Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. (toliau – E. G.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (M. K. turto vagystė) - 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (V. P. turto vagystė) - 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, paskiriant E. G. subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir E. G. paskirta galutinė 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas E. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 15 d. 21 val. 30 min. iki 2018 m. kovo 16 d. ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 16 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. A. buvo pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliaciniai skundai dėl jo Kauno apygardos teisme nebuvo gauti.

Iš E. G. priteista 71 (septyniasdešimt vienas euras) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo V. P., iš V. A. – 150 (vienas šimtas penkiasdešimt) eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos V. P..

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pas E. G. esantys 300 (trys šimtai) eurų, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo E. G. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam E. G. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

6.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

7. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste sprendžiant skundžiamu nuosprendžiu E. G. paskirtos bausmės pagrįstumo ir proporcingumo klausimą visų pirma pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu jis buvo nuteistas už trijų nusikalstamų veikų, priskiriamų nesunkių (BK 140 straipsnio 1 dalis) ir apysunkių (BK 178 straipsnio 2 dalis (2 nusikalstamos veikos)) nusikaltimų padarymą. E. G. inkriminuoti nusikaltimai įvykdyti esant tiesioginiai tyčiai, suvokiant jų pavojingumą, kai kuriais nusikalstamais atvejais siekiant pasipelnyti (BK 178 straipsnio 2 dalis), kitais – dėl menkavertės dingsties, spontaniškai (BK 140 straipsnio 1 dalis). Nors apeliaciniu skundu nuteistasis teigia, jog visi jam inkriminuoti nusikaltimai buvo įvykdyti spontaniškai, tačiau įvertinus jų finansinės naudos gavimo motyvą (BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų atveju), sutikti su šiais nuteistojo teiginiais ir jų pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę, teisinio pagrindo nėra. Be šių aplinkybių, spręsdamas E. G. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino ir jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino padarytą žalą (M. K. dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimus (M. K. automobilio vagystė ir L. B. sveikatos sutrikdymas) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Esant šiems duomenims akivaizdu, kad E. G. apeliaciniu skundu taip akcentuojamas jo prisipažinimas bei nuoširdus gailestis jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, todėl pakartotinis tų pačių aplinkybių vertinimas, švelninant asmeniui paskirtą bausmę, būtų nepagrįstas. Juo labiau, jog atsižvelgiant į E. G. kaltės prisipažinimą, buvo taikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

8. Vertinant nuteistojo asmenybę svarbu paminėti, kad šis teistumas E. G. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymą jis jau buvo ne kartą teistas, be kita ko, ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje (2 t., b. l. 128 - 133). Įvertintina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas E. G. įvykdė esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, atlikęs prieš tai skirtą laisvės atėmimo bausmę, kas visumoje leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jis nėra linkęs prisitaikyti prie visuomenėje egzistuojančių taisyklių ir jų laikytis, savo nusikalstamo elgesio teigiama linkme nekoreguoja. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmieji nuteistojo nusikaltimai buvo įvykdyti šiam dar nesulaukus pilnametystės, todėl, koreguojant asmenį tinkama linkme praeityje jo atžvilgiu buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės (areštas), tiek ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo E. G. nevertino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo, vis nusikalsdavo, padarydamas naujas iš esmės analogiško pobūdžio (nusikaltimai nuosavybei) nusikalstamas veikas, kas iš esmės nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai. Juo labiau, jog taikant asmeniui švelnesnio pobūdžio bausmę ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos bausmės vykdymo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Šių duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir leidžia pagrįstai spręsti, jog ir vertinamu atveju E. G. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Esant šių duomenų visumai manyti, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus nuteistojo laisvės atėmimo, ar skyrus E. G. švelnesnio pobūdžio bausmę, nėra jokio pagrindo, ką visiškai pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, už pavienių nusikalstamų veikų padarymą E. G. paskirdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei BK 178 straipsnio 2 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

9. Pritariant skundžiamo nuosprendžio motyvams atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje E. G. buvo ne tik teistas, bet ir baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 157-158). Ir nors paskutinįjį kartą išėjęs iš pataisos namų jokių administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų, kaip kad teigiama ir nuteistojo apeliaciniu skundu, jis nepadarė, tačiau vien tik ši aplinkybė pagrindo švelninti E. G. paskirtą bausmę nesudaro. Juo labiau, jog nepaisant pataisos namuose su nuteistais asmenimis atliekamo auklėjamojo, korekcinio darbo, išėjęs į laisvę E. G. vėl nusikalto, padarydamas net kelis nusikaltimus. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad Šakių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos jis charakterizuojamas iš esmės neutraliai (2 t., b. l. 159), tačiau, sprendžiant tiek iš pateiktos charakteristikos, tiek ir iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos, akivaizdu, kad būdamas jauno amžiaus ir turėdamas vos pagrindinį išsilavinimą, nei dirbti, nei toliau mokytis nuteistasis nesiekė, pastovaus darbo būdamas laisvėje neturėjo. Šių aplinkybių visuma, įvertinus tiek praeityje buvusius E. G. teistumus, tiek ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikaltimų pobūdį, sprendžiant jam paskirtos bausmės proporcingumo klausimą, yra itin aktuali, ji suponuoja pagrįstą išvadą, jog E. G. nėra linkęs savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, pinigų pragyvenimui dažniausiai prasimano nusikalstamu būdu, kas iš esmės jį charakterizuoja neigiamai. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, jog jis prisideda prie savo nepilnametės dukros išlaikymo, kadangi jokių objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų jis nepateikė. Ir vis tik, net ir tikint šiais E. G. teiginiais, įvertinus tiek praeityje buvusių, tiek ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikaltimų pobūdį, manyti, jog išlaikymo teikimas savo nepilnametei dukrai yra pakankamas pagrindas jam paskirtos bausmės švelninimui, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

10. Įvertinus aukščiau paminėtas nuteistojo E. G. asmenybę bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, jo buvusius teistumus, elgesį po praeityje jam paskirtų bausmių atlikimo, tiek už pavienes nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtas bausmes, tiek ir galutinę subendrintą bausmę, be kita ko, paskirtą parenkant palankesnį nuteistajam subendrinimo būdą (dalinio, o ne visiško bausmių sudėjimo), vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės E. G. paskirtos bausmės individualizavimui, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jam paskirtą bausmę, šioje byloje nenustatyta, dėl ko, skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

11. Nors nuosprendis ir paliekamas nepakeistas, tačiau pažymėtina, kad pasirinktas nuosprendžio rašymo būdas naudojant numeraciją yra ydingas, neatitinkantis teismo nuosprendžių rašymo praktikos, ypač tai pasakytina apie nuosprendžio motyvus ir nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl bausmės skyrimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.