- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-17
- Bylos Nr.
- 1A-118-487/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21949-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Alenas Piesliakas, Algimantas Valantinas
- Civilinis ieškovas
- K. G.
- Nuteistasis
- Š. S.
- Advokatai
- Šarūnas Vadeikis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aleno Piesliako ir Algimanto Valantino,
viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. S. gynėjo advokato Šarūno Vadeikio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo Š. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį devynerių metų laisvės atėmimo bausme.
Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d.
Iš Š. S. priteista K. G. 12 000 Eur neturtinei žalai bei 1 000 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Š. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 25 d. 21.00 val. iki 2019 m. gegužės 26 d. 6.50 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su kartu gyvenančia ir taip pat apsvaigusia nuo alkoholio J. V. G. metu tyčia sudavė pastarajai rankomis penkis smūgius į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajai veido sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis dešiniame ir kairiame žanduose, pasmakrės kairėje, kairiajame smilkinyje ir kairės ausies kaušelyje, nuo kurių įvyko nukentėjusiosios galvos ir galvos smegenų rotacinis (sukamasis) judesys ir plyšo jungianti galvos smegenų kietąjį dangalą ir galvos smegenų paviršių kraujagyslė, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, ūmiu širdies ir kraujagyslių veiklos kvėpavimo funkcijų sutrikimu, nuo ko J. V. G. įvykio vietoje mirė, ir taip ją nužudė.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendį panaikinti ir Š. S. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Taip pat prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iš Š. S. priteista K. G. 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 1 000 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.
3. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, jog smūgius nukentėjusiajai J. V. G. sudavė Š. S., neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra prieštaringa ir grindžiama prielaidomis. Atsižvelgdamas į nekaltumo prezumpcijos bei in dubio pro reo principus, nuteistojo gynėjas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir neteisėtą nuosprendį.
4. Gynėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju neatmestina tikimybė, jog specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai galėjo atsirasti pačiai nukentėjusiai J. V. G. nugriuvus, kadangi įvykio dieną ji buvo girta, su alkoholiu vartojo įvairius medikamentus. Iš karto po įvykio liudytojas K. S. nurodė, kad nukentėjusioji buvo visiškai girta, nesiorientavo erdvėje, griuvinėjo. 2019 m. rugpjūčio 30 d. apklausta kaip liudytoja A. P. nurodė, jog yra mačiusi neblaivią nukentėjusiąją, gulinčią ant laiptų, o tą vakarą, kai J. V. G. skolinosi iš jos 5 eurus, liudytoja jos veide pastebėjo sužalojimus (mėlynę po akimi, praskeltą lūpą ir pan.). Nukentėjusiosios paklausus, kas jai atsitiko, J. V. G. atsakiusi: „aš kritau ir kritau“, o kur ji buvo – net nežinojo. 2019 m. rugpjūčio 6 d. apklausta kaip liudytoja A. K. nurodė, kad kai J. V. išgerdavo, ji griuvinėjo. Atsižvelgdamas į minėtų liudytojų nurodytas aplinkybes, gynėjas teigia, kad teismo išvada, jog liudytojai nenurodė, įvykio vakarą patys matę ar girdėję iš pačios nukentėjusiosios apie jos griuvinėjimo faktus, yra neteisinga. Be to, teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas J. Plenta neatmetė galimybės, jog teoriškai sužalojimai galėjo atsirasti ir asmeniui pačiam krentant. Apibendrindamas nurodytą, gynėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad sužalojimų priežastimi galėjo būti tik smūgiai, nėra neginčijamai patvirtinta byloje esančiais duomenimis.
5. Gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog nuteistasis Š. S. visą laiką kategoriškai neigė sudavęs smūgius, liudytojų, kurie būtų matę pastarojo smurtinius veiksmus, nėra. Kaltinimas iš esmės grindžiamas vienintelio liudytojo K. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 28 d., tačiau šiuos parodymus, pasak gynėjo, visiškai paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Visų pirma tai paties liudytojo K. S. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 26 d. ir bylą nagrinėjant teisme duoti parodymai, kuriuose jis visiškai paneigė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 28 d., ir patvirtino parodymus, duotus iš karto po įvykio, t. y. 2019 m. gegužės 26 d. Liudytojas K. S. nurodė, kad 2019 m. gegužės 28 d. duotus savo parodymus pasirašė jų neskaitęs, todėl, gynėjo nuomone, šie duomenys neturi būti vertinami kaip įrodymai, nes juos paneigė pats galimai tokius parodymus davęs asmuo. Be to, gynėjas pažymi, jog ir bylą nagrinėjęs teismas nurodė, jog apklausus pareigūnus P. T., O. G., R. P. ir G. O., naujai gauti duomenys nustatytų prieštaravimų liudytojo K. S. parodymuose nepašalino. Gynėjo nuomone, siekiant pašalinti prieštaravimus ir nustatyti objektyvią tiesą, liudytoją K. S. bei minėtus pareigūnus būtina papildomai apklausti apeliacinės instancijos teisme.
6. Apeliantas dar kartą pažymi, jog nuteistasis Š. S. visą laiką kategoriškai tvirtino, kad smurto nukentėjusiosios atžvilgiu niekada nenaudojo, nėra jai trenkęs nei kumščiu, nei delnu. Įvykio dieną konflikto metu jis atstūmė nukentėjusiąją bei metė jai vaistus, todėl tokie jo veiksmai jokiu būdu negalėjo sukelti tokių pasekmių – nukentėjusiosios mirties. Tai, kad nuteistasis niekada nenaudojo smurto nukentėjusiosios atžvilgiu, patvirtino visi dėl šio įvykio apklausti liudytojai. Gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog net penki asmenys patvirtino, kad įvykio vietoje ar kiek vėliau nuteistasis nurodė kitokias aplinkybes, t. y., kad jis dieną kilusio konflikto metu su nukentėjusiąją galimai ją atstūmė ir vieną kartą nestipriai trenkė delnu jai į veidą. Tyrėja O. G., apklausta pirmosios instancijos teisme, iš tiesų nurodė, kad nuteistasis sulaikymo metu, būdamas neblaivus, galimai sakė, jog dieną vieną kartą nestipriai trenkė nukentėjusiai į veidą, tačiau tokie nuteistojo parodymai nėra užfiksuoti ir neaišku, ar tyrėja juos tikrai teisingai suprato. Liudytojas R. P. nurodė, kad nuteistasis sakė, jog konflikto dėl vaistų metu nukentėjusiąją atstūmė, tačiau nurodė, kad Š. S. pasakė: „aš gyniausi, lengvai jai trenkiau ir nustūmiau nuo savęs, bet tuo pačiu pažymėjo, kad jos nemušė” (parodymai užfiksuoti 2019 m. rugsėjo 20 d. apklausos metu). Bylą nagrinėjant teisme, liudytojas R. P. nurodė, kad nuteistasis sakė, jog dieną kilus konfliktui jis (Š. S.) nukentėjusią tik lengvai atstūmė, gal sudavė vieną kartą. Pasak gynėjo, teisme liudytojas pareigūnas R. P. jau kategoriškai netvirtino, jog nuteistasis tikrai jam sakė sudavęs nukentėjusiajai, o nurodė, jog galimai girdėjo, kad gal sudavė. Liudytojas O. K. teisme nurodė, kad ryte apie galimą vieną smūgį girdėjo ne iš Š. S., bet iš policininko. Liudytoja J. J. teisme nurodė, jog ryte nuteistasis jai sakė, kad kai V. jį puolė mušti, jis tik palaikė ją už rankų. Prokurorui uždavus kontrolinį klausimą, liudytoja patvirtino, jog Š. S. sakė, kad jis V. tik laikė už rankų. Liudytojas S. B. teisme nurodė, kad parodymai buvo surašomi tendencingai, stengiantis surinkti duomenis tik apie galimai neteisėtus Š. S. veiksmus. Taigi, gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada apie dienos metu galimai Š. S. suduotą smūgį nukentėjusiai, neatitinka faktinių aplinkybių, bylos duomenų ir liudytojų parodymų.
7. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Š. S. turi neįgalumą, sunkiai vaikšto, įvykio dieną jis su J. V. G. vartojo alkoholį, davė nukentėjusiajai du kartus po 20 eurų, J. V. G. du kartus ėjo į parduotuvę ir pirko po butelį degtinės, kurią jie abu išgėrė. Vartojant alkoholį, nukentėjusioji gėrė raminamuosius vaistus, dėl ko tarp jų kilo konfliktas. Š. S. visą laiką nuosekliai tvirtino, kad kilusio konflikto metu tik metė nukentėjusiajai vaistus, po ko ji išėjo. Byloje taip pat nustatyta, kad po to J. V. G. buvo pas A. P., iš jos pasiskolino 5 eurus, nes norėjo dar išgerti. Vėliau apie 16.30 – 17.00 val. nukentėjusioji pasiskolino dar 2 eurus iš O. K.. Bendrabutyje visiškai girtą nuketėjusiąją apie 18.30 val. matė A. K.. Šiame kontekste gynėjas pažymi, kad nuosprendyje nenurodyta, jog apie 20.00 val. nukentėjusiąją bendrabutyje matė ir liudytojas K. S. (2019 m. gegužės 26 d. apklausa), kuris nurodė, kad nukentėjusioji buvo visiškai neblaivi, nesiorientavo erdvėje, griuvinėjo. Liudytojas taip pat nurodė, kad apie 22.00 val. koridoriuje vėl sutikęs J. V. G., nuvedė ją į Š. S. kambarį. Gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog duomenų, kurių pagrindu galima būtų patikimai nustatyti, kur nukentėjusioji buvo nuo 18.00 – 18.30 val. iki 21.00 – 22.00 val., byloje nėra. Gynėjas pažymi, jog liudytojas K. S. nurodė, kad nukentėjusiąją pas Š. S. nuvedė apie 22.00 val. Be to, nuteistasis Š. S. nurodė, kad laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 22.00 val. nukentėjusioji ėjo į „naktinę” parduotuvę, nes norėjo dar nusipirkti alkoholio. Gynėjas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad įvykio vakarą nukentėjusioji į naktinę parduotuvę nėjo, nes joks naujas degtinės butelis Š. S. bute nebuvo aptiktas. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog nuteistasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su nukentėjusiąja išgėrė du butelius degtinės, tuo tarpu po įvykio jo bute buvo rasti trys tušti buteliai. Be to, aplinkybę, kad nukentėjusioji iš tiesų buvo parduotuvėje ir pirko alkoholį, gynėjo nuomone, patvirtina tai, jog po įvykio pas nukentėjusiąją nebuvo rasti pinigai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusioji vakare iš A. P. ir O. K. bendroje sumoje pasiskolino 7 eurus. Po įvykio, apžiūrint nukentėjusiąją, jokių pinigų nebuvo rasta, nors liemenėlėje buvo rasti raminamieji vaistai. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nesiaiškinęs, kur galėjo dingti pinigai, neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl išvada, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina nuteistojo parodymų, jog tą vakarą nuo 18.00 val. iki 22.00 val. J. V. G. ėjo į naktinę parduotuvę ir pirko ten alkoholį, yra nepagrįsta. Gynėjas taip pat pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustos naktinės parduotuvės darbuotojos, nebuvo laiku išreikalauti vaizdo kamerų įrašai, nebuvo apklausti ir apsaugos darbuotojai, visą parą budintys prie centrinių vartų. Bendrabutis, esantis M. K. Čiurlionio gatvėje, yra uždaroje teritorijoje, prie centrinių vartų visą parą budi apsaugos darbuotojai, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Tyrėja O. G. teisme nurodė, kad pardavėjos ir apsaugos darbuotojai apklausti nebuvo, o vaizdo kamerų įrašai (prie centrinių vartų) taip pat nepareikalauti. Gynėjo nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, nesurinkti visi duomenys, o vadovautasi vieninteliais liudytojo K. S. 2019 m. gegužės 28 d. duotais parodymais, kuriuos, kaip minėta, šis liudytojas teisme kategoriškai paneigė.
8. Gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiajai sužalojimai buvo padaryti po 21.00 – 22.00 val. Teismo nuomone, paskutinis nukentėjusiąją matęs liudytojas K. S. matė tik sužalotą jos lūpą ir mėlynę po akimi, šie sužalojimai buvo padaryti anksčiau ir neturėjo ryšio su mirtimi. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog liudytojas šiuos sužalojimus matė ne 22.00 val., kai paskutinį kartą matė nukentėjusiąją, bet apie 18.30 – 20.00 val., kai su ja bendravo virtuvėje ir po to, kai ji beldėsi į duris, prašydama cigarečių. Teisme liudytojas nurodė, kad koridoriuje galimai degė šviesa, tačiau šiuos K. S. parodymus paneigia liudytojos A. K. 2019 m. rugpjūčio 6 d. apklausos metu duoti parodymai, kad įvykio vakarą nukentėjusiąją matė apie 18.30 val. maždaug ištiestos rankos atstumu, o kadangi buvo prieblanda, ji negalėjo pastebėti jokių sužalojimų. Taigi, gynėjas mano, kad byloje nenustatyta, ar tikrai nebuvo papildomų sužalojimų nukentėjusiosios veide 22.00 val.
