nuo projekto ir rezervuaras pastatytas kitoje vietoje, kad pasikeitė atstumai. Teismo vertinimu, Degalinė atitinka projekto reikalavimus, nes statybos eigoje statinio bendrieji rodikliai gali kisti. Konstatavo, kad pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra surašytas remiantis teisės aktuose nustatytais reikalavimais ir laikantis atitinkamų procedūrų, o nustatytas pažeidimas dėl 2 metrais neišlaikyto atstumo negali būti pagrindu naikinti skundžiamą aktą.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – UAB „Paribys“ skundą tenkino ir panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. gruodžio 11 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)11.4-2585.

Teismas nustatė, kad UAB „Paribys“, be kitų argumentų, remiasi tuo, kad degalinė su plovykla negalėjo būti pripažinta tinkama naudoti dėl nenustatytų apsaugos zonų ir neišlaikytų atstumų tarp statinių. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtintame Statybos techninių reikalavimų reglamente STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ numatyta, kad tuo atveju, kai bendra suskystintųjų dujų rezervuarų talpa yra iki 100 kubinių metrų, o maksimali vieno suskystintųjų dujų rezervuaro talpa 25 kubinių metrų, tai atstumas nuo požeminių suskystintųjų dujų degalinių rezervuarų iki pastatų (gyvenamųjų, visuomeninių, pramoninių) ir kitų statinių yra 40 metrų. Konstatavo, kad šis reikalavimas yra pažeistas, nes pareiškėjui priklausantis administracinis pastatas nuo požeminio suskystintų dujų rezervuaro yra nutolęs 37,92 metrų. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas taip pat yra pripažinęs, kad minėtas 40 metrų atstumo išlaikymo reikalavimas yra pažeistas, tačiau laikėsi nuostatos, kad šis pažeidimas negali būti pagrindu naikinti skundžiamą aktą, nes pareiškėjas gretimą sklypą įsigijo jau pradėjus statybą, statybos leidimas yra galiojantis, ankstesni sklypo savininkai jo neginčijo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ yra nustatytas reikalavimas, kad minimalus atstumas nuo statomų pastatų ir kitų statinių iki degalinės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų. Byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad šis 10 metrų reikalavimas nėra pažeistas. Be to, STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ VI skyriaus 5.4. punkte nustatyta, kad skystojo kuro degalinių apsaugos zoną sudaro 2 metrų žemės juosta aplink degalinės sklypo ribas, joje draudžiama statyti statinius, sandėliuoti degiąsias medžiagas ir degalinių apsaugos zona neturi būti gretimų sklypų ribose. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje taip pat nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad šis reikalavimas nėra pažeistas. Nurodė, kad Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 51 punkte nustatyta, kad atstumas nuo suskystintų dujų degalinių požeminių rezervuarų, kai bendra rezervuarų talpa yra iki 100 kubinių metrų, o maksimali vieno suskystinto kuro rezervuaro talpa yra 25 kubiniai metrai, iki pastatų (gyvenamųjų, visuomeninių, pramoninių) ir kitų statinių turi būti 40 metrų. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 53 punkte nustatyta, kad minimalus atstumas nuo statomų pastatų ir kitų statinių iki degalinės tvoros – ne mažesnis kaip 10 metrų. Šie reikalavimai yra analogiški reikalavimams, nustatytiems STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ VI skyriaus nuostatose ir jie taip pat ginčo statyba yra pažeisti. Teigė, kad Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 49 punkte nustatyta, kad suskystintų dujų degalinės apsaugos zoną sudaro ne siauresnė kaip 10 metrų žemės juosta aplink suskystintųjų dujų degalinės tvorą (už teritorijos ribos). Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai nepagrindžia išvados, kad šis reikalavimas nėra pažeistas. Teismas trečiojo suinteresuoto asmens poziciją, kad atitinkami atstumai buvo suderinti su tuometiniu gretimo žemės sklypo savininku, laikė nepagrįstu, nes atstumus tarp statinių ir pastatų bei tarp statinių iki sklypo ribos reglamentuojančios Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nuostatos nenumato galimybės mažinti šiose nuostatose nustatytų minimalių atstumų sutikus gretimo sklypo savininkui arba teismo sprendimu, taigi, numatyti reikalavimai atstumams yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Apeliacinio skundo argumentus dėl detalaus plano nebuvimo teismas laikė pagrįstais. Rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktika, bei konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas, kad pareiškėjas įrodytų ne tik tam tikros teisės normos ar projektavimo sąlygų, įtrauktų į projektavimo sąlygų sąvadą, pažeidimą, bet ir kaip toks pažeidimas pažeidžia jo teises, taip pat nurodęs, kad pareiškėjas, norėdamas įrodyti savo teisių pažeidimą, turėjo nuginčyti statybos leidimą, nepagrįstai išplėtė įrodinėjimo dalyką ir pažeidė dispozityvumo principą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad tariamas buvusio savininko sutikimas dėl reikalavimų atstumams nesilaikymo įteisina jau aptartus pažeidimus, ir darydamas išvadą, kad norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, kad pažeidžiamos kaimyninio žemės sklypo ar kitame sklype esančio pastato savininko teises (kai apsaugos zona apima ir šį pastatą), netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto Statybos techninių reikalavimų reglamentą STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygas. Teisėjų kolegija sprendė, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. gruodžio 11 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)11.4-2585 nėra pagrįstas ir priimtas nesilaikant priimant tokį aktą nustatytų įpareigojimų pagal STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“.

