Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-05-13 · Civilinė byla Nr. 2-813/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-13
Bylos Nr.
2-813/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Artūras Driukas, Vytas Milius (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Vingida“
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“
Skolininkas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Vingida“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-813/2010 (S)Procesinio sprendimo kategorija 126.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Kazio Kailiūno ir Vyto Miliaus (kolegijos primininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vingida“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti bei atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-1360-524/2004 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ,,Bega“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininko uždarosios akcinės bendrovės ,,Vingida“ atžvilgiu.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB ,,Vingida“ 2009 m. birželio 15 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-1360-524/2008, iškeltoje pagal kreditoriaus UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininko UAB „Vingida“ atžvilgiu, ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymą, o kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 22 d. nutartimi prašymą atmetė.

Teismas nutartyje nurodė, jog proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti. Proceso atnaujinimo uždavinys – ne tiesiogiai patikrinti žemesniosios instancijos teismų veiksmus, o atsakyti į du klausimus: yra ar ne įstatyme nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, o jeigu jie yra, tai ar jie turėjo kokią nors įtaką byloje priimtam sprendimui ir pačiam teismo procesui. Teismas pažymėjo, jog CPK 370 straipsnio 3 dalis nustato, kad priėmęs prašymą atnaujinti procesą ir išnagrinėjęs jį teismo posėdyje, teismas išsprendžia prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo klausimą, t. y. patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių termino ir ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas, kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, arba nuo to momento, kai sprendimas įteikiamas. Teismas konstatavo, jog iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas apie priimtą 2008 m. gruodžio 2 d. teismo įsakymą sužinojo 2008 m. gruodžio 5 d., kai gavo Klaipėdos apygardos teismo pranešimą, terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pasibaigė 2009 m. kovo 5 d., todėl pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą procesui atnaujinti. Tačiau įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nėra naikinamasis, todėl pareiškėjas dėl svarbios priežasties praleidęs terminą gali prašyti jį atnaujinti (CPK 78 str.). Siekdamas atnaujinti praleistą terminą, pareiškėjas, paduodamas prašymą atnaujinti procesą, turi pateikti teismui ir motyvuotą pareiškimą atnaujinti praleistą terminą bei įrodymus, patvirtinančius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 str. 2-4 d.). Teismas įvertinęs pareiškėjo nurodytas priežastis konstatavo, kad pareiškėjas apie priimtą ir įsiteisėjusį teismo įsakymą žinojo visą 3 mėnesių po jo priėmimo laikotarpį, todėl laikytina, kad pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu sutiko, o pareiškėjo nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis, kad terminas būtų atnaujintas. Teismas taip pat nurodė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu proceso atnaujinimas galimas, kai teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kurią būtina ištaisyti. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatyme neatskleidžiama, ši sąvoka yra vertinamoji. Teismų praktikoje aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Kartu teismas pažymėjo, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą pakeisti ar panaikinti. Pasak teismo, pareiškėjas teigė, kad 2008 m. gruodžio 2 d. teismo įsakyme buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, nes kreditoriaus pareiškimas dėl teismo įsakymo negalėjo būti nagrinėjamas, nes tuo metu egzistavo CPK 431 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, t. y. kreditorius nebuvo apmokėjęs už atliktus pareiškėjos darbus ir pareiškėja reikalavo už juos sumokėti. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų, atsirandančių iš sutarties, priteisimo. Pareiškimas dėl teismo įsakymo nenagrinėjamas, jeigu pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo momentu kreditorius nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės (ar jos dalies), už kurią reikalaujama sumokėti, o skolininkas reikalauja ją įvykdyti (CPK 431 str. 2 d. 1 p.). Iš civilinės bylos Nr. L2-1360-524/2008 medžiagos matyti, kad kreditorius UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ nutraukė rangos sutartį, sudarytą su pareiškėju, ir pareikalavo, kad šis grąžintų avansinį mokėjimą. Teismo nuomone, kreditorius turėdamas galiojančią ir nenuginčytą reikalavimo teisę dėl avanso grąžinimo pagrįstai kreipėsi į teismą supaprastinto proceso tvarka ir kreditoriaus pareiškimas atitiko CPK 431 straipsnyje numatytus leistinumo reikalavimus, todėl Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai kreditoriui išdavė teismo įsakymą dėl skolos priteisimo, išaiškindamas, kad teismo įsakymas įsiteisės po 20 dienų nuo pranešimo skolininkui įteikimo, jeigu skolininkas raštu nepraneš teismui apie teismo įsakymo įvykdymą ir nepareikš prieštaravimų dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo. Taigi pareiškėjas nesutikdamas su kreditoriaus pareikštu pareiškimu turėjo teisę pateikti teismui prieštaravimus dėl teismo įsakymo, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą prieštaravimų nepateikė, todėl teismo įsakymas įsiteisėjo. Teismo nuomone, pareiškėjas visų įstatymo jam suteiktų procesinių teisių neišnaudojo tik dėl savo nerūpestingumo ir neapdairumo, o tai negali būti pagrindas atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyto pagrindo procesui atnaujinti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB ,,Vingida“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartį dalyje, kurioje atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-1360-524/2008 ir išspręsti klausimą iš esmės.

Nurodo, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, t. y. aplinkybe, kad teismas, priimdamas teismo įsakymą, padarė aiškią civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo leistinumą, taikymo klaidą ir teismo sprendimas (įsakymas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Teigia, jog CPK 431 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų, atsirandančių iš sutarties, priteisimo. Pareiškimas dėl teismo įsakymo nenagrinėjamas, jeigu pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo momentu kreditorius nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės (ar jos dalies), už kurią reikalaujama sumokėti, o skolininkas reikalauja ją įvykdyti (CPK 431 str. 2 d. 1 p. Tuo tarpu pareiškėjas buvo pareikalavęs, kad UAB Klaipėdos jūsų krovinių kompanija ,,Bega“ įvykdytų prievolę, tačiau šis teismo įsakymo išdavimo metu nebuvo įvykdęs jam priklausančios prievolės dalies, todėl teismas negalėjo priimti nagrinėti kreditoriaus reikalavimo dėl avanso grąžinimo. Tai, kad UAB ,,Vingida“ atliko darbus, už kuriuos privalėjo atsiskaityti UAB Klaipėdos jūsų krovinių kompanija ,,Bega“, patvirtina byloje pateikti įrodymai. Pažymi, jog Klaipėdos apygardos metu šiuo metu nagrinėjama civilinė byla, kurioje abi proceso šalys yra pareiškę viena kitai reikalavimus dėl iš rangos sutarties kylančių teisinių santykių. Apeliantas mano, jog terminas dėl prašymo atnaujinti procesą pateikimui turi būti atnaujintas, kadangi pareiškėjas nesikreipė į teismą dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, t.y. pagal CK 6.671 straipsnį, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Kreditorius, kreipdamasis į teismą dėl įsakymo išdavimo, rangos sutartį buvo nutraukęs, todėl apeliantas protingai tikėjosi, kad kreditorius sumokės už jau atliktus darbus. Avansinis mokėjimas negalėjo nulemti kreditoriaus prievolės esmės, nes avanso grąžinimas nepaneigia kreditoriaus pareigos visiškai atsiskaityti už faktiškai iki rangos sutarties nutraukimo atliktus darbus. Kreditoriui prisiteisus avansą, apeliantas įgijo pareigą šią sumą grąžinti, tačiau esant kreditoriaus įsiskolinimui už atliktus statybos rangos darbus, grąžinus šią sumą būtų padidėjus kreditoriaus skola už apelianto atliktus darbus. Be to, apeliantas nepareiškė prieštaravimų, nes jo faktinė padėtis buvo žymiai blogesnė nei kreditoriaus, todėl šis bandė ginčą išspręsti taikiai. Apeliantas rangos darbus atliko panaudodamas visas turimas apyvartines lėšas, todėl turėjo tikslą investuotas sumas susigrąžinti, kad būtų užtikrintas normalus įmonės ūkinės komercinės veiklos vykdymas. Taip pat apeliantas pažymi, jog jo apsisprendimą nesikreipti į teismą nulėmė įmonės vadovo subjektyvus tikėjimasis, kad išduotas įsakymas apelianto teisių nepažeis, nes avanso sumokėjimas nepanaikina užsakovo pareigos sumokėti už atliktus darbus. Faktinės aplinkybės pasikeitė tik tuomet, kai UAB Klaipėdos jūsų krovinių kompanija ,,Bega“ pateikė priešieškinį, kuriuo ginčijo atliktų darbų kokybę ir prašė priteisti nuostolius. Tuomet apeliantui tapo žinoma, kad kreditorius nepripažįsta įsiskolinimo apeliantui, taigi iškilo poreikis ginčyti išduotą teismo įsakymą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ,,Bega“ ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kadangi apeliantas nepasinaudojo įstatymų suteikta teise ginčyti teismo įsakymo išdavimą ir sutiko su prievole kreditoriui. Tai, kad tarp šalių vyksta ginčas kitoje byloje dėl abipusių prievolių įvykdymo, negali būti proceso atnaujinimo pagrindas. Tvirtina, jog teismas, priimdamas teismo įsakymą, teisingai taikė proceso teisės normas, o skolininkas turi pareigą šio proceso tvarka savo teises ginti aktyviai. Be to, nurodo, kad prašydamas atnaujinti teminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo apeliantas turėjo teismui pateikti įrodymus, kad šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių, tačiau to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalies dėl atsisakymo sustabdyti bylos nagrinėjimą, todėl teisėjų kolegija dėl šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako. Atskiruoju skundu apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl atsisakymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir atsisakymo atnaujinti procesą, todėl teisėjų kolegija tikrina šios nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka.

Bylos, užbaigtos teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 str. 1 d.). Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Tačiau įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nėra naikinamasis, todėl pareiškėjas dėl svarbios priežasties praleidęs terminą gali prašyti jį atnaujinti (CPK 78 str.). Siekdamas atnaujinti praleistą terminą, pareiškėjas, paduodamas prašymą atnaujinti procesą, turi pateikti teismui motyvuotą pareiškimą atnaujinti praleistą terminą bei įrodymus, patvirtinančius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 str. 2-4 d.).

Iš bylos duomenų matyti, kad teismo įsakymas dėl skolos priteisimo kreditoriui UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ,,Bega“ Klaipėdos apygardos teismo buvo išduotas 2008 m. gruodžio 2 d. Pareiškėjas apie priimtą teismo įsakymą sužinojo 2008 m. gruodžio 5 d., kai gavo Klaipėdos apygardos teismo pranešimą. Pastarajam per teismo nustatytą 20 dienų terminą nepareiškus prieštaravimų dėl teismo įsakymo, teismo įsakymas įsiteisėjo 2009 m. gruodžio 25 d., taigi terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti turėjo būti skaičiuojamas nuo 2009 m. gruodžio 25 d. ir atitinkamai terminas pasibaigė 2010 m. kovo 25 d., todėl akivaizdu, jog pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleido, nes jo apsisprendimą nesikreipti į teismą nulėmė įmonės vadovo subjektyvus tikėjimasis, kad išduotas įsakymas apelianto teisių nepažeis, o kartu, kad avanso sumokėjimas nepanaikina užsakovo pareigos sumokėti už atliktus darbus. Faktinės aplinkybės pasikeitė tik tuomet, kai UAB Klaipėdos jūsų krovinių kompanija ,,Bega“ pateikė priešieškinį, kuriuo ginčijo atliktų darbų kokybę ir prašė priteisti nuostolius. Tuomet apeliantui tapo žinoma, kad kreditorius nepripažįsta įsiskolinimo apeliantui, taigi iškilo poreikis ginčyti išduotą teismo įsakymą, o kartu kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo bei termino tokio pareiškimo padavimui atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas tokių pareiškėjo nurodytų priežasčių pagrįstai nelaikė svarbiomis ir vertino, kaip pareiškėjo nerūpestingumą ir neapdairumą, kadangi nuo teismo įsakymo priėmimo nepasikeitė jokios faktinės aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas CPK suteikta teise nebūtų galėjęs pasinaudoti anksčiau. Be to, tarp šalių kilęs naujas ginčas dėl rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, skolos, netesybų ir be pagrindo įgyto turto grąžinimo, o taip pat nuostolių priteisimo, negali būti traktuojamas, kaip naujos aplinkybės, paaiškėjusios jau įsiteisėjus teismo įsakymui, atsiradimas, kuris galėtų būti vertinamas kaip pagrindas procesui atnaujinti. Pareiškėjas įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka neginčijo jo atžvilgiu išduoto teismo įsakymo, tačiau šiuo metu teismo įsakymo išdavimui prieštarauja ir vertina jo išdavimą, kaip teismo padarytą aiškią teisės normos taikymo klaidą. CPK XXIII skyriaus ,,Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai“ tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų, atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų, taip pat dėl kilnojamojo daikto priteisimo. Šiame skyriuje nustatyta tvarka pareiškimas nenagrinėjamas, jeigu pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo momentu kreditorius nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės (ar jos dalies), už kurią reikalaujama sumokėti, o skolininkas reikalauja ją įvykdyti (CPK 431 str. 2 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju, kreditorius UAB UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ nutraukė rangos sutartį, sudarytą su pareiškėju, ir pareikalavo, kad šis grąžintų avansinį mokėjimą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kreditorius turėdamas galiojančią ir nenuginčytą reikalavimo teisę dėl avanso grąžinimo pagrįstai kreipėsi į teismą supaprastinto proceso tvarka ir kreditoriaus pareiškimas atitiko CPK 431 straipsnyje numatytus leistinumo reikalavimus, todėl Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai kreditoriui išdavė teismo įsakymą dėl skolos priteisimo, išaiškindamas, kad teismo įsakymas įsiteisės po 20 dienų nuo pranešimo skolininkui įteikimo, jeigu skolininkas raštu nepraneš teismui apie teismo įsakymo įvykdymą ir nepareikš prieštaravimų dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo. Taigi pareiškėjas nesutikdamas su kreditoriaus pareikštu pareiškimu turėjo teisę pateikti teismui prieštaravimus dėl teismo įsakymo, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, per įstatymo nustatytą terminą to nepadarė, t.y. prieštaravimų dėl teismo įsakymo nepateikė, todėl teismo įsakymas įsiteisėjo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas 2008 m. gruodžio 8 d. teismo įsakymą, tinkamai taikė civilinio proceso įstatymo, reglamentuojančio teismo įsakymo išdavimo tvarką, nuostatas, todėl nepadarė aiškios teisės aiškinimo klaidos, kuri galėtų būti vienas iš įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti bei atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-1360-524/2008, iškeltoje pagal kreditoriaus UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininko UAB „Vingida“ atžvilgiu, yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnyje, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, tarp jų ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasKazys KailiūnasVytas Milius