- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-19
- Bylos Nr.
- 2-3413-845/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02252-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Visokavičienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- UAB „Kaniu“
dalyvaujant ieškovei D. M..
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui UAB „Kaniu“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką, delspinigių ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Kaniu“, prašydama priteisti iš pastarojo 2408,19 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 3,99 Lt delspinigių už laiku neišmokėtą darbo užmokestį, 1358,55 Lt vidutinio darbo užmokesčio nuo atleidimo iš darbo dienos (2012-04-19) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-05-10), 5 proc. metinių palūkanų, 1500 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-6). Nurodė, kad 2011-10-17 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovė priimta vyr.buhalterės pareigoms. Pagal sutarties 3 p., atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei 1926 Lt atlyginimą. 2012-04-19 darbo sutartis buvo nutraukta DK 127 str. 1 d. pagrindu, tačiau atsakovas su ieškove atleidimo dieną neatsiskaitė ir pažeidė DK 141 str. 1 ir 2 d. Taip pat nurodė, jog dėl to, jog atsakovas nesumokėjo laiku priklausančio darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, ieškovė neturėjo pakankamai lėšų pragyvenimui, skolinosi iš artimųjų, todėl patyrė emocinį stresą, nepatogumus. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad 2012-04-19 pateikė prašymą atleisti iš darbo nuo 2012-05-03, tačiau direktorius tai atsisakė padaryti. Tokiu būdu ieškovė buvo atleista nuo 2012-04-19, dėl ko negalėjo užbaigti einamųjų darbų, jai buvo apribotas naudojimasis buhalterine programa. Dėl nurodytų aplinkybių ji patyrė stresą, buvo pažeminta tarp kolegų, todėl prašė priteisti 1500Lt neturtinės žalos.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Kaniu“ patikslintu atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies (b.l. 32-34). Nurodė, kad sumokėjo ieškovei 2408,19 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 3,99 Lt delspinigių, 1358,55 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. Tuo tarpu su ieškinio reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė savo noru išėjo iš darbo, kadangi jos netenkino darbo sąlygos, buvo per didelis darbo krūvis ir triukšmas, netinkama finansinės apskaitos programa. Pripažino, jog atsakovas neatsiskaitė su ieškove jos atleidimo iš darbo dieną. Pasak atsakovo, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, kadangi ji iš darbo išėjo savo noru, juolab, kad gavo pajamas iš kitos darbovietės.
Teismo posėdyje ieškovė nuo dalies ieškinio reikalavimų atsisakė ir prašė tenkinti ieškinį dalyje dėl 1500 Lt neturtinės žalos bei 720 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Paaiškino, jog neturtinės žalos padarymas pasireiškė tuo, kad neturėjo galimybės užbaigti pradėtų darbų. Pasak ieškovės, jai kaip buhalterei profesionalei, dėl nurodytų atsakovo veiksmų buvo padaryta didelė žala, ji patyrė išgyvenimus, nors atsakovas pretenzijų dėl nebaigtų darbų nereiškė. Paaiškino, jog atleidimo iš darbo metu dirbo UAB „Rugina“.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje ieškinį pripažino iš dalies ir paaiškino, jog su ieškove laiku neatsiskaitė dėl įmonės finansinės padėties, tačiau ieškovė iš darbo išėjo savo noru. Sutiko padengti bylinėjimosi išlaidas, o ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, civilinė byla dalyje dėl išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo, nutrauktina.
Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog ieškovė D. M. nuo 2011 m. spalio 17 d. iki 2012 m. balandžio 19 d. dirbo pas atsakovą UAB „Kaniu“ vyr. buhaltere (b.l. 9-10). Sutarties 3 p. atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 1926 Lt darbo užmokestį. 2012-04-19 ieškovė su prašymu kreipėsi į atsakovą dėl jos atleidimo iš darbo nuo 2012-04-19 (b.l. 11), dėl ko ji 2012-04-19 buvo atleista iš darbo DK 127 str. pagrindu – darbuotojo pareiškimu. Šalių paaiškinimais nustatyta, jog atleidimo dieną atsakovas su ieškove neatsiskaitė. Tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad atsakovas 2012-06-18 sumokėjo ieškovei dalį, t.y. 1108,19 Lt, darbo užmokesčio ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas, o kitą dalį – 1300 Lt sumokėjo 2012-06-25 (b.l. 40-41), 2012-07-09 mokėjimo nurodymais atsakovas sumokėjo ieškovei 3,99 Lt delspinigių ir 1358,55 Lt vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos (2012-04-19) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-05-10) (b.l. 42-43). Kadangi atsakovas sumokėjo ieškovei išmokas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, ieškovė nurodytų reikalavimų atsisakė, todėl civilinė byla šioje dalyje nutrauktina.
Teismo posėdyje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, motyvuojant tuo, jog dėl tačiau teismas šį reikalavimą atmeta kaip nepagrįstą dėl sekančių motyvų.
Pažymėtina, jog darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovas su ieškove atleidimo iš darbo dieną 2012-04-19 neatsiskaitė ir pažeidė DK 141 str. reikalavimus. Byloje esantys mokėjimo nurodymai patvirtina, jog atsakovas laikotarpyje nuo 2012-06-18 iki 2012-07-09 išmokėjo ieškovei priklausantį darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Taigi beveik trijų mėnesių laikotarpyje su ieškove buvo atsiskaityta. Ieškovė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo grindė aplinkybe, jog atsakovui laiku neatsiskaičius, ji neturėjo pakankamai lėšų pragyvenimui, skolinosi iš artimųjų, dėl ko patyrė emocinį stresą, nepatogumus. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, šiuo atveju svarbu įvertinti teismo posėdyje nustatytą faktinę aplinkybę, jog darbo sutarties nutraukimo metu ieškovė dirbo kitoje įmonėje ir be pajamų šaltinio nebuvo likusi. Teismo manymu, savaime vien DK 141 str. pažeidimas – neatsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, nepreziumuoja neturtinės žalos fakto, todėl esant neatsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju faktui, neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovė iš darbo buvo atleista savo noru, atsakovas su ja atsiskaitė pavėluotai, tačiau uždelsimo laikas nebuvo ilgas, buvo atsiskaitoma dalimis. Taip pat ieškovė reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindė ir aplinkybe, jog jai nebuvo sudarytos sąlygos užbaigti pradėtus darbus, dėl ko ji patyrė išgyvenimus. Išanalizavus ieškovės nurodytas aplinkybes, teismas mano, jog jos nėra pakankamos neturtinės žalos atlyginimui. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis: neturtinė žala turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus bei emocijas, bet gali būti kompensuojama tik tada, kai ją darantys veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški.
Sprendžiant nagrinėjamojoje byloje klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, svarbu pažymėti, jog teismas nenustatė, kad ieškovės teisės buvo pažeistos tokiomis aplinkybėmis ir tiek stipriai, kad proporcingumo aspektu reikėtų taikyti atsakovo atžvilgiu turtinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma. Priešingu atveju būtų paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (CK 6.250 str., CK 1.5 str.). Svarbu ir tai, kad šioje byloje duomenų apie tai, jog ieškovė būtų stipriai išgyvenusi, pablogėjusi jos sveikata, būtų reikalinga psichologinė bei gydytojų pagalba, nėra (CPK 178 str.). Taigi atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovės nurodytos aplinkybės dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti vertinamos tik kaip mažareikšmės, pasireiškiančios trumpalaikiais, momentiniais, ženklesnių pėdsakų nepaliekančiais, įprastai būdingais identiškoje situacijoje nemalonumais.
Pažymėtina, kad teismas šioje byloje nustatė, jog atsakovas pažeidė DK 141 str. reikalavimus. Tuo tarpu teismų praktikoje suformuluota, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą. Taigi teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (LAT 2008-07-29, Civilinė byla Nr. 3K-3-400/2008).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei suformuotą kasacinio teismo praktiką, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 720 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei pateikė įrodymus patvirtinančius patirtas išlaidas (b.l. 16-17). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teismo posėdyje sutiko sumokėti ieškovės patirtas išlaidas už advokato pagalbą, teismas remiantis CPK 93 str. 1 d., jas priteisia iš atsakovo.
Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., iš atsakovo priteistina 12,40 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas
nusprendė:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Civilinę bylą dalyje dėl išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo nutraukti.
Ieškovės D. M. ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo UAB „Kaniu“ atmesti.
Priteisti ieškovei D. M., gyv.: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš atsakovo UAB „Kaniu“, į.k.: 301525609, 720,00 Lt (septynis šimtus dvidešimt Lt) teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB „Kaniu“ į valstybės biudžetą 12,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 3 apylinkės teismą.