IV.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lit-Invest“ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo atnaujinti procesą administracinėse byloje Nr. A822-893/2010.

Prašyme nurodo, kad procesas turėtų būti atnaujintas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Teigia, kad dėl netikslių byloje esančių duomenų ir matavimų, priimant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą buvo suklysta dėl tikslios suskystintų dujų rezervuaro vietos, kuri faktiškai tuo metu jau egzistavo. Aplinkybės tapo žinomos tik 2010 m. lapkričio mėnesį, t. y. jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismo sprendimo byloje priėmimo, fiziškai atkasus rezervuarą ir nustačius tikslią jo faktinę būvimo vietą. Paaiškina, kad Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto ekspertai 2010 m. lapkričio mėnesį vietoje fiziškai atliko faktinius atstumų matavimus ir nustatė jog iš tikrųjų rezervuaro atstumas iki UAB „Paribys" priklausančio pastato yra ne 37.92 metrai, o 42.39 metro, kas atitinka Reglamento ir kitu teisės aktų reikalavimus. Teigia, kad būtent dėl Reglamente neišlaikyto minimalaus 40 metrų rezervuaro atstumo iki UAB „Paribys" priklausančio pastato bei 2 metrų bei 10 metrų apsaugos zonų pažeidimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimu panaikino statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Nurodo, kad šiuo metu žinomos ir teismui pateikiamos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, patvirtina degalinės atitikimą teisės aktų reikalavimams, įskaitant ir Reglamento reikalavimus dėl minimalių atstumų bei apsaugos zonų.

Papildomu prašymu nurodė, kad 2011m. liepos 7d. Valstybės įmonei Vilniaus metrologijos centrui patikrinus ginčo rezervuaro tūrį buvo konstatuotas, kad jo tūris yra 9,662 m³, t.y. mažesnis nei 10 m³, todėl statinys nepriskirtinas prie ypatingų statinių ir jam taikytinas kitas teisinis reglamentavimas.

Atsiliepimas

Pareiškėjas UAB „Paribys“ atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jį atmesti.

Nurodo, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu UAB „Lit-Invest”, nors ir turėjo visas galimybes, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių faktą, jog atstumai tarp jo degalinės objektų ir pareiškėjo pastato neatitinka imperatyvių įstatymo normų. Mano, kad UAB „Lit-Invest“ nurodomos aplinkybės neegzistavo bylos nagrinėjimo metu, o buvo sukurtos jau po galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Nurodo, kad degalinės teritorijoje buvo neteisėtai atlikti statybos darbai, kurių metu buvo pakeista suskystintų dujų rezervuaro vieta, o geodeziniai tyrimai bei matavimai atlikti iš karto po šių neteisėtų statybos darbų, kas ir lėmė faktinių aplinkybių pasikeitimą po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo priėmimo.

