Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-06-30 · Byla Nr. ATP-371-316/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-30
Bylos Nr.
ATP-371-316/2014
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00433-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Boleslovas Kalainis
Pažeidėjas
N. G.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-371-316/2014Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00433-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.4; 45.4.5; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis

teismo posėdyje apeliacinio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos N. G. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarimo, kuriuo N. G., pripažinta kalta, padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir skirta administracinė nuobauda – 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio bauda; ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skirta administracinė nuobauda – 3000 (trijų tūkstančių) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir galutine nuobauda paskirta 3000 (trijų tūkstančių) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. G. nubausta už tai, kad 2014 m. balandžio 26 d. 14.18 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė šalia stovėjusį automobilį, apgadino abu automobilius ir nepranešusi policijai apie eismo įvykį pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 132, 231, 234 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu N. G. prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarimo dalį dėl nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. ir šią bylos dalį nutraukti, teismui manant, kad ji pagal ATPK 130 str. 1 d. kalta, jos atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Skunde nurodo, kad teismas pripažindamas apeliantę kalta ir patraukdamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. l d. padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, netinkamai taikė ATPK 130 str. l d., bei netinkamai aiškino Kelių eismo taisyklėse įtvirtintas normas dėl eismo dalyvių pareigų, įvykus eismo įvykiui. Skundžiamame teismo nutarime nurodyta, nubaustoji prisipažino todėl, kad padarė prielaidą, kad manevruodama šalia stovėjusį automobilį galėjo liesti plastmasiniu bamperiu. Tačiau ji nebuvo įsitikinusi ir įvykio metu nesuprato, kad tikrai užkabino šalia stovėjusį automobilį. Šios aplinkybės patvirtina, kad jokių išskirtinių įrodymų, tiesiogiai ją susiejančiu su atsitrenkimu į nurodytą automobilį, nėra. Tačiau, tikėdamasi, kad teismas objektyviai ir nešališkai įvertinęs surinktus įrodymus padarys išvadą, kad ji galėjo nepajusti automobilių kontakto, padarė prielaidą, kad atsirėmimas galėjo būti. Tokia prielaida nutarime buvo panaudota prieš nubaustąją tiesiogiai, nors jokios tyčios ir siekio nuvažiuoti, pabėgti iš eismo įvykio vietos ji neturėjo ir to nesiekė. Skunde nurodoma, kad apeliantės automobilis techniškai tvarkingas, apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ji nebuvo neblaivi, ir niekas neginčijo tos aplinkybės. Šios aplinkybės, apeliantės nuomone, suponuoja išvadą, kad ji neturėjo nei motyvų, nei tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde teigiama, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Apeliantės nuomone, po eismo įvykio ji nesislapstė, niekaip neapsunkino savo identifikavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienoje iš nagrinėtų bylų pažymėjo, kad atsižvelgiant į ATPK 130 straipsnio 1 dalies turinį ir sankcijoje numatytų administracinių nuobaudų rūšis bei jų dydį, atsakomybės už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymą paskirtis yra nubausti asmenį, kuris sukėlė eismo įvykį ir siekdamas, kad jo asmenybė nebūtų nustatyta ir jis nebūtų patrauktas atsakomybėn, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Skunde nurodoma, kad priimtas nutarimas pasekmių požiūriu pastatė apeliantė į sunkią padėtį, sukėlė šoką ir depresiją, žlugo viltys gauti darbą, nes ji buvo susiradusi darbą, kurį dirbant reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Be to, ji rūpinasi savo seneliais, kuriems pagal amžių ir sveikatos būklę reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba.

Šalies argumentai

Apeliantė prašo, teismui manant, kad jos veikoje yra ginčijamo pažeidimo sudėties požymiai, taikyti ATPK 30¹ str. Ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Atsiliepimas

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti N. G. apeliacinio skundo ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimą. Mano, kad teismas nagrinėdamas N. G. administracinių teisės pažeidimų bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai ir objektyviai išnagrinėtos Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymo aplinkybės. Teismo nutarimas priimtas vadovaujantis žmogiškumo, protingumo ir teisingumo kriterijais ir yra teisiškai pagrįstas ir objektyvus. Institucijos nuomone, pasišalinimas iš eismo įvykio vietos vertinamas kaip šiukštus kelių eismo taisyklių pažeidimas, kadangi dėl pažeidėjo aktyvių veiksmų buvo padaryta žala kitam asmeniui ir jos bandyta išvengti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad N. G. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus yra įrodyta byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad N. G. vairuodama automobilį „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė šalia stovėjusį automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. Z., t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadinti abu automobiliai, ir pasišalino iš įvykio vietos pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. N. G. 2010 metais įgijusi vairuotojo pažymėjimą, išlaikiusi teorijos ir praktikos egzaminus, turėjo žinoti apie tai, kad kilus eismo įvykiui esant nukentėjusiojo automobilio savininkui privaloma užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o nesant automobilio savininko reikia kviesti policijos pareigūnus, tačiau šių Kelių eismo taisyklių 234 punkte numatytų pareigų nevykdė, nors tokią galimybę turėjo. Pirmosios instancijos teisme N. G. prisipažino, kad nepastebėjo kito automobilio ir jį kliudė, be to, nurodė, kad buvo sugrįžusi į įvykio vietą po valandos. Teismo vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės dėl streso po kilusio eismo įvykio, negali būti vertinamos kaip pažeidimo padarymą pateisinančios ir atsakomybę šalinančios aplinkybės. Iš byloje nustatytų aplinkybių visumos matyti, kad N. G. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, apie eismo įvykį nepranešė nukentėjusiajam ar policijai ir tyčia pasišalino iš įvykio vietos.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad N. G. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 100 Lt bauda, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, t. y. minimalios sankcijose numatytos administracinės nuobaudos. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu nuobaudos subendrintos ir skirta galutinė subendrinta nuobauda 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas skirdamas nuobaudas N. G. už padarytus pažeidimus, atsižvelgė į tai, kad yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertino jos padaryto teisės pažeidimo pobūdį, asmenybę.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 pažymėjo, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir nešališkai nustatė bylos aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai pripažino N. G. padarius jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, tačiau skirdamas administracinę nuobaudą netinkamai įvertino N. G. asmenybę, jos padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį ir paskyrė per griežtą nuobaudą. Byloje nustatytos aplinkybės, kad N. G. administraciniais teisės pažeidimais nebuvo padaryta didelė žala, sukėlusi sunkių padarinių, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, žalą nukentėjusiajam atlygino, kad neturi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojama teigiamai, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga padėti garbaus amžiaus sulaukusiems, sveikatos problemų turintiems seneliams, leidžia pagrįstai teigti, kad yra visuma išimtinių aplinkybių, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas N. G. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir taikant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011). Teismas remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti N. G. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį iki vienerių metų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarimą pakeisti:

taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas N. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirtą papildomą nuobaudą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams pakeisti ir N. G. skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, N. G. paskirtas nuobaudas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį subendrinti, ir paskirti subendrintą nuobaudą – 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Boleslovas Kalainis