9. Be to, gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo neįgalumas, dėl kurio jis sunkiai galėjo vaikščioti ir net stovėti, tik apsunkino galimybę suduoti smūgius kojomis, be to, nuteistasis, neduodamas nukentėjusiajai tablečių, turėjo panaudoti tam tikrą fizinę jėgą, todėl turėjo pakankamą galimybę valdyti rankas, daryti jomis poveikį ir gana intensyviai, tad turėjo galimybę ir suduoti smūgius. Gynėjo nuomone, Š. S., negalėdamas ne tik normaliai vaikščioti, bet ir pastovėti, negalėjo suduoti tokio stiprumo smūgių, galinčių sukelti mirtį. Gynėjas atkreipia dėmesį į prieštaringą 2019 m. rugsėjo 17 d. papildomą specialisto išvadą, kurioje konstatavus, kad užpuolikas, būdamas prieš nukentėjusiąją, sudavė jai penkis smūgius, taip pat konstatuota, jog sužalojimai galėjo būti padaryti, ir nukentėjusiajai miegant. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad Š. S. dešinės plaštakos III-o delnakaulio krumplio srityje esantis odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį į kietą buką, nedidelio, riboto paviršiaus daiktą, tiek ir susižalojant/sužalojant kitokiu būdu, kiti sužalojimai nėra būdingi sužalojimams, padaromiems ginantis ar suduodant smūgius. Gynėjo nuomone, remiantis šiais duomenimis nustatyti, kad Š. S. galėjo suduoti net penkis smūgius nukentėjusiajai, negalima. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2019 m. gegužės 26 d. apžiūrint įvykio vietą jokių nukentėjusiosios J. V. G. kraujo pėdsakų Š. S. kambaryje surasta nebuvo. Galiausiai gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad visi liudytojai nurodė, jog Š. S. nėra agresyvus, niekada prieš nieką (ne tik prieš J. V. G.) smurto nenaudojo, todėl tvirtinti, kad nuteistasis, nebūdamas agresyvus, staiga galėjo suduoti moteriai net penkis smūgius, nėra jokio pagrindo.
III. Atsiliepimo į nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą argumentai ir prašymai
10. Atsiliepime į nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą nukentėjusiosios K. G. atstovas advokatas J. M. prašo nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendį.
10.1. Nukentėjusiosios atstovas nurodo, jog apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai ir prašymai yra nemotyvuoti, nepagrįsti ir pertekliniai. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu įvykdė visus proceso dalyvių prašymus, pateikiant naujus įrodymus, apklausė liudytojus, pašalino netikslumus bei prieštaravimus jų parodymuose, išanalizavo ir įvertino kitus bylos duomenis. Atstovas atkreipia teismo dėmesį į tai, jog bylos proceso metu valstybinis kaltintojas paprašė teismo liudytojui K. S. iškelti baudžiamąją bylą dėl melagingų parodymų davimo.
10.2. Nuteistojo pasirinkta pozicija, jog J. G. pati galėjo parvirsti ir susižaloti, nepasitvirtino, šią aplinkybę kategoriškai paneigė teismo medicinos ekspertas, surašęs išvadą bei davęs parodymus teisme dėl sužalojimo mechanizmo ir mirties priežasties.
10.3. Be to, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, pirmosios instancijos teismas detaliai aiškinosi įvykio aplinkybes ir smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją priežastis. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu nuteistasis Š. S. savo bute buvo tik dviese su nukentėjusiąja V. G., o kilus tarpusavio konfliktui, nuteistasis nukentėjusiajai sudavė smūgius į veidą, sukeldamas jos mirtį.
10.4. Nukentėjusiosios atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino objektyviai ir teisingai, Š. S. buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
11. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusioji – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Nuteistojo Š. S. gynėjo advokato Š. Vadeikio apeliacinis skundas atmetamas.
12. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepaisė nekaltumo prezumpcijos principo, o byloje esančias abejones vertino nuteistojo nenaudai, todėl padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių dėl Š. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisėjų kolegijos vertinimu, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė ne prielaidomis, ar vien, kaip teigiama apeliaciniame skunde, liudytojo K. S. parodymais, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Ištyrus reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes, skundžiamame nuosprendyje išdėstyti argumentai dėl byloje surinktų įrodymų yra logiški ir neprieštaringi. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Apeliaciniame skunde remiamasi išimtinai nuteistojo Š. S. nurodyta įvykio versija, teigiant, kad įrodymai vertinti atsietai vieni nuo kitų, akcentuojant atskiras nuteistajam palankias aplinkybes, savaip interpretuojant liudytojų parodymus ir specialistų išvadas bei deklaratyviai nurodant, kad buvo pažeisti nekaltumo prezumpcijos ir visų abejonių vertinimo kaltinamojo naudai principai. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iš esmės keliamos tos pačios versijos, pateikiami tie patys argumentai kaip ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, dėl kurių išsamiai pasisakyta skundžiamame nuosprendyje.
13. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų išsklaidyti. Teisėjų kolegija, siekdama pašalinti visas abejones dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumo, taip pat patikrinti nuteistojo keliamas versijas, byloje atliko dalinį įrodymų tyrimą. Atlikus įrodymų tyrimą ir apklausius specialisto išvadą dėl Š. S. nustatytų kūno sužalojimų pobūdžio pateikusią specialistę Janą Bytautaitę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatytų nuostatų, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje teismo išvados padarytos, nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingai bylą išspręsti reikšmingas aplinkybes; vertinant įrodymus padarytos klaidos dėl įrodymų turinio, neišdėstyti tinkami teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-483-976/2015). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija aptartų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
14. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad įrodymų visumos reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2010). Deklaratyvūs teiginiai neįpareigoja juos tikrinti. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų pirmosios instancijos teismui pakako teisingai išspręsti klausimą dėl Š. S. kaltumo. Aptariamo nuosprendžio ir teisiamųjų posėdžių protokolų turinys patvirtina, kad apygardos teismas rėmėsi abejonių nekeliančiais įrodymais. Teismo išvados dėl nuteistojo Š. S. kaltumo pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnyje, 290 straipsnyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma. Teismo baigiamajame akte, laikantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 – 3 punktų reikalavimų, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Remiantis bylos įrodymų visumos analize padarytos bylos faktines aplinkybes atitinkančios logiškos išvados. Taigi, apygardos teismas padarė bylos įrodymais pagrįstą išvadą, kad Š. S. nužudė J. V. G..
15. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų, kuriuo grindžiamas prašymas panaikinti skundžiamą nuosprendį yra tai, kad nukentėjusiosios mirties priežastimi konstatuoti sužalojimai galėjo būti griuvimo pasekmė.
16. Nesutikdama su šiais argumentais, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į paties nuteistojo parodymus, kuriuose apie nukentėjusiosios griuvinėjimo aplinkybes Š. S. parodė, tik bylą nagrinėjant teisme, be to, viso bylos proceso metu tvirtinęs, jog dėl buvusio girtumo jis tiksliai neatsimena visų įvykio aplinkybių, teisiamojo posėdžio metu nuteistasis pakankamai detaliai įvardino konkrečius daiktus (lovos kraštą, kompiuterio sukamąją kėdę, televizorių), į kuriuos atsitrenkė J. V. G.. Šių teisiamojo posėdžio metu duotų Š. S. parodymų patikimumu verčia abejoti ir 2019 m. gegužės 25 d. antroje dienos pusėje su nukentėjusiąja bendravusių liudytojų K. S., O. K., A. K., A. P. parodymai. Šie apklausti liudytojai patvirtino, kad nukentėjusioji buvo neblaivi, tačiau konkrečių būtent tą vakarą jos griuvimo aplinkybių nenurodė. Antai K. S. parodė, kad nukentėjusioji tą dieną buvo labai girta, ėjo pasiramstydama, tačiau jis nematė, kad ji būtų nukritusi. Liudytojas O. K. nurodė, kad tą vakarą nukentėjusioji buvo išgėrusi, tačiau negriuvinėjo, jos eisena nebuvo pakitusi. Liudytoja A. P. nurodė, kad nukentėjusioji buvo girta, sunkiai kalbėjo, gavusi pinigus nuėjo į apačią, link namų. Liudytoja A. K. nurodė, kad nukentėjusioji buvo labai girta, ėjo jai (liudytojai) iš paskos, labai svirduliavo.
Be to, versiją, kad nukentėjusioji galėjo pati susižaloti jai nugriuvus, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, neabejotinai paneigia specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (išvados 3.1.1 punktas) bei papildoma specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (išvados 4, 7 punktai), kuriose nurodytas konkrečių užfiksuotų penkių sužalojimų veide, buvusių mirties priežastimi, mechanizmas – jie padaryti kietais bukais daiktais ir ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais ir būdingi sužalojimams, padaromiems kitam asmeniui suduodant smūgius (t. 1, b. l. 56-61; 75-78). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nurodytomis specialisto išvadomis, kurios pagrįstos atliktos mirusiosios kūno apžiūros bei gautų tyrimų duomenimis, išsamiai išdėstytos ir detaliai motyvuotos didelę darbo patirtį ir aukštą kvalifikaciją turinčio specialisto J. Plentos. Be to, siekiant patikrinti ir pašalinti gynybos keliamas abejones dėl nukentėjusiosios sužalojimų atsiradimo mechanizmo, pirmosios instancijos teisme apklaustas išvadas surašęs specialistas J. Plenta pateikė išsamius argumentus, kodėl nustatyti penki nukentėjusiosios veide sužalojimai, tapę nukentėjusiosios mirties priežastimi, buvo padaryti, kitam asmeniui suduodant smūgius. Specialistas paaiškino, kad kraujagyslės, jungiančios kietąjį galvos smegenų dangalą su galvos smegenų paviršiumi, plyšimas po rotacinio, sukamojo galvos judesio paprastai būna, sudavus smūgį į veidą. Nugriūti, nukristi, kad ši kraujagyslė plyštų, reikia ypatingų sąnaudų. Pasak specialisto, užfiksuoti sužalojimai veide, ypač esantys dešinio žando įdubime, pasmakrėje, kairio žando įdubime, smilkinyje, yra tipiniai, kuomet po smūgio seka sukamasis, rotacinis galvos judesys. Kad tai būtų kritimo pasekmė, reiktų kažkokio atsikišusio daikto, bet tas daiktas paliktų nubrozdinimus, ko nebuvo nustatyta. Specialistas negalėjo nurodyti, kaip reikia kristi, kad būtų sužalota tik viena vieta veide, tačiau nebūtų sužalotos aplinkinės atsikišusios veido vietos, bet būtų sukeltas toks galvos sukamasis judesys, kad plyštų kraujagyslės. Taigi, byloje specialisto neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiosios mirtį sukėlę sužalojimai buvo padaryti, kitam asmeniui smūgiuojant į veidą ir patikimai paneigta gynybos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde keliama versija, kad specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai galėjo atsirasti pačiai nukentėjusiajai nugriuvus.
17. Apeliantas skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog duomenų, kurių pagrindu galima būtų patikimai nustatyti, kur nukentėjusioji buvo nuo 18.00 – 18.30 val. iki 21.00 – 22.00 val., byloje nėra. Gynėjo nuomone, byloje nepaneigti nuteistojo Š. S. parodymai, jog įvykio vakarą laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 22.00 val. nukentėjusioji ėjo į naktinę parduotuvę pirkti alkoholio. Būtent su šia aplinkybe siejama nuteistojo Š. S. gynybinė pozicija, jog aptariamu laiku nenustatytas asmuo ar asmenys galėjo padaryti nukentėjusiajai kokius nors sužalojimus, tame tarpe ir sukėlusius pastarosios mirtį.
18. Atmesdama šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į paties nuteistojo parodymų nenuoseklumą, kai jis parodymus, kad nukentėjusioji jam sakiusi, jog eina į naktinę parduotuvę, davė tik 2019 m. spalio 8 d. apklausos metu (t. 2, b. l. 38–39), tuo tarpu pirmos apklausos 2019 m. gegužės 29 d. (t. 2, b. l. 29–30) metu, praėjus kelioms dienoms po nukentėjusiosios mirties, nuteistasis nurodė nežinantis, kur 2019 m. gegužės 25 d. vakare buvo išėjusi V. (J. V. G.), pastarosios išėjimo aplinkybių nuteistasis nedetalizavo ir 2019 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio dėl kardomosios priemonės skyrimo metu ( t. 2, b. l. 43–45). Be to, nuteistasis viso proceso metu neigė, kad gėrė iš naktinės parduotuvės atneštą degtinę, o aiškino, jog, grįžus nukentėjusiajai, jis miegojo, taip pat nenurodė, kad grįžusi nukentėjusioji viena gėrė nupirktą degtinės butelį, nors teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad girdėjo, kaip nukentėjusioji griuvinėjo, ėjo į tualetą ir atsigulė miegoti.
19. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo gynėjas skunde nepagrįstai nurodo, jog po įvykio buvo rasti trys buteliai degtinės, kadangi įvykio apžiūros protokoluose ši aplinkybė nėra užfiksuota (t.1, b. l. 26–44, 45–51), be to, atsižvelgus į paties nuteistojo parodymus, jog jis su J. V. G. girtavo keturias dienas, kambaryje rastų degtinės butelių kiekis įrodomosios reikšmės neturi. Aplinkybė, kad prie nukentėjusiosios kūno nebuvo rasti O. K. ir A. P. bendroje sumoje paskolinti 7 eurai, nepakankama išvadai, jog jie buvo panaudoti, perkant degtinę nuėjus į naktinę parduotuvę. Byloje kambario apžiūra, siekiant surasti šiuos pinigus, nebuvo atlikta. Kaip jau buvo minėta, pats nuteistasis pirmųjų apklausų metu aplinkybės, kad nukentėjusioji ėjo į naktinę parduotuvę, nenurodė, todėl gynėjo skundo argumentai dėl laiku neatliktų veiksmų: vaizdo įrašų neišreikalavimo, neatliktų apsaugos darbuotojų apklausų bei nedaryto pinigų dingimo tyrimo, yra visiškai nepagrįsti ir dėl jų plačiau nepasisakoma.
20. Nurodytų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, jog liudytojai O. K. ir A. P., laikotarpiu nuo 16.00 iki 17.30 val. skolinę nukentėjusiajai pinigus, nenurodė matę kokius nors šviežius sužalojimus nukentėjusiosios veide. Liudytojas O. K. nurodė, kad pastebėjo sutinusią V. lūpą, iš pradžių to nepastebėjo, nes nelabai žiūrėjo, jokių kitų sužalojimų veide liudytojas nenurodė. Liudytoja A. P. patvirtino, kad nukentėjusiosios veide matė nešviežią, violetinės spalvos mėlynę. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (išvados 3.1.3 punktas) nustatyta, kad lūpos sužalojimas ir kraujosruvos kakle bei kairiajame žande buvo padarytos nuo 2 iki 4 parų iki nukentėjusiosios mirties. Be to, kiek vėliau – apie 18 – 18.30 val. nukentėjusiąją mačiusi A. K. taip pat nenurodė mačiusi kokius nors sužalojimus nukentėjusiosios veide. Nurodytų liudytojų parodymai pirmosios instancijos teismui leido padaryti neabejotiną išvadą, jog laikotarpiu nuo 16 val. iki 18.30 val. švieži sužalojimai nukentėjusiosios veide dar nebuvo padaryti.
21. Nurodytų aplinkybių kontekste itin svarbūs paskutinio J. V. G. mačiusio liudytojo K. S. parodymai, kuris viso bylos proceso metu nuosekliai tvirtino, jog jis su nukentėjusiąja bendravo 2019 m. gegužės 25 d. vakare, apie 21.00 – 22.00 val. parvedė ją į Š. S. kambarį, matė jos veide buvusį lūpos sužalojimą. Netikėti šiais liudytojo parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kaip jau buvo minėta, šias aplinkybes liudytojas nuosekliai nurodė viso proceso metu, be to, pats nuteistasis patvirtino, jog šias aplinkybes 2019 m. gegužės 26 d. ryte K. S. nurodė ir jam pačiam. Be to, nuteistasis liudytojo nurodytas aplinkybes atpasakojo ir kitiems asmenims (nukentėjusiajai K. G., liudytojams S. B. bei M. S.). Tuo tarpu liudytojų S. B., A. P. ir P. T. parodymai patvirtina, jog ir pats liudytojas K. S. minėtas aplinkybes taip pat pasakojo kitiems asmenims.
22. Taigi, netgi tuo atveju, jeigu nukentėjusioji iš tiesų buvo išėjusi pirkti alkoholį, akivaizdu, jog mirtį sukėlusius sužalojimus nukentėjusioji patyrė tik po to, kai liudytojas K. S. ją parvedė į Š. S. kambarį. Pažymėtina, jog liudytojas K. S. su nukentėjusiąja įvykio vakarą bendravo ne vieną kartą ir galiausiai parvedė ją į Š. S. kambarį bei paguldė į lovą, todėl manyti, kad K. S., priešingai nei liudytoja A. K., kuri nukentėjusiąją matė einančią iš paskos ir neįžiūrėjo jos veide sužalojimų, galėjo nepastebėti nukentėjusiosios veide šviežių sužalojimų, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Gynėjo skunde keliama versija, kad nukentėjusioji neva galėjo būti sužalota kitų asmenų, išėjus pirkti alkoholio, atmetama kaip neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių ir nepasitvirtinusi.
23. Apeliaciniame skunde nesutinkant su nuosprendyje padarytomis išvadomis taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo K. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos, pasak gynėjo, paneigia kiti bylos įrodymai, be to, teisiamojo posėdžio metu apklausus pareigūnus P. T., O. G., R. P. ir G. O., nebuvo pašalinti liudytojo K. S. parodymuose nustatyti prieštaravimai. Tuo tarpu nuteistasis viso bylos proceso metu kategoriškai tvirtino, kad smurto nukentėjusiosios atžvilgiu niekada nenaudojo. Gynėjo tvirtinimu, šią aplinkybę patvirtina visi dėl aptariamo įvykio apklausti liudytojai. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais negalima sutikti.
24. Bylos proceso metu liudytojas K. S. buvo apklaustas tris kartus. Pirmos apklausos, tai yra iš karto po įvykio 2019 m. gegužės 26 d., metu liudytojas nurodė, kad 2019 m. gegužės 25 d. apie 20.00 val. jam grįžus iš darbo, po kelių minučių į duris pabeldė neblaivi J. V. G., kuri nesiorientavo erdvėje, griuvinėjo, jos apatinė lūpa buvo ištinusi, prašė cigarečių, o jas davus, vaikščiojo koridoriuje, beldė į kaimynų duris. Apie 22.00 val. sutikęs ją koridoriuje, palydėjo į 109 butą iki lovos, kurioje ji atsigulė. Mėlynių ant jos kūno nepastebėjo, ji jam nei vakar, nei ankščiau nebuvo sakiusi, kad yra mušama (t. 1, b. l. 148). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas nurodė panašias įvykio aplinkybes – kad tą vakarą grįžęs iš darbo apie 20-21 val. virtuvėje matė labai girtą J. V. G., kuri vaikščiojo koridoriuje pasiramstydama, jam grįžus į kambarį, maždaug po 15 minučių į duris pastukseno nukentėjusioji, kuri nesiorientavo kur yra, jos apatinė lūpa buvo ištinusi, bet sužalojimas nebuvo šviežias, kitų sužalojimų jos veide ar ant kūno liudytojas nematė. Jis jai pasakė, kad ši „neblūdinėtų“, kad tuoj parūkys ir palydės ją į kambarį, po ko nukentėjusioji vėl kažkur stukseno, liudytojas suprato, kad ieško Š. S. kambario, tada jis ją už parankės palydėjo į Š. S. kambarį. Pastarasis tuo metu sėdėjo ant lovos, buvo išgėręs, liudytojas jam pasakė, kad pasislinktų ir leistų V. prigulti. V. atsigulė arčiau lovos krašto, ne prie sienos, su Š. S. liudytojas nekalbėjo, išėjo po minutės ir nuėjo miegoti, su nukentėjusiąja apie smurtą nekalbėjo, ji jam nesiskundė, apie smurtą nieko nesakė, ryte policijos pareigūnui apie smurtą nieko nesakė. Š. S. nėra piktybinis, apie triukšmą, konfliktus tarp jo ir nukentėjusiosios liudytojas nieko nežino, jie abu buvo ramūs, prieš metus yra matęs V. su sužalojimais, ji sakė, kad vedžiojo šuniuką ir nukrito, nusibrozdino koją. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklausos 2019 m. gegužės 28 d. metu liudytojas K. S. nurodė, kad Š. S. su J. V. G. nuolat vartodavo alkoholinius gėrimus, dažnai pykosi, mušdavosi, nors pastaroji liudytojui nesiskundė, kad Š. S. ją mušdavo, tačiau jis girdėdavo triukšmą jų bute, o kitą dieną matydavo ją su mėlynėmis kūne, iš ko suprasdavo, kad jis ją mušdavo. 2019 m. gegužės 25 d. apie 20 val. grįžus namo, pas jį užėjo J. V. G., kurios apatinė lūpa buvo sutinusi, ji buvo išgėrusi, sakė, kad Š. S. ją muša, buvo susijaudinusi, išsigandusi, liudytojas suprato, kad atėjo prašyti pagalbos. Jis nurodė palaukti, kol persirengs, išeis, išsiaiškins. Po kelių minučių nuėjus į virtuvę, atėjo ir J. V. G., kuri pasakė, kad Š. jai davė čia per galvą ir ranka parodė į pakaušį. Po ko liudytojas nuėjo pas Š. S., nukentėjusioji liko stovėti prie buto durų, ir jis Š. S. pasakė, kad jis baigtų juokinti kaimynus, tegul Jolanta eina miegoti, o jis ramintųsi, po ko liudytojas pakvietė nukentėjusiąją, padėjo jai atsigulti, užklojo pledu ir išėjo iš buto (t. 1, b. l. 151-153).
25. Vertindama K. S. duotus parodymus teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, jog teisiamojo posėdžio metu perskaičius ikiteisminio tyrimo metu liudytojo K. S. duotus parodymus, pastarasis negalėjo nurodyti jokių įtikinamų savo parodymų keitimo priežasčių. Gynėjo akcentuojamą aplinkybę, jog liudytojas 2019 m. gegužės 28 d. parodymus pasirašė jų neskaitęs, paneigia paties liudytojo rankraštinis įrašas protokole, kad liudytojas protokolą perskaitė, jo žodžiai surašyti teisingai (t. 2, b. l. 153). Be to, tokius liudytojo paaiškinimus paneigė apklausta kaip liudytoja 2019 m. gegužės 28 d. apklausą atlikusi tyrėja O. G., kuri patvirtino, kad protokolą surašė iš liudytojo žodžių, taip pat patvirtino, kad liudytojas protokolą perskaitė ir pasirašė. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad liudytojo K. S. pirminių parodymų turiniui įtakos turėjo liudytojas S. B., iš kurio parodymų matyti, kad pastarasis įvykio dieną darė spaudimą K. S., nuolat kartodamas, kad šis galvotų ką kalba, kad taip gali pasodinti žmogų į kalėjimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad liudytojų parodymams įtaką darė ir paties Š. S. skambučiai iš įkalinimo įstaigos, bendravimas su juo, tame tarpe ir liudytojo K. S., po to, kai nuteistasis buvo iš jos paleistas. Be to, siekiant pašalinti minėtus prieštaravimus, pirmosios instancijos teisme buvo papildomai apklausti liudytojo K. S. apklausas ikiteisminio tyrimo metu atlikę pareigūnai P. T. ir O. G. bei policijos pareigūnai R. P., G. O., bendravę su K. S. įvykio vietoje. Atlikta ir liudytojo K. S. ir R. P. akistata. Gynėjo skunde pagrįstai nurodoma, jog, atlikus šiuos procesinius veiksmus, nebuvo pašalinti prieštaravimai liudytojo K. S. parodymuose, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas K. S. parodymais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino ir papildė kiti byloje surinkti patikimi įrodymai.
26. Be to, bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad K. S. 2019 m. gegužės 25 d. vakare bendravo su J. V. G. ir apie 21.00 – 22.00 val. parvedė ją į Š. S. kambarį. Kaip minėta, šias aplinkybes liudytojas nurodė ne tik apklausų metu, bet pasakojo ir kitiems namo gyventojams (S. B., A. P.), to neneigė ir pats nuteistasis, liudytojo nurodytas aplinkybes atpasakojęs nukentėjusiosios dukrai K. G. bei liudytojams kaimynui S. B. ir draugui M. S.. Be to, liudytojas K. S. apibūdino tiek nukentėjusiosios aprangą, tiek nurodė jos veide buvusį lūpos sužalojimą, kurį nurodė ir kiti apklausti liudytojai bei patvirtino lavono apžiūros duomenys bei specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavusi nukentėjusiajai padarytus sužalojimus. Pažymėtina, kad visų apklausų metu liudytojas K. S. nuosekliai nurodė jau minėtą reikšmingą aplinkybę, kad, įvykio vakarą bendraudamas su nukentėjusiąja, išskyrus sužalotą lūpą, jokių kitų šviežių sužalojimų jos veide jis nematė. Šie liudytojo parodymai pirmosios instancijos teismui leido padaryti patikimą išvadą, kad iki 21.00 – 22.00 val. J. V. G. veide sužalojimai (be sužalotos lūpos) padaryti nebuvo.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojo K. S. 2019 m. gegužės 28 d. parodymus, kad 2019 m. gegužės 26 d. ryte jis policijos pareigūnams nieko nesakė apie tai, kad nukentėjusioji jam skundėsi dėl Š. S. smurto, paneigė liudytojai policijos pareigūnai R. P. ir G. O.. Šie liudytojai teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykio vietoje K. S. buvo priėjęs prie jų ir sakė, kad nukentėjusioji jam skundėsi dėl Š. S. smurto. Liudytojas R. P. nurodė ir tai, kad K. S. jam sakė, kad įvykio išvakarėse buvo nuėjęs pas Š. S., prašė apsiraminti, kad mušimo garsus iš pastarojo kambario yra girdėjęs ir anksčiau. Tai, kad K. S. buvo žinoma apie Š. S. smurtą prieš nukentėjusiąją, patvirtina ir liudytojo S. B. parodymai, kuris nurodė, jog K. S. įvykio vietoje kalbėjo apie muštynes tarp Š. S. ir J. V. G..
