- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-25
- Bylos Nr.
- TS-75-571/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00168-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Gadiškienė
- Nuteistasis
- O. K.
Teikimas (Skundas) Nr. TS-75-571/2019 2019 Proceso Nr. 1-01-1-00168-2009-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1.
2019 m. lapkričio 25 d.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo O. K. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-803,
susipažino su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės apylinkės teisme gautas nuteistojo O. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2019 m. spalio 28 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Nuteistasis nurodo, kad Komisija neatsižvelgė į tai, jog vertindama jo elgesį pataisos įstaigoje, jis per nustatytą laikotarpį įvykdė visas jam skirtas socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas. Dalyvavo įvairiose, pačios pataisos namų administracijos siūlomose socialinės reabilitacijos programose. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dvylika kartų skatintas, buvo penkis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis už režimo reikalavimu pažeidimus, nuobaudos negaliojančios. Nuteistasis nurodo, kad Komisija priekaištauja jam dėl to, jog pataisos įstaigoje jis nedirba, nors yra pateikęs prašymą suteikti jam informaciją apie laisvas darbo vietas Marijampolės PN, tačiau pažymos apie tai komisijai pateiktos nebuvo arba apie jas neužsimenama tyčia. Nuteistasis nurodo, kas šiuo metu mokosi Marijampolės profesinio rengimo centre elektros įrenginių remontininko specialybės, kas yra labai svarbu įgyjant paklausią specialybę siekiant geriau pasirengti gyvenimui išėjus iš pataisos įstaigos. Komisijos metu jam nuolat priekaištaujama dėl nedengiamo ieškinio. Nuteistasis teigia, kad už savo įvykdytą nusikalstamą veiką teismas jam bausmę jau paskyrė, jis ją baigiu atlikti, pagal LR Konstitucijos 31 str. niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą du kartus, o Marijampolės PN lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, pasak nuteistojo, imasi ir teisėjų vaidmens. O. K. nuomone, tokiu būdu Komisija užkirto galimybę jam integruotis į visuomenę, perkeliant bausmę į socializacinę aplinką ir tokiu būdu palaipsniui adaptuotis visuomenėje. Iš visos Komisijos pateiktos argumentacijos matyti, jog Komisija primygtinai nurodo ir vadovaujasi tik tomis aplinkybėmis, kurios tariamai gali neleisti pasitikėti nuteistuoju, nutartyje pateikiami visi faktai prieš jį ir beveik nei vienos teigiamos nuorodos jo kaip nuteistojo naudai, lyg Komisija spręstų ne tai ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų, bet ieškotų motyvų jį pakartotinai nuteisti.
Skunde taip pat nurodyta, kad nuteistojo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra pakankamai didelė (nepateikiant argumentų pakankamumo teiginiui motyvuoti), kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bei kaltės gilumo matavimas nenustatytais matavimo vienetais, tėra beletristiniai Komisijos teiginiai, neturintys nieko bendro su pačiu bausmės atlikimu ir bausmės poveikiu, visą tai byloja apie Komisijos šališkumą ir neobjektyvumą. Be to Marijampolės PN lygtinio paleidimo iš pataisos ištaigos nutarties argumentas apie tai, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesudaro pagrindo atsisakyti patvirtinti Lygtini paleidimą iš pataisos ištaigos. Šiuo atveju minėtosios aplinkybės apie nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis nuteistas ir atlieka bausmę, jokiu būdu negali būti vertinamos sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.
