Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je V. S. , gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 metų gegužės mėnesio 7 dieną, apie 7⁰⁹ valandą, Plungės mieste, Gandingos gatvėje, ties gyvenamuoju namu Nr. 8, kaltinamasis V. S. vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš žvyruoto kelio nuo garažų teritorijos, važiuodamas tiesiai-skersai per pagrindinį kelią - Gandingos gatvę, kryptimi link šalutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu, Gandingos gatve, jam iš dešinės dviračiu važiavusiai S. Š. ir ją partrenkė. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų S. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo neatsargiais veiksmais V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimą (nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kal­ti­na­masis V. S. pagal jam pareikštą įtarimą teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad apie 7-tą valandą ryto savo automobiliu važiavo iš garažo į namus, norėjo nuvežti žmoną į darbą. Prieš kertant pagrindinę Gandingos gatvę persirikiavo į kairę gatvės pusę norėdamas apvažiuoti duobę. Saulė jam švietė iš tos pusės, kurioje važiavo dviratininkė, matomumas buvo geras, į akis neblizgino. Važiuodamas matė šaligatviu važiuojančią dviratininkę, kuri, jo nepraleidusi, trenkėsi iš dešinės pusės į priekines automobilio dureles ir nuvirto. Jis sustabdė automobilį, išlipęs norėjo po galva pakišti pagalvėlę nukentėjusiajai, bet ji neleido, tada jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, policiją. Pro šalį ėjo pažįstama pardavėja, nukentėjusioji jos paprašė pasakyti draugei, kad įvyko avarija. Kai atėjo ta draugė, nukentėjusioji buvo išvežta į ligoninę, jis nieko jai nepasakojo. Eismo įvykio metu jo vairuojamo automobilio greitis galėjo būti 5-10 km/h. Jis nieko praleisti neturėjo, kadangi pagal KET taisykles, dviratininkui važiuojant šaligatviu, dviratininkas pats turi sustoti ir praleisti automobilį. Teisme nepripažino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų pirminių parodymų, kad kirsdamas sankryžą nepastebėjo jokių transporto priemonių, nes tokius duomenis užrašė patys patruliai, kai jį apklausė buvo streso būsenoje, todėl galėjo nenurodyti, kad matė dviratininkę. Prašo jį išteisinti, nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. Š. teisme parodė, kad tą rytą dviračiu važiavo pagrindine Gandingos gatve link „Plungės jūros“, matė šalutine gatve atvažiuojantį automobilį, kuris sulėtino greitį. Supratusi, kad vairuotojas ją mato, važiavo nestabdydama. Kadangi automobilis jos nepraleidęs kirto pagrindinę gatvę kuria ji važiavo, ji atsitrenkė į automobilio dešinę pusę ties lauko veidrodėliu ir nukrito ant variklio dangčio, po to nukrito aukštielninka ant asfalto, iki tol automobilis važiavo. Patyrė įvairius sužalojimus, iš kurių sunkiausias stuburo. Buvo operuota ir gydoma ligoninėje 10 dienų, po to mėnesį reabilitacija Palangoje, vaikščioti tik su vaikštyne galėjo 4 mėnesius, pusę metų buvo nedarbinga, po nedarbingumo nustatytas 45 procentų nedarbingumo lygis. Kadangi nebegalėjo ilgai išsėdėti, atsisakė pagrindinio darbo (duomenys neskelbtini). Jai padaryta turtinė ir neturtinė žala, turėjo išlaidų už advokato paslaugas, kurias prašo priteisti pagal patikslintą civilinį ieškinį, nes dalį žalos atlygino draudimo bendrovė.

Specialisto išvadoje Nr. G1039/2016(03) konstatuoti S. Š. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai: stuburo krūtinės XI-XII ir juosmens I slankstelių kūnų kompresiniai lūžiai, muštinė viršugalvio žaizda ir poodinė viršugalvio-pakaušio srities kraujosruva. Stuburo slankstelių kūnų kompresiniai lūžiai padaryti nuo stipraus staigaus stuburo sukrėtimo pagal išilginę ašį ir perlenkimo, paviršiniai galvos sužalojimai atsirado viršugalvio-pakaušio sritimi atsitrenkus į kietą pagrindą (gatvės dangą). Stuburo krūtininės-juosmeninės dalies slankstelių lūžis be nugaros smegenų sužalojimo sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (T.1, b.l. 48-49).

Liudytoja V. V. teisme parodė, kad ji įvykio vietoje atsirado po avarijos, kai ją pakvietė nepažįstama moteris jai esant stadione. Per minutę nubėgo į įvykio vietą, rado S. Š. gulinčią ant žemės, buvo kraujo po galva, Š. kalbėjo, buvo sąmoninga, pakilnojo rankas. Paskui S. jai pasakė, kad jį apakino saulė, nusivedė ją prie garažų į keliuką, parodė, kad saulė švietė dėl to nepamatė. Buvo nulenktas automobilio veidrodėlis, Š. gulėjo vidury kelio šone automobilio, netoli gulėjo dviratis, automobilis stovėjo kiek toliau.

Atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu V. V. nurodė apytiksles vietas sankryžoje, kur gulėjo S. Š. , dviratis, stovėjo automobilis. (T.1, b.l. 71-76).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vieta Plungėje, Gandingos gatvėje, ties namu Nr. 8, paros metas - šviesus, kelio danga - sausas asfaltas, kelio ruožas (Gandingos gatve) - tiesus, automobilis „VW Golf“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) sustojęs šalutiniame kelyje už Gandingos gatvės, atstumas nuo sankirtos su Gandingos gatve iki galinės automobilio dalies - 3 m., atstumas nuo dešiniojo kelkraščio iki automobilio dešiniojo šono - 5,80 m. (T.1, b.l. 9-16).

Papildomos eismo įvykio vietos apžiūros metu išmatuoti atstumai, kurie nebuvo fiksuoti pirminėje apžiūroje. (b.l. 19-30).

Transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole užfiksuoti automobilio „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio vaizdo veidrodžio ir priekinio kapoto dešinės pusės apgadinimai. (T.1, b.l. 15-16). Šiame protokole padaryta klaida ir neteisingai nurodytas automobilio modelis.

Specialisto išvadoje Nr. T-A 3590/2016(01) konstatuota, kad S. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta (kraujo ėminys paimtas 2016-05-07, 7:30 val.). (T.1, b.l. 31).

Pagal alkotesterio rodmenis (tikrinta 2016-05-07 07:23) V. S. buvo blaivus. (T.1, b.l. 17).

Atsižvelgiant į tirti pateiktoje medžiagoje esančius vienareikšmiškus eismo dalyvių parodymus apie eismo įvykio situaciją ir atliktą tyrimą, eismo įvykio metu per pagrindinę Gandingos gatvę skersai iš žvyruoto kelio į šalutinį kelią pervažinėjęs automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su Gandingos gatve, automobiliui iš dešinės į kairę važiavusia dviratininke S. Š. . Tikėtina, kad susidūrimas įvyko važiuojant Gandingos gatvės važiuojamosios dalies dešine puse arčiau dešiniojo krašto. Tikėtina, kad eismo įvykio metu automobiliu įvažiavus į šalutinį kelią buvo važiuojama kaire kelio puse. Eismo įvykio metu automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dviratininkę S. Š. kliudė ir parbloškė dešiniojo šono priekine dalimi, kontakto metu buvo kliudytas automobilio variklio dangčio dešinysis kraštas, priekinis dešinysis sparnas, dešiniojo šono galinio vaizdo veidrodėlis bei dešiniojo šono priekinės durelės. Susidūrimo kampas nenustatytas trūkstant duomenų.

Tikėtina, kad susidūrimas su per pagrindinę Gandingos gatvę skersai iš kairės į dešinę pervažinėjusiu automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko dviratininkei S. Š. važiuojant Gandingos gatvės važiuojamosios dalies dešine puse, arčiau dešiniojo krašto. Tikėtina, kad eismo įvykio metu automobiliu įvažiavus į šalutinį kelią buvo važiuojama kaire kelio puse. Eismo įvykio vietos apžiūros metu neaptikta pėdsakų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti tikslų automobilio ir dviračio išsidėstymą sankryžos atžvilgiu.

Techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. S. veiksmai,- nelygiareikšmių kelių sankryžoje pervažiuodamas per pagrindinį kelią nedavė kelio pagrindiniu keliu jam iš dešinės važiavusiai dviratininkei S. Š. ir su ja susidūrė. (T.1, b.l. 106-112).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

V. S. kaltinamas tuo, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata kitam žmogui, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurių pripažinimą įrodymais sprendžia teismas nagrinėjantis bylą, kurie gali būti patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Nuo pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu (T.1, b.l. 32) iki bylos išnagrinėjimo teisme S. Š. davė parodymus, kad ji dviračiu važiavo pagrindiniu keliu Gandingos gatve, V. S. važiavo šalutiniu keliu ir kirto pagrindinį kelią jos nepraleidęs, ko pasėkoje ji automobilio buvo nublokšta ant kelio dangos ir susižalojo, kurie neprieštarauja specialisto išvadoje Nr. G1039/2016(03) konstatuotiems sužalojimams, specialisto išvadoje Nr. 11K-361(16) konstatuotai eismo įvykio situacijai ir V. S. tiesioginiam priežastiniam ryšiui su šio eismo įvykio kilimu.

Pirminės apklausos metu V. S. nurodė, kad prieš kertant pagrindinį kelią sankryžoje jokių važiuojančių transporto priemonių nepastebėjo. (T.1, b.l. 33).

Pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu (T.1, b.l. 66-68) ir teisme liudytoja V. V. davė analogiškus parodymus apie tai, jog jai atėjus į eismo įvykio vietą automobilio vairuotojas minėjo, kad jį apakino saulė ir jis nematė važiuojančios dviratininkės.

Kaltinamojo V. S. teisme duotus parodymus, kad nukentėjusioji dviračiu važiavo šaligatviu, teismas vertina kritiškai - siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir su ja susijusių padarinių dėl žalos atlyginimo, kaip kaltinamojo pasirinkta gynybine taktika, todėl jais nesivadovauja.

Kaltinamojo gynėjo advokato Gintaro Griciaus teismui pateiktų fotolentelių teismas nevertina kaip kaltinamojo kaltę įrodančio ar paneigiančio įrodymo, kadangi jos neinformatyvios dėl kilusio eismo įvykio, jomis gynėjas remiasi kaip vaizdine priemone gynybos tikslais.

Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), visiškai įrodo kaltinamojo V. S. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, kad vairuodamas automobilį pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta S. Š. sveikata, jo veika atitinka sudėtį nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, todėl skirtina bausmė.

Bausmės skyrimas.

Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis V. S. padarė neatsargų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalto anksčiau neteistas (T.1, b.l. 99), administracine tvarka nebaustas (T.1, b.l. 100).

Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimui yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys, o Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnyje numatyta, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui už neatsargų nusikaltimą, paprastai neskiriama bausmė susijusi su laisvės atėmimu, todėl V. S. skirtina bausmė bauda, esant pagrindui manyti, kad tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, bausmė bus įvykdyta.

Sprendžiant bausmės dydžio nustatymo klausimą teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), įvertinant nusikalstamos veikos pobūdį ir priežastis, pasekmes, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę.

Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas blaivus, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti neskirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 3 d.).

Baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 4 (keturi) mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 str.).

Civilinis ieškinys.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Lietuvos Respublikos CK 6.254 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė gali būti draudžiama. Tokio draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla draudimo sutarties pagrindu, o žalą padariusio asmens – delikto pagrindu. Jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 6.254 str. 1 d.), o sprendžiant jos dydį turi būti vadovaujamasi deliktinės civilinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.249-6.250 str.).

Pagal ieškovės S. Š. patikslintą ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, proceso išlaidų atlyginimo, atsakovai yra ADB „Gjensidige“, kaltinamasis V. S. .

Kaltinamasis ir jo gynėjas nei pirminio, nei patikslinto ieškinio nepripažino, draudimo bendrovė iš dalies patenkino ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal pirminį ir patikslintą ieškinius iki bylos išnagrinėjimo teisme.

1. 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, į šią sumą neįskaičiuojant draudimo bendrovės atlygintą 3500 Eur sumą.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką atlygintinos neturtinės žalos dydis baudžiamosiose bylose, kuriose autoįvykio metu asmuo sužalojamas nesunkiai, yra priteisiamos sumos nuo 600 iki 3.000 Eur (kasacinės bylos Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010, 2K-258/2012, 2K-551/2013). Kaltinamasis nukentėjusiąją nesunkiai sužalojo padarydamas neatsargų nusikaltimą, neabejotinai dėl sužalojimų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasines kančias, buvo operuota, gydoma stacionariai, skirtas ambulatorinis gydymas, nustatytas laikinas 45 procentų netektas nedarbingumas, patyrė ir patiria nepatogumų, išgyvenimų.

Atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į motyvus kuriais grindžiamas ieškovės reikalavimas priteisti jos prašomą neturtinės žalos dydį, į atsakovo – draudimo bendrovės išmokėtą 3500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas ieškinio reikalavimo šioje dalyje netenkina, pripažindamas, kad išmokėta suma yra pakankama ir adekvati patirtai neturtinei žalai.

2. 2073,54 Eur negautų pajamų ir periodinėmis išmokomis po 606,58 Eur kas mėnesį už laikotarpį nuo 2017-05-01 iki 2017-11-08.

Šis ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies. Atsakovas ADB „Gjensidige“ ieškovei yra atlyginęs visas negautas pajams iki 2017-04-30, todėl reikalavimas dėl priteisimo 2073,54 Eur negautų pajamų netenkintinas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovei laikinas nedarbingumo lygis nustatytas iki 2017-11-06 (T.2, b.l. 35), kas ieškinyje nurodyta klaidingai iki 2017-11-08. Patikslinus laikotarpį bendra priteistina suma periodinėmis išmokomis po 606,58 Eur kas mėnesį už laikotarpį nuo 2017-05-01 iki 2017-11-06 sudaro 3122,89 Eur, kuri priteistina iš atsakovo ADB „Gjensidige“.

3. 130,62 Eur turtinės žalos atlyginimui, kuria sudaro: 97,93 Eur už įsigytą Dormeo čiužinį, 14,99 Eur už maisto papildus, 13,20 Eur už išlaidas kraujo tyrimui, 4,50 Eur už fotonuotraukas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šis ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai. Čiužinio ir maisto papildų įsigijimui turėtos išlaidos susijusios su sveikatos reabilitacija dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu, todėl 112,92 Eur priteistini iš atsakovo ADB „Gjensidige“. Ieškovės turėtos išlaidos už kraujo tyrimus, fotonuotraukas neįgaliojo pažymėjimui susijusios su patirtais sužalojimais eismo įvykio metu, kurios pripažintinos proceso išlaidomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatomis, todėl 17,70 Eur priteistini iš atsakovo V. S. .

4. 600 Eur išlaidų už advokato paslaugas.

Ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti. Advokatas Irmantas Motužis teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajai, paruošė civilinį ieškinį, atstovavo teisme (advokato orderis Nr. 258830), ieškovė turėjo išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą ir atstovavimą (mokėjimo nurodymas Nr. 10253). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl priteistinos iš atsakovo V. S. .

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį, ir nuteisti bausme bauda 25 MGL (941 Eur).

Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistasis savanoriškai turi sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei pateikti tai patvirtinančius banko kvitus. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nuteistajam neskirti.

S. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš atsakovo - ADB „Gjensidige“ ieškovei priteisti 3122,89 Eur (tris tūkstančius šimtą dvidešimt du eurus 89 ct) negautų pajamų periodinėmis išmokomis po 606,58 Eur (šešis šimtus šešis eurus 58 ct) kas mėnesį už laikotarpį nuo 2017-05-01 iki 2017-11-06, 112,92 Eur (šimtą dvylika eurų 92 ct) turtinei žalai atlyginti. Iš atsakovo - V. S. ieškovei priteisti 17,70 Eur (septyniolika eurų 70 ct) proceso išlaidų, 600 Eur (šešis šimtus eurų) išlaidų už advokato paslaugas. Likusioje dalyje S. Š. ieškinį atmesti.

Nuo­sprendis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plungės rajono apylinkės tei­smą.