Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. (LR 2005-06-23 įstatymo Nr. X-272, įsigal. 2005-06-30, redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės apimtos ir dalinio sudėjimo būdu subendrintos su 2007 m. gruodžio 12 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir V. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimą 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaityta pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nuosprendį atlikta bausmė.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas A. Š., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. nuteistas už tai, kad kartu su A. Š. neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: susitarę daryti nusikalstamą veiką, 2005 m. liepos 2 d., nuo 21:00 val. iki 22:55 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, V. A. neteisėtai įgijus svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ Servisas išduotą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir priskirtą šios bendrovės vairuotojui – ekspeditoriui P. K., kuro atsiskaitymo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ją neteisėtai laikė iki 2005-07-03 23:30 val., ir tęsdami nusikalstamą veiką, neteisėtai, neturėdami leidimo, panaudojo neteisėtai įgytą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą, mokėjimo instrumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ Servisas kuro atsiskaitymo kortelę ir jai suteiktą PIN kodą, finansinei operacijai inicijuoti, t. y., nuo 2005-07-02 22:55 val. iki 2005-07-03 23:30 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose degalinėse, esančiose (duomenys neskelbtini), devynis kartus ir (duomenys neskelbtini), du kartus atsiskaitė už dyzelinį kurą A. Š. pateikiant degalinės darbuotojams neteisėtai įgytą svetimą mokėjimo instrumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą kuro atsiskaitymo kortelę, panaudojo tikrus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis – PIN kodą, taip pateikdami melagingas žinias, kad A. Š. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtas vairuotojas-ekspeditorius.

Be to V. A. nuteistas už tai, kad kartu su A. Š. apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: susitarę daryti nusikalstamą veiką, 2005m. liepos mėnesį, laikotarpyje nuo 2 d. 22:55 val., iki 3 d., 23:30 val., tęsdami nusikalstamą veiką, siekdami apgaule savo naudai užvaldyti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, panaudojo neteisėtai įgytą svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ Servisas išduotą kuro atsiskaitymo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, vienuolika kartų pateikdami ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių degalinių, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), darbuotojams, ir panaudodami tikrus kuro kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodą, taip pateikdami melagingas žinias, kad A. Š. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtas vairuotojas-ekspeditorius, per devynis kartus atsiskaitė už 1242,82 litrus dyzelinio kuro degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 3529,61 Lt sumai ir per du kartus atsiskaitė už 1050 litrų dyzelinio kurio degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 3034,50 Lt sumai, taip apgaule įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 6564,11 Lt vertės turtą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo V. A. gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. A. kaltu neteisėtai įgijus, laikius, panaudojus svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir apgaulės būdu įgijus svetimą turtą, ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamas veikas pagal BK 214 str. 1 d. (LR 2005-06-23 įstatymo Nr. X-272, įsigal. 2005-06-30, redakcija) ir 182 str. 1 d.

Nuteistasis V. A. savo apeliaciniu skundu, iš esmės, neneigia, jog kaltinimu nustatytomis datomis ir laiku disponavo svetimu, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, mokėjimo instrumentu finansinei operacijai inicijuoti – už kurą atsiskaitymo kortele, neneigia, kad naudojo tą kortelę finansinei operacijai inicijuoti ir kartu su bendrininku A. Š. iš degalinių per kelis kartus pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Tačiau savo skundu apeliantas ginčija vieną iš jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų objektyviųjų požymių, o būtent neteisėtą atsiskaitymo už kurą kortelės įgijimą, nes, pasak nuteistojo V. A., jis nežinojo, jog elgiasi neteisėtai ir, tiesiog, pasinaudojo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kortele.