V.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Prašymas netenkintinas.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).

Remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Trečiasis suinteresuotas asmuo savo prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia būtent tuo, kad jau bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, paaiškėjo nauja aplinkybė – kad 2010 m. lapkričio mėnesį atlikus faktinius atstumų matavimus paaiškėjo, jog iš tikrųjų yra išlaikyti visi Reglamente nurodyti minimalūs saugos atstumai, be to rezervuaro tūris mažesnis nei 10 m³, todėl jis nepriskirtinas prie ypatingų statinių, kitaip tariant, prašymas grindžiamas būtent ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs (pavyzdžiui, bylos Nr. P15-60/2006, P6-169/2007, P556-68/2008, P858-43/2010), jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. P438-104/2010, P502-187/2010), ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos. Be to, vertinant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, kai pateikiami nauji įrodymai, būtina nustatyti, ar nauji įrodymai atitinka apskritai įrodymams administraciniame procese keliamus reikalavimus bei visus naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius, t. y. įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Be to, vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina išsiaiškinti, ar pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės (pavyzdžiui, bylos Nr. P143-160/2009, P662-80/2010, P261-157/2010).

Įvertinus nurodytą administracinių teismų praktiką trečiojo suinteresuoto asmens prašymo dėl proceso atnaujinimo kontekste, pabrėžtina, jog, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, turi būti nustatyta, kad atitinkamos aplinkybės negalėjo būti žinomos trečiajam suinteresuotam asmeniui bylos nagrinėjimo metu. UAB „Lit-Invest“, prašydama atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, pateikė naują įrodymą – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto inžinerinio statinio topografinio plano kopiją, kur atliktų matavimų pagrindu nustatyta suskystintų dujų rezervuaro padėtis, ir kuri patvirtina, kad faktiškai yra išlaikytas 42,39 metrų atstumas iki UAB „Paribys" priklausančio pastato, taip pat 2 metrų atstumas iki UAB „Lit-Invest“ sklypo ribų, bei 10 metrų apsaugos zona. Taip pat pateikė Patikros sertifikatą, kurio duomenimis ginčo rezervuaro tūris yra 9,662 m³.

Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu, nes byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad kokios nors objektyvios kliūtys UAB „Lit-Invest“ būtų trukdę pateikti duomenis apie ginčo rezervuaro padėti bei jo tūrį bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teisme, t.y. bylą nagrinėjant iš esmės.

Be to teisėjų kolegija pažymi, kad iš pareiškėjo kartu su atsiliepimu į prašymą atnaujinti procesą pateiktos medžiagos matyti, kad antstolio 2010 m. lapkričio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 93/10/54 nustatyta, jog atliekant avarijos likvidavimo Degalinėje darbus, suskystintų dujų rezervuaras buvo iškastas iš ankstesnės vietos ir perkeltas į kitą, dėl ko padidėjo atstumas tarp rezervuaro ir pareiškėjo pastato. Be to, iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010 m. gruodžio 20 d. rašto Nr. 2D-15400, matyti, kad UAB „Lit-Invest“ dėl savavališkai atliktų dujų rezervuaro pamato statybos darbų, buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Atsižvelgiant į tai, kad vykdant nelegalios suskystintų dujų rezervuaro pamato statybos darbus rezervuaro atstumas iki pareiškėjo pastato buvo padidintas, UAB „Lit-Invest“ prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės laikytinos ne naujai paaiškėjusiomis, o naujai sukurtomis, todėl nesudaro pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-893/2010.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad UAB „Lit-Invest“ prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinio teisės pažeidimo byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Invest“ prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-893/2009 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Paribys“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai), trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Lit-Invest“, dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusRomanas Klišauskas Virgilijus Valančius