28. Be to, liudytojo K. S. 2019 m. gegužės 28 d. duotus parodymus apie tai, kad 2019 m. gegužės 25 d. virtuvėje nukentėjusioji jam pasiskundė, jog Š. S. ją muša, po ko parodė į pakaušį, patvirtina ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nukentėjusiosios viršugalvyje nustatyta kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu, nuo kelių iki keliolikos valandų laikotarpyje iki mirties, kas atitinka liudytojo K. S. nurodytas aplinkybes tiek apie laiką, tiek apie nurodytą vietą galvoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo tai, kad nukentėjusiosios viršugalvyje sužalojimas rastas plaukuotoje galvos dalyje, todėl jo nepastebėjo nei vienas su ja bendravęs asmuo, o liudytojas K. S. apie tokį sužalojimą galėjo sužinoti tik iš pačios nukentėjusiosios. Akivaizdu, jog, sugretinus K. S. parodymus tiek su naujai gautais duomenimis, tiek su kitais byloje surinktais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ta liudytojo K. S. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 28 d. duotų parodymų dalimi, dėl kurios abejonių nekilo ir kuriuos patvirtino jau minėti liudytojai – tai yra apie ankstesnį Š. S. smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu bei pastarosios paaiškinimus liudytojui, kad įvykio dieną nuteistasis ją mušė.
29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistojo Š. S. parodymų vertinimo. Apygardos teismas šiuos parodymus pagrįstai vertino kaip prieštaringus ir nenuoseklius. Kaip jau buvo minėta, Š. S. neigė sudavęs J. V. G. kaltinime nurodytus smūgius, tvirtino, kad nukentėjusiosios atžvilgiu niekada nesmurtavo. Apygardos teismas kritiškai vertindamas tokius Š. S. parodymus, detaliai juos analizavo. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu Š. S. buvo apklaustas du kartus, tai yra 2019 m. gegužės 29 d. ir 2019 m. spalio 8 d. (t. 2, b. l. 29-31, 38-39). Šių apklausų metu Š. S. pripažino, kad 2019 m. gegužės 25 d. vakare tarp jo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas dėl vaistų, kurio metu jis rankomis atstūmė nukentėjusiąją bei metė į ją tabletes. 2019 m. gegužės 29 d. apklausos metu, tai yra nuo įvykio praėjus vos kelioms dienoms, Š. S. nurodė nežinantis, kur 2019 m. gegužės 25 d. vakare buvo išėjusi nukentėjusioji. Tuo tarpu 2019 m. spalio 8 d. apklausos metu jis jau tvirtino, kad išeidama nukentėjusioji sakė, jog eina į naktinę parduotuvę. Pažymėtina, jog šios aplinkybės nuteistasis nenurodė ir 2019 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio metu, sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas tokius reikšmingus detalių neatitikimus vertino kaip nuteistojo parodymų nepatikimumą ir teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka.
30. Pažymėtina, kad nuteistojo parodymus apie tai, kad jis niekada nesmurtavo prieš nukentėjusiąją, paneigia tiek jau aptartų, tiek ir kitų liudytojų parodymai. Jau buvo minėti šiai bylai svarbūs liudytojų R. P., O. G., O. K., S. B., K. G. parodymai, kad įvykio vietoje ar kiek vėliau Š. S. jiems nurodė kitokias aplinkybes, siejamas su jo veiksmais nukentėjusiosios atžvilgiu jos mirties išvakarėse. Liudytojas R. P. patvirtino, kad įvykio vietoje Š. S. jam nurodė, jog vakare tarp jo (Š. S.) ir J. V. G. kilo konfliktas, jo metu ji puolė jį mušti, o Š. S. ją atstūmė, atstumdamas lengvai trinktelėjo jai per veidą. Buvus tokį pokalbį patvirtino liudytojas O. K., teisiamojo posėdžio nurodęs, kad įvykio vietoje girdėjo, kaip Š. S. sakė pareigūnui, jog trenkė nukentėjusiajai vieną kartą. Ikiteisminio tyrimo metu Š. S. apklausą atlikusi tyrėja O. G., apklausta kaip liudytoja, taip pat patvirtino, kad sulaikytas Š. S. pasirašinėdamas laikinąjį sulaikymo protokolą nurodė, kad mirusiajai pliaukštelėjo per veidą vieną kartą. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2019 m. gegužės 28 d. Š. S. jam sakė, jog naktį J. V. G. kažko pradėjo šaukti ir jis ranka ją pastūmė, galimai per veidą, po to ji aptilo ir jie užmigo. Nukentėjusioji K. G. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad Š. S. skambino jai iš įkalinimo įstaigos, minėjo, kad išvakarėse tarp jo ir J. V. G. kilo ginčas, nes jis nenorėjo, kad ši maišytų alkoholį su vaistais, juos iš jos atėmė. Dar sakė, kad mama gulėjo, o jis jai pliaukštelėjo, kad ji nusisuktų.
31. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apygardos teismo vertinimu, kad Š. S. liudytojams minėjo sudavęs tik vieną nedidelio intensyvumo smurtinio pobūdžio smūgį į nukentėjusiosios veidą, nors byloje nustatyta, kad smūgių į veidą buvo penki, siekdamas sumenkinti savo vaidmenį ir tuo pačiu išvengti atsakomybės. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde pateiktą savitą liudytojų R. P., R. J., S. B. parodymų interpretavimą teisėjų kolegija taip pat vertina kaip siekį sumenkinti nuteistojo vaidmenį dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Nesutiktina ir su gynėjo akcentuojamais S. B. parodymais dėl tendencingo parodymų prieš nuteistąjį surašymo. Nėra abejonių, jog gavus pranešimą apie Š. S. bute smurtine mirtimi mirusią nukentėjusiąją, pirmiausia buvo tiriama galimai Š. S. nukentėjusiajai padarytų mirtinų sužalojimų tikimybė, be to, iš bylos medžiagos matyti, jog gavus papildomų duomenų, buvo tiriamos ir kitos versijos, tame tarpe ir dėl kitų nukentėjusiąją galėjusių sužaloti asmenų ar aplinkybių, todėl liudytojo S. B. subjektyvi nuomonė apie atliktą tyrimą nesudaro pagrindo išvadai dėl tendencingo ikiteisminio tyrimo nuteistojo atžvilgiu atlikimo.
32. Atmestinas kaip nepagrįstas ir gynėjo skundo argumentas, kad specialisto išvadoje konstatuotas sužalojimas ant Š. S. rankos padarytas vienu trauminiu poveikiu, todėl suduoti net penkis smūgius nukentėjusiajai Š. S. negalėjo. Siekiant pašalinti nuteistojo gynėjo skunde nurodytą prieštaravimą šiuo aspektu, apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą, buvo apklausta nuteistąjį Š. S. apžiūrėjusi ir specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) surašiusi specialistė J. Bytautaitė. Specialistė pažymėjo, jog ne visi smūgiai palieka sužalojimą, dėl Š. S. konstatuoto dešinės plaštakos III-o delnakaulio krumplio srityje esančio odos nubrozdinimo paaiškino, kad tai turėjo būti mažiausiai vienas trauminis poveikis į šią sritį. Specialistė taip pat nurodė, kad, tą pačią sritį traumuojant pakartotinai, trauminiai poveikiai maskuotųsi ir toje pačioje srityje atskiras sužalojimas gali nebūti padaromas. Todėl specialistė negalėjo atsakyti, kokiu skaičiumi trauminių poveikių Š. S. rankoje konstatuotas sužalojimas buvo padarytas (kaip minėjo – ne mažiau vienu). Be to, specialistė nurodė, jog suduodant smūgį nebūtinai turi likti pėdsakai ant rankos. Taigi, specialistės apklausa buvo paneigtas gynėjo argumentas, kad ant nuteistojo rankos nustatytas vienas sužalojimas patvirtina tik vieno smūgio sudavimą (trauminį poveikį). Kaip minėta, nuteistasis ir šio trauminio poveikio aplinkybių negalėjo paaiškinti, neigdamas bet kokių smurtinių veiksmų galimybę.
33. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, pagrįstai rėmėsi ta liudytojo K. S. parodymų dalimi, kurią patvirtino kiti byloje apklausti liudytojai bei kiti faktiniai bylos duomenys, tai yra apie ankstesnį nuteistojo smurtą prieš J. V. G. bei pastarosios žodžius, kad įvykio dieną Š. S. ją mušė. Šios liudytojo K. S. nurodytos aplinkybės, o taip nuteistojo parodymai, jog parvesta į jo butą nukentėjusioji daugiau niekur nėjo, duomenys, kad byloje nebuvo nustatyta, jog be nuteistojo į butą būtų atėję kiti žmonės, taigi, nukentėjusiosios sužalojimo laikotarpiu bute buvo tik Š. S. ir J. V. G., sudarė pagrindą neabejotinai išvadai, kad smurtą, sukėlusį mirtinas pasekmes, prieš J. V. G. vartojo būtent Š. S. ir, kad šie smūgiai buvo suduoti būtent po to, kai liudytojas K. S. ją parvedė į kambarį. Gynybos išdėstytos versijos, kad nukentėjusioji nustatytus sužalojimus pasidarė pati, griuvinėdama ir atsitrenkdama į atskirus daiktus, ar jie buvo padaryti nenustatyto asmens (asmenų), nukentėjusiajai išėjus į parduotuvę, teismo buvo paneigtos ištirtų įrodymų analize bei teisingai įvertintos kaip nuteistojo Š. S. gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą labai sunkų nusikaltimą. Kartu pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamas klausimas dėl in dubio pro reo principo taikymo nagrinėjamoje byloje. Kaltinamo asmens naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių objektyviais duomenimis neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad nepašalintų abejonių, kurių negalima būtų pašalinti, dėl ko jas reikėtų vertinti nuteistojo naudai, nėra.
34. Byloje nenustatyta, kad Š. S. norėjo tokių padarinių, tačiau akivaizdu, kad jis, būdamas normalaus psichinio išsivystymo, turintis gyvenimiškos patirties, suduodamas penkis smūgius nukentėjusiajai į galvą, turėjo suvokti, jog tokie jo veiksmai kelia realų pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei, tačiau savo veiksmų padariniams buvo abejingas ir sąmoningai leido jiems kilti, tai yra veikė netiesiogine tyčia. Įvertinus byloje nustatytą aplinkybę, kad J. V. G. pas Š. S. apsigyveno laikinai, šie santykiai dėl savo laikinumo negali būti laikomi turėję šeiminių santykių pažymius, todėl nuteistojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas Š. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje nepažeidė. Teismas atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus nusikaltimas), sukeltas pasekmes (nužudymu sukeltos negrįžtamos pasekmės, atėmusios didžiausią vertybę – žmogaus gyvybę), kaltės formą, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertino Š. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis (nedirba, pragyvena iš išmokų, gaunamų dėl neįgalumo, išsituokęs, neteistas, 2015 metais baustas administracine tvarka, bauda sumokėta, yra neįgalus, turimas darbingumas sudaro tik 35 procentus, piktnaudžiaujantis alkoholiu, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei VšĮ Vilniaus miesto psichikos centre negydytas) ir skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis nei BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka pastarojo asmenybę, padarytų nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
36. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė ir aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Spręsdamas dėl konkretaus atlygintinos žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik artimo giminaičio (dukters) ryšių pobūdį, jos patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, skausmą, emocinį stresą, kitus nepatogumus, susijusius su artimo giminaičio (motinos) praradimu, bet ir nuosprendyje aptarė kaltininko turtinę padėtį (nuteistasis turi nekilnojamąjį turtą – butą (t. 2, b. l. 197), nusikaltimo sunkumą (labai sunkus nusikaltimas), negrįžtamas pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę (nusikaltimą padarė tyčia), kitas, turinčias reikšmės šiai bylai išspręsti, aplinkybes, taip pat į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistojo Š. S. priteisė nukentėjusiajai 12 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iš Š. S. priteista nukentėjusiajai 1 000 eurų atstovavimo išlaidoms atlyginti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingą išvadą, kad 1 000 eurų suma už advokato teisines paslaugas yra pagrįsta, adekvati advokato darbo apimčiai ir pagrįstai patenkino nukentėjusiosios prašymą.
37. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį nuteistojo Š. S. gynėjo apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo Š. S. gynėjo advokato Šarūno Vadeikio apeliacinį skundą atmesti.