Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-02-09 · Byla Nr. 1K-63-628-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-09
Bylos Nr.
1K-63-628-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Bieliauskienė
Kategorijos
Bylos Nr. 1K-63-628-2011
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant gynėjai adv. Elenai Žilėnienei, prokurorui Aivarui Alimui, teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo E. A. skundą dėl 2011 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto 1 miesto apylinkės teismo nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto 1 miesto apylinkės teismo nutartimi įtariamajam E. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams, jo terminą skaičiuojant nuo 2011-01-20. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti tikslų, numatytų LR BPK 119 str., nes būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui ir daryti naujus nusikaltimus.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys duoda pagrindo manyti, kad E. A. veikdamas kartu su R. Č., R. Z., L. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2011-01-09 po pietų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tikslesniu laiku, paskambinę į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir atidarius duris A. V., paėmė jį kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu už rankų ir nunešė į lauką, kur pasodino į automobilį „Honda“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais valstybiniais numeriais, ir nuvežę į Kauną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu adresu, laikė A. V. iki 2011-01-20, 14.30 val., tokiu būdu jis neteisėtai atėmė A. V. laisvę, tol kol jis buvo išlaisvintas policijos pareigūnų, t.y. E. A. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 146 str. 2 d.

Be to, E. A. įtariamas tuo, kad veikdamas kartu su R. Z., R. Č., L. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, panaudojęs psichinį smurtą ir atėmęs laisvę A. V., apgaule savo naudai pasikėsino įgyti didelės vertės turtą, t.y. reikalavo, kad A. V. išrašytų įgaliojimą pastarajam priklausančiai sodybai, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nuvykus pas notarą į Alytų, pritrūko kai kurių dokumentų, o 2011-01-20, apie 14.30 val., jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, t.y. E. A. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. l d., 182 str. 2 d.

Taip pat jis įtariamas tuo, kad veikdamas kartu su R. Z., R. Č., L. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, panaudojęs psichinį smurtą ir atėmęs laisvę A. V., savavaldžiavo, panaudodamas psichinę prievartą A. V. atžvilgiu, t.y. E. A. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294 str. 2 d.

Įtariamasis E. A. LR BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2011-01-20. 2011 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto 1 miesto apylinkės teismo nutartimi įtariamajam E. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams, jo terminą skaičiuojant nuo 2011-01-20.

Šalies argumentai

Skundu Vilniaus apygardos teismui įtariamasis E. A. prašo panaikinti 2011-01-22 Vilniaus miesto 1 miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą. Nurodo, kad kardomoji priemonė – suėmimas jam paskirta nepagrįstai, nes jam inkriminuotų nusikaltimų jis nepadarė. Pažymi, kad Kaune buvo sulaikytas visiškai atsitiktinai, per klaidą, kai ėjo gatve, kurioje buvo sulaikomas L. B.. Pastarąjį jis pažinojo nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio. Kadangi policijos pareigūnai buvo neuniformuoti (apie tai, kad jie pareigūnai, jis sužinojo vėliau), pagalvojo, kad Linui reikia pagalbos, tuo tikslu ir priėjo arčiau. Tačiau pareigūnai neišsiaiškinę, sulaikė ir jį. Tik 2011-01-21, kai jam buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą, sužinojo apie jam inkriminuojamus nusikaltimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, o tai įrodo ir teismo nutarties turinys, iš kurio matyti, jog nebuvo įvardinta kokiais duomenimis grindžiamas jam pareikštas įtarimas. Jam pareikšti įtarimai remiasi prielaidomis ir spėjimais. Įtariamojo teigimu, buvo pažeisti LR BPK 122 str. 7 d. reikalavimai, kur nustatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti tikslų, numatytų LR BPK 119 str. Nurodo, kad priešingai nei kad konstatavo teismas, jis įtariamas 2 apysunkių nusikaltimų padarymu ir pasikėsinimu padaryti sunkų nusikaltimą. Todėl teismo išvada, kad dėl sunkių nusikaltimų padarymo jam gresia ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, yra deklaratyvi. Įtariamasis taip pat nesutinka su tuo, kad yra duomenų, kurie leidžia teismui daryti išvadą apie tai, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus. Pažymi, kad teismas neteisingai nustatė, jog jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Įtariamojo teigimu, jis 2010-12-24 grįžo iš užsienio, kur dirbo ir parsivežė santaupų, iš ko šiuo metu ir gyvena. Be to, turi pastovią gyvenamąją vietą, t.y. gyvena su motina, anksčiau neteistas. Šios aplinkybės paneigia LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatyto pagrindo egzistavimą. Taip pat skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą apie tai, jog būdamas laisvėje jis pats ar per kitus asmenis gal paveikti liudytojus, kitus įtariamuosius, sunaikinti ar paslėpti daiktus, turinčius reikšmės bylai. Įtariamojo įsitikinimu, šios aplinkybės rodo, kad laikyti jį suimtą nėra pagrindo.

Nagrinėjant skundą teismo posėdyje įtariamojo gynėja prašė jos ginamojo skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti.

Įtariamojo E. A. skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus skundą, susipažinus su teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, išklausius proceso dalyvių paaiškinimų, daroma išvada, kad įtariamajam E. A. griežčiausioji kardomoji priemonė – suėmimas paskirtas pagrįstai, esant suėmimo paskyrimo pagrindams ir sąlygoms.

Sutinkamai su LR BPK 119 str., kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad asmuo slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ar darys naujus nusikaltimus. Kiekvienu atveju kreipiantis į teismą dėl šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo, ši aplinkybė turi būti tinkamai įvertinta.

Sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas nevertina byloje surinktų įrodymų, nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo. Tokio pobūdžio išvados bus padarytos išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme. Kardomosios priemonės, tame tarpe ir suėmimas, gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Faktinių duomenų buvimo apie padarytą nusikalstamą veiką konstatavimas yra retrospektyvinis kardomosios priemonės skyrimo pagrindas. Pagrįstas įsitikinimas apie faktinių duomenų buvimą nėra galutinis kaltumo patvirtinimas ir nepažeidžia įtariamo asmens nekaltumo prezumpcijos, tačiau nesant duomenų apie galimą asmens padarytą nusikalstamą veiką, suėmimo skyrimo klausimas iš viso negali būti svarstomas.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys faktiniai duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad E. A. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai nukentėjusiojo A. V. parodymai, įtariamojo R. Z. parodymai bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Priimdamas nutartį paskirti įtariamajam E. A. kardomąją priemonę suėmimą apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, o taip pat daryti nusikaltimus, numatytus LR BPK 122 str. 4 d.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. A. įtariamas pasikėsinimu padaryti sunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.) ir dviejų apysunkių tyčinių nusikaltimų (LR BK 146 str. 2 d., 294 str. 2 d.) padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato gana griežtas laisvės atėmimo bausmes (BK 182 str. 2 d. numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų, BK 146 str. 2 d. numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 4 metų, BK 294 str. be arešto taip pat numatyta ir laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų). Taigi nuostata, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (LR BPK 122 str. 8 p.), nėra pažeista.

Teismas neturi pagrindo teigti, kad įtariamojo E. A. socialiniai ryšiai yra stiprūs. Nors jis nurodo, kad dirbo užsienyje, o grįžęs gyvena iš santaupų, jokių jo darbą užsienyje ar legalių pajamų turėjimą patvirtinančių dokumentų teismui nepateikta. Gi iš bylos medžiagos matyti, kad iki sulaikymo E. A. niekur nedirbo.

2004-12-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ išaiškinta, kad LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu skiriant arba pratęsiant kardomąjį kalinimą (suėmimą) būtina atsižvelgti į visas LR BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Todėl yra pagrindas manyti, kad suvokdamas griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, E. A. gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taigi šioje tyrimo stadijoje LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas kardomosios priemonės – suėmimo pagrindas, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese apylinkės teismo nutartimi nustatytas pagrįstai.

Bylos duomenų analizė leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje E. A. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat ir numatytas LR BPK 122 str. 4 d. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali daryti bent vieną iš LR BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti ne tik teistumas, o ir kitos aplinkybės: įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, įtariamojo vaidmuo padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys. E. A. anksčiau neteistas, tačiau, kaip jau buvo minėta, įtariamas dviejų apysunkių tyčinių nusikaltimų padarymu ir pasikėsinimu padaryti sunkų tyčinį nusikaltimą. Pastarasis, t. y. BK 182 str. 2 d. numatytas nusikaltimas patenka į LR BPK 122 str. 4 d. numatytų sunkių nusikaltimų sąrašą. Be to, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, nusikaltimas buvo vykdomas pagal nusikalstamą planą, veikiant bendrininkų grupėje, nukentėjusio atžvilgiu naudojant psichinį smurtą. Nemažiau svarbu, kad nusikaltimai buvo padaryti dėl savanaudiškų paskatų, atkreipiant dėmesį į tai, kad E. A. iki sulaikymo niekur nedirbo. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nusikaltimų darymu buvo siekiama įgyti pragyvenimo lėšų ar pasipelnyti. To pakanka, kad įtariamojo E. A. atžvilgiu būtų taikomas suėmimas LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Aukštesniojo teismo manymu, šis pagrindas nustatytas pagrįstai.

LR BPK 122 str. 3 d yra tiksliai apibrėžta, kad pagrįstas manymas, jog įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, kitus įtariamuosius, sunaikinti ar paslėpti reikšmingus tyrimui daiktus bei dokumentus. Šių aplinkybių sąrašas yra išsamus, todėl motyvai dėl suėmimo skyrimo pagrindo, numatyto LR BPK 122 str. 3 d., negali būti grindžiami spėjimais. Asmuo negali atsakyti už tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijos dėl vienų ar kitų priežasčių nenustatė atitinkamų bylos aplinkybių ar nesurinko visų įrodymų. Vertinant objektyviai, kiti įtariamieji gali likti nenustatyti, o dokumentai ar daiktai - nerasti. Neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, atsisakymas duoti parodymus, nenuoseklių parodymų davimas nelaikomos aplinkybėmis, trukdančiomis procesui. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad suėmimo skyrimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 3 d., E. A. atžvilgiu yra nurodytas nepagrįstai. Tokia teismų praktika yra įtvirtinta ir LR Aukščiausiojo teismo nutarimo Nr. 50 9 p.

Skundo argumentai, kad E. A. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyvena su mama, anksčiau neteistas, yra reikšmingi bendrųjų nuostatų skiriant kardomąsias priemones plotmėje, tačiau nepaneigia suėmimo taikymo įtariamajam šioje byloje pagrindo ir nėra pakankami šiai kardomajai priemonei panaikinti. Tokiu būdu pritartina apylinkės teismo išvadoms, kad kardomosios priemonės – suėmimo taikymas kaltinamajam E. A. byloje būtinas, siekiant užtikrinti jo dalyvavimą procese, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Esant aukščiau aptartiems LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytiems suėmimo taikymo pagrindams, o taip pat sąlygoms, t.y. kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti LR BPK 119 str. numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (LR BPK 122 str. 6 d., 7 d.), skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 119 str., 121 str., 122 str., 130 str.,

nutarė:

atmesti įtariamojo E. A. skundą ir palikti galioti 2011 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto 1 miesto apylinkės teismo nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Sigita Bieliauskienė