Nuteistasis skunde teigia, kad Komisija savaip interpretuoja sąvoką „žema nusikalstama rizika ir (ar) pažanga ją mažinant“. Vadovaujantis BVK 157 str., viena iš lygtinio paleidimo sąlygų yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pabrėžtina ir tai, kad anglų teisinėje sistemoje, nusikalstamumo riziką mažinančios apskaičiavimo sistemos OAZys atsisakyta kaip nepasitvirtinusios, kadangi ji neaiškiai nurodo nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, o taip pat yra faktorių, kurie nuo nuteistojo nepriklauso, tokių kaip bendrininkų grupė, nusikaltimų padarymų skaičius. Ji taip pat iškraipo realią nuteistojo pažangos vaizdą, pagal kurią tiek lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos, tiek teismai priiminėja nuteistiesiems nepalankius sprendimus. Valstybei verkiant reikia Skandinavų pinigų ir jie nėra suinteresuoti paleisti nė vieno nuteistojo iš pataisos įstaigos. Todėl visas šis žaidimas lygtinio paleidimo tezėmis neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo mechanizmu ir nuteistasis nurodo, jog nebus dalis sistemos padėsiančios uždirbti valstybei pinigų savo sąskaita. Nuteistasis nurodo, kad šio jo teiginio iki šiol niekas nepaneigė, bet ta programa remiamasi iki šiol.
Skunde taip pat pabrėžta, kad nei senojoje BVK 157 str., 158 str. redakcijoje, nei 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatyme Nr. XII-1818 nėra numatyta, kad spendžiant klausimą, dėl nuteistojo lygtinio paleidimo turi būti atsižvelgta į nuteistojo, padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumą. Todėl šis Komisijos motyvas nėra pagrįstas ir yra naikintinas.
Nuteistasis O. K., nurodo, kad suprato padarytų nusikalstamų veikų neigiamą pobūdį, yra pasiryžęs ateityje nenusikalsti. Pasitaisiusį jo elgesį patvirtina net tik jo vidinės nuostatos, bet ir elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu, aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, mokslai, įgytos specialybes bausmes atlikimo metu, socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvados, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įvykdymo rezultatai, vidutinis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kuris yra mažas, nuolatinis užimtumas ir siekimas gyventi dorai ir nebenusikalsti. Šios ir kitos aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu. Todėl darytina išvada, kad jo atveju egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus lygtinio paleidimo pagrindas ir jis ateityje laikysis susiformavusio požiūrio dėl privalomo taisyklių ir įstatymų laikymosi.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Nustatyta, kad O. K., a. k (duomenys neskelbtini) teistas 2012-03-30 Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d. 10 metų 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1,4,9 d. subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2011-10-28 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 11 metų laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 6 mėnesiai ir 15 dienų.
2019 m. spalio 28 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-803 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, visiems Komisijos nariams balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 7 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Nuteistasis linkęs elgtis nerūpestingai, rizikingai, nusikaltimus paprastai vykdo kartu su kitais asmenimis, lengvai pasiduoda neigiamai draugų įtakai. Dabartinis nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje. Gyvenimo stiliaus ir draugų problemos susijusios su nusikalstamu elgesiu. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istorijų bei asmenybines savybes galima teigti, kad nuteistasis linkęs pasielgti impulsyviai, neapgalvotai. Praeityje naudojęs smurtą. Problemas susijusias su nusikalstamu elgesiu identifikuoja nepilnai. Lygtinio paleidimo komisijai pristatomas 4 kartą. Paskutinį kartų buvo pristatytas 2019-03-12, tačiau nuteistojo prašymas buvo atmestas 6 mėnesiams su šiomis rekomendacijomis: 1. tęsti pataisų pagal individualų socialinės reabilitacijos planų; 2. gerai elgtis, nepažeidinėti rėžimo reikalavimų; 3. pradėti dengti ieškinį; 4. pradėti dirbti. Nuteistasis tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, mokėsi, įgijo siuvėjo specialybę. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Teismo priteistas ieškinys 366,43 Eur iš jų atlyginta suma 29,00 Eur. Tačiau nepradėjo dirbti. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta galima teigti, kad nuteistasis tik iš dalies įvykdė Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos rekomenduotas socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones. Komisija nutarime taip pat nurodė, kad anksčiau nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau išvadų asmuo nepadarė ir vėl nusikalto. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumų visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimų. Nors nuteistasis ir skatintas aštuonis kartus, dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindų lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Lietuvos respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 111 str. numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymų žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumų gerbiančiais žmonėmis, išmokyti gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis bei sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Ir tai nesudaro pagrindo išvadai, jog jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimų. Taip pat, atsižvelgiant į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar yra nemaža, t. y. 1 metai 6 mėnesiai ir 15 dienų. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.
Bylos duomenimis nuteistasis ankščiau teistas 4 kartus. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 85/04-1529 nurodyta, kad nuteistajam vieną kartą buvo taikyta lygtinė bausmė, kuri buvo subendrinta ir pakeista į realią bausmę. Dauguma nusikaltimų susiję su finansinės naudos siekimu. Nuteistojo kriminalinėje istorijoje yra nusikaltimai, susiję su žąla asmeniui. Paskutinis nusikaltimas sunkesnis už ankstesnius. Dėl savo nusikaltimų kaltę pripažįsta. Išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis nusikaltimus paprastai vykdo kartu su kitais asmenimis, lengvai pasiduoda neigiamai draugų įtakai. Dabartinis nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje. Gyvenimo stiliaus ir draugų problemos susijusios su nusikalstamu elgesiu. Tvirtina, jog kriminalinių kompanionų įtakai stengiasi nepasiduoti, mano, kad išėjęs į laisvę nebendraus su neigiamą įtaką darančiais draugais. Nuteistasis linkęs elgtis nerūpestingai, rizikingai, tačiau pats mano, jog pernelyg rizikuoti nelinkęs, kitais nemanipuliuoja. Nuteistasis būdamas laisvės atėmimo vietoje už narkotikų vartojimą baustas drausmine nuobauda.
Nuteistojo teiginys, jog Lygtinio paleidimo komisijos yra tarsi teisiamas antrą kartą, paneigtinas, kadangi kaip ankščiau minėta svarstant lygtinio paleidimo klausimą būtina atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. O būtent nuteistojo asmenybę ir charakterizuoja praeityje įvykę įvykiai. Todėl teismas, atsižvelgdamas taip pat ir į socialinio tyrimo išvadą, nesutinka su nuteistojo nuomone, jog jis yra teisiamas už tą patį antrą kartą.
Bylos duomenimis nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Padarytų nusikaltimų laipsnis vis sunkėja. Paskutiniai padaryti nusikaltimai sunkus ir labai sunkus. Ankščiau nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau asmuo padarė naują nusikaltimą. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, yra baustas drausminėmis nuobaudomis. Visa tai neleidžia nuteistojo charakterizuoti teigiamai, kadangi asmuo yra linkęs pažeidinėti bendrąsias taisykles. Todėl negalima teigti, kad yra nuteistajam itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybės taikyti jam lygtinį paleidimą.
Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad po paskutinio komisijos svarstymo jam buvo paskirti įpareigojimai dengit ieškinį ir pradėti dirbti, kurių jis negali įvykdyti dėl pataisos namų kaltės, nes jam nesuteikia galimybės įsidarbinti, kadangi jis yra pateikęs prašymą pataisos namams informuoti jį apie laisvas darbo vietas pataisos namuose. Nuteistojo asmens bylos duomenimis toks prašymas yra pateiktas 2019 m. rugpjūčio 7 d. Tačiau pažymėtina, jog asmens bylos duomenimis, nuteistajam buvo siūlytas darbas, kurio jis atsisakė ir tokio pasiūlymo gauti raštu jis nepageidauja. Lygtinio paleidimo iš pataiso namų komisija 2019 m. kovo 12 d. svarstė nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą ir nutarimu jam buvo nurodyta viena iš rekomendacijų įsidarbinti. Teismas mano, jog nuteistojo pateiktas prašymas dėl laisvų darbo vietų buvo tik formalus, kadangi jis minėtą prašymą pateikė ne iš karto po lygtinio paleidimo komisijos svarstymo, o vėliau, be to jis, bylos duomenimis, siūlyto darbo atsisakė. Nuteistasis neįvykdė visų jam paskirtų rekomendacijų, nors jam buvo sudaryto tokios sąlygos.
Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija atsižvelgia į jo padarymo nusikaltimo sunkumą, bei vadovaujasi OAZ‘ys nusikalstamo elgesio vertinimo sistema, kuri pasak nuteistojo neaiškiai nurodo nