Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, sekretoriaujant E. K., E. Ž., dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Šiaulių bankas“ ieškinį atsakovui J. L. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Bylos faktinės aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-10-02 tarp ieškovo ir AB „Šiaulių bankas“ buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. MA-2009-1308-05, pagal kurią buvo suteiktas 181 000,00 Lt kreditas iki 2014-12-31 (b.l. 4-5). Prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės yra įkeitimo lakštais įkeistas kilnojamasis turtas ir 2009-10-02 laidavimo sutartis Nr. MA-2009-1308-05-8 su laiduotoju J. L.. Pagal šią laidavimo sutartį laiduotojas įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas. 2013-03-26 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Gintaro krantas“ iškelta bankroto byla (b.l. 26). Klaipėdos apygardos teismo 2013-08-29 nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas. Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-15 nutartimi BUAB „Gintaro krantas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat patikslintas kreditorių sąrašas. Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-03 nutartimi Bankroto byloje patvirtintas AB „Šiaulių bankas“ kreditorinis reikalavimas už 131128,32 Lt sumą (b.l.23-25). Atsakovas nesutinka, kadangi ieškovė ieškinyje nedetalizuoja negrąžinto kredito dalies, nesumokėtų palūkanų bei delspinigių, taip pat nurodo, kad ieškovei pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą, t.y. nurodytas patalpas, skolinis įsipareigojimas ieškovei turėjo sumažėti.

Dėl hipotekos ir laidavimo, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teismų praktiką, civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodė, kad: Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Pagal šią teisės normą prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Taip pat šie subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą. Bet kuriuo būdu užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, jis (užtikrinimas) taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius. Šių prievolinių santykių specifika yra ta, kad jie priklausomi nuo pagrindinės prievolės. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, išskyrus garantiją pagal pirmą pareikalavimą, palyginti su pagrindine prievole, yra papildomos, šalutinės (aksesorinės) prievolės. Pritaikius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų daugetą, iškyla jų realizavimo eiliškumo problema, kuri spręstina pagal sutartyse ir (arba) kiekvieną iš jų reglamentuojančiose materialinės teisės normose nustatytą teisinį reguliavimą.

Laidavimas yra tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas gali atsirasti sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Kreditorius suinteresuotas, kad už skolininką laiduotų patikimas, mokus asmuo. Tais atvejais, kai laiduotojui tenka atsakyti už skolininko prievoles solidariai su skolininku arba subsidiariai, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo prievolę, vykdymo procese laiduotojo prievolė įgyja daiktinės prievolės pobūdį, nes laiduotojas atsako savo turtu pagal prisiimtą asmeninę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2007). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Jeigu laidavimo sutartyje nustatyta, kad laiduotojo prievolė yra subsidiari (laiduotojas atsako tik jeigu pagrindinis skolininkas neturi turto, kurio sąskaita galima įvykdyti prievolę), tai kreditorius pirmiausia turi pareikalauti, kad prievolę įvykdytų pagrindinis skolininkas, o laiduotojas turi teisę reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs (CK 6.80 straipsnio 2 dalis).

Hipoteka ir laidavimas, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, taikomi pagal įstatymų normose ir civilinių teisinių santykių subjektų sutartyse nustatytas jų taikymo sąlygas. CK normos šiuos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus reglamentuoja netapačiai, tačiau jų vienas kitam nepriešpastato, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip.

Dėl šios bylos teismas konstatuoja, kad kai pagrindinio skolininko bankrutuojančios UAB „Gintaro krantas“ prievolės, kilusios iš kreditavimo sutarties, įvykdymas yra užtikrintas UAB „Gintaro krantas“ turto įkeitimu bei atsakovo J. L. laidavimu pagal sutartis, įtvirtinančias jo solidariąją prievolę, kredito bei laidavimo sutartyse yra nustatyta kreditoriaus teisė pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti, ieškovas (kreditorius) turi teisę reikalauti, kad prievolė (jos dalis) būtų išieškoma tiek iš įkeisto turto, tiek iš laiduotojo.

Dėl laiduotojo prievolės dydžio

Pagal laidavimo sutarčių 1.1. p. laiduotojas įsipareigojo atsakyti kreditoriui jei skolininkas nevykdys visų, dalies arba netinkamai vykdys skolininko prievoles pagal kreditavimo sutartį, t. y. įsipareigojimų apimtis yra tokia pat kaip ir skolininkės BUAB „Gintaro krantas“. Pagal kredito linijos sutartį BUAB „Gintaro krantas“ buvo suteiktas 181 000,00 Lt kreditas. Ieškinio pateikimo dieną skolos likutis sudarė 131128,32 Lt. 2014-07-02 dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, ieškovas nurodė, kad kredito grąžinimui užtikrinti ir kitų prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymui užtikrinti buvo sudaryta nekilnojamojo turto – parduotuvės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir 0,0013 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB “Svajonių mozaika”, įkeitimo sutartis. Kredito grąžinimas taip pat buvo užtikrintas atsakovo J. L. laidavimu (kreditavimo sutarties 2.8 p.). 2012-05-22 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB “Svajonių mozaika” iškėlus bankroto bylą AB “Šiaulių bankui” už UAB “Gintaro krantas” prievolę įkeistas turtas buvo realizuotas BUAB “Svajonių mozaika” bankroto procese. Įkeistas turtas buvo parduotas už 65610,00 Lt iš kurių bankroto administratorius įkaito turėtojui AB “Šiaulių bankas” pervedė tik 22776,00 Lt pagal kreditavimo sutartį Nr. MA-2009-1308-05 dengimui: padengta 17068,04 Lt kredito, 4255,49 Lt palūkanų ir 1452,47 Lt delspinigių, o likusi suma 42834,00 Lt buvo skirta bankroto administravimo išlaidoms. Sumažinus BUAB “Gintaro krantas” įsiskolinimą BUAB “Svajonių mozaika” bankroto administratoriaus pervesta suma – 22776,00 Lt, negrąžintas skolos likutis ieškovui AB Šiaulių bankui pagal kreditavimo sutartį Nr. MA-2009-1308-05 sudaro 131128,32 Lt negrąžinto kredito. Palūkanos ir delspinigiai pagal nurodytą kreditavimo sutartį yra pilnai padengti, todėl ieškovas jų priteisti neprašo.

Dėl procesinių palūkanų

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinės bylos Nr. 3K-3-553/2008 nutartyje išaiškino, laiduotojų prievolę, mokėti įstatymo nustatyto dydžio procesines palūkanas, tai yra, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį iš skolininko priteisiamos palūkanos, kurios vadinamos procesinėmis. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme ir jeigu jie patenkinti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, ar skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą, kilo iš laidavimo kaip šalutinės prievolės, kad jo, kaip laiduotojo, atsakomybė yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko, nes procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl palūkanų priteisimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą. Teismo sprendimu patenkinta galutinio ieškinio suma yra 131128,32 Lt. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistini 5 procentai metinių palūkanų už priteistą 131128,32 Lt sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2014-03-19 (žr. Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. L2-938-904/2014 m. teisminio proceso Nr. 2-24-3-00538-2014-4) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo naudai priteista 131128,32 Lt suma. Ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t.y. šiuo atveju turėjo būti sumokėta 2717,00 Lt žyminio mokesčio. Ieškovas pateikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo sumokėjo 737,60 Lt žyminį mokestį, o pateikdamas ieškinį sumokėjo dar 2112,00 Lt žyminio mokesčio, viso 2849,60 Lt. Taigi ieškovas sumokėjo 132,60 Lt žyminio mokesčio daugiau nei numato įstatymas, todėl nurodyta suma ieškovui grąžintina ( CPK 87 str. 1 d. 1 p. ). Likusi žyminio mokesčio suma, t.y. 2717,00 Lt priteistina iš atsakovo ieškovui. Iš atsakovo ieškovui taip pat priteistina 1050,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ( CPK 98 str. 1 d. ). Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 3767, 00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartimi (civilinė byla Nr. L2-938-904/2014 m. teisminio proceso Nr. 2-24-3-00538-2014-4) buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovui J. L., priklausantis kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, neviršijant 131 128,32 Lt sumos, kadangi šiuo sprendimu ieškinys patenkinamas, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 str. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovo J. L. 131128,32 Lt skolą, 5% metines palūkanas nuo priteistos 131128,32 Lt skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-03-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3767, 00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui AB „Šiaulių bankas“.

Grąžinti ieškovui iš valstybės biudžeto 132,60 Lt žyminio mokesčio sumokėto 2014-04-22 Šiaulių banke mokėjimo nurodymas Nr. 160013.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį (civilinė byla Nr. L2-938-904/2014 m. teisminio proceso Nr. 2-24-3-00538-2014-4) dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui J. L., priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto arešto neviršijant 131 128,32 Lt sumos, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.