Be kitų nusikalstamų veikų, BK 214 str. 1 d. (LR 2005-06-23 įstatymo Nr. X-272, įsigal. 2005-06-30, redakcija) yra numatyta baudžiamoji atsakomybė ir už nusikalstamą veikimą, pasireiškiantį kitokiu neteisėtu svetimo mokėjimo instrumento finansinei operacijai inicijuoti įgijimu, laikymu, realizavimu ar panaudojimu. Taigi, minėto straipsnio dispozicija nereikalauja, kad nusikaltimo dalykas – mokėjimo instrumentas finansinei operacijai inicijuoti, būtinai būtų pagrobta ir apie tai būtų žinoma nusikalstamos veikos subjektui. Konkrečiu atveju pakanka nustatyti vieną iš alternatyvių požymių, o būtent, kad mokėjimo instrumentas finansinei operacijai inicijuoti būtų netikra, suklastota ar svetima, ją įgijusiam, laikiusiam asmeniui, kaip šiuo atveju V. A.. Paprastai mokėjimo instrumentas finansinei operacijai inicijuoti (pvz. atsiskaitymo už dyzelinį kurą kortelė) nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. mokėjimo instrumentą išdavusiai institucijai (konkrečiu atveju AB ,,(duomenys neskelbtini)“ Servisas), kuri pagal kortelės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui (konkrečiu atveju UAB (duomenys neskelbtini)) suteikia teisę naudotis ja, todėl kiekvienam trečiajam (kitam) asmeniui, tame tarpe apeliantui, ji yra svetima BK 214 str. prasme.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo parodymų ir pateiktų įrodymų. Skundžiamame nuosprendyje yra išdėstyti įrodymai, tame tarpe V. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, kuriuos apylinkės teismas įvertino, pateikė teisingas savo išvadas dėl jų ir grindė sprendimą dėl apelianto kaltės. Iš apelianto parodymų analizės viso baudžiamojo proceso metu matyti, jog jo parodymai nebuvo vienodi ir nuoseklūs. Iš pradžių V. A. išvis neįvardijo savo bendrininko (bendrininkų), minėdamas tik apie nepažįstamą vyriškį, paprašiusį jo pavežti dyzelinį kurą (t. 1, b. l. 169-170). Apklausiamas vėliau, nuteistasis tvirtino, jog pažįstamo vaikino pravarde ,,C.“ (nustatyta, kad tai taip pat šioje byloje nuteistas A. Š. (t. 2, b. l. 93) paprašytas vežė dyzelinį kurą iš degalinių (t. 1, b. l. 173-174), o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 186; 190), teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 92-93) ir apeliaciniame skunde jau tvirtino, kad kuro užsipylimo kortelę gavo iš pažįstamo A. P. (ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje šis asmuo įvardijamas P.), vėliau pasiūlė užsidirbti pinigų A. Š., o pastarajam sutikus visi trys važiavo į degalines piltis degalus. Dėl tokių esminiai prieštaringų parodymų V. A. nenurodė jokių logiškų paaiškinimų, o jo bendrininkas A. Š. teisiamajame posėdyje aiškiai patvirtino, kad apeliantas jo dar policijoje prašė (akistatos protokolas (t. 2, b. l. 34-35), jog parodytų apie P., kaip apie trečią nusikaltimuose dalyvavusį asmenį, nors pastarojo A. Š. teigė nežinojęs (t. 2, b. l. 93). Liudytoja apklausta degalinės operatorė V. A. (t. 2, b. l. 94) teisiamajame posėdyje aiškiai nurodė ir iš esmės patvirtino kito nuteistojo – A. Š. atpasakotą įvykių eigą, o būtent, kad vienas iš nuteistųjų visą naktį į talpas pylė dyzeliną, pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kortelę, o kitas tuo metu buvo prie automobilio ,,VW Golf“. Taigi, apie jokį trečią asmenį liudytoja neminėjo, o be to ir pats V. A. teisiamajame posėdyje prieštaringai nurodė teigdamas, kad į degalinę važiavo su A. Š., o kad į kasą atsiskaityti ėjo P. (apeliaciniame skunde minimas A. P.) ikiteisminio tyrimo metu sakyti nenorėjo (t. 2, b. l. 92).

Savo skundu nuteistasis nepagrįstai teigia, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nuslėpta filmuota medžiaga iš degalinės, pagal kurią civilinio ieškovo atstovas A. D. (t. 2, b. l. 93) atpažino jį. Pasak apelianto, minėta medžiaga galėtų patvirtinti faktą apie kito asmens dalyvavimą nusikaltimuose. Atsakant į tokius argumentus pirmiausia kolegija pažymi, kad filmuota medžiaga yra prijungta prie baudžiamosios bylos, atitinkamai įforminta apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 50-61), su ja, baigus ikiteisminį tyrimą, turėjo galimybę susipažinti ir V. A. (t. 2, b. l. 46-47), kuris dėl vaizdo įrašo nieko nepareiškė nei pabaigus įrodymų tyrimą pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 96).

Įvertinus aptartus nuteistojo V. A. parodymus viso baudžiamojo proceso metu, atsižvelgus į jo skundo argumentus dėl A. P., kolegija daro išvadą, kad apeliantas įvardindamas kitą asmenį, neva, pateikusį svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, mėgino klaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorą ir teismus. Tokius nuteistojo teiginius kolegija atmeta, nes jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Kolegijos vertinimu – tai pasirinkta apelianto gynybos taktika, siekiant sumenkinti savo kaltės mąstą ir palengvinti baudžiamąją atsakomybę.

Taigi, iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų akivaizdu, kad V. A. aiškiai žinojo, jog įgytas mokėjimo instrumentas su PIN kodu jam nepriklauso. Ant įgyto mokėjimo instrumento nebuvo nurodyta nei V. A., nei kito asmens pavardė ar vardas. Ant kortelės buvo nurodyta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 81-83). Vadinasi apeliantas suprato, kad tai yra svetimas mokėjimo instrumentas – nepriklausantis nei jam, nei kažkokiam kitam konkrečiam asmeniui, kuris, pasak nuteistojo V. A., neva, gera valia davė juo pasinaudoti savo vardu. Kad su bendrininku pasinaudojo mokėjimo instrumentu V. A. neneigė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu. Tokiu būdu apeliantas valingai atliko veiksmus, kad įgyti svetimą mokėjimo instrumentą, ir tam tikrą laiką jis buvo jo žinioje. Aptartos ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neabejotinai patvirtina neteisėto mokėjimo instrumento finansinei operacijai inicijuoti įgijimo ir laikymo objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 str. 1 d., požymius. Iš to, kas paminėta, seka, jog po to V. A. neteisėtai įgytą svetimą mokėjimo instrumentą kartu su bendrininku panaudojo – inicijavo finansines operacijas, apgaule užvaldė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, konkrečiai – panaudodamas kortelę degalinėje nusipirko dyzelinį kurą, kurį, kaip pats pripažino, vėliau pardavė taksistams (t. 2, b. l. 92). Taigi, inicijuodamas finansinę operaciją ne su savo, o su svetimu mokėjimo instrumentu, nuteistasis žinojo, kad tą operaciją atlieka kito asmens vardu ir aiškiai suvokė tokios savo veikos pavojingą pobūdį. V. A. nusikalstamai veikdamas kėsinosi ne tik į finansų sistemą, tačiau ir į svetimą nuosavybę, kadangi neteisėtos finansinės operacijos inicijavimas buvo tiesiogiai susijęs su siekiu užvaldyti svetimą turtą. Tokiu būdu kolegijai nekyla abejonių, kad V. A. suvokė, jog svetimą turtą užvaldo panaudodamas apgaulę, vadinasi jis sukčiavo (BK 182 str. 1 d.).

Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. A. veikoje yra visi jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtims būtini tiek objektyviosios (aktyvūs veiksmai įgyjant, laikant, naudojant svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti ir užvaldant svetimą turtą), tiek subjektyviosios pusės požymiai (tiesioginės tyčios forma).

Baudžiamojo kodekso 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmės apeliantui paskirtos nepažeidžiant BK 54 str. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmes už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, aktyvesnį V. A. vaidmenį nusikalstamose veikose, apelianto asmenį apibūdinančius duomenis, į nustatytą vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 1 p.), kad jo atsakomybės lengvinančių aplinkybių nenustatyta, ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmes, apeliantas skunde nenurodė, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra žymiai mažesnės nei BK 214 str. 1 d. (LR 2005-06-23 įstatymo Nr. X-272, įsigal. 2005-06-30, redakcija) ir 182 str. 1 d. sankcijose numatyti bausmės vidurkiai – atitinkamai 3 metai 7 mėnesiai 15 dienų ir 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų. Nei paskirtos bausmės, nei galutinė pagal BK 63 str. nuostatas subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, todėl švelninti V. A. paskirtų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės nėra teisinio pagrindo.

Tokiu būdu tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. A. apeliacinį skundą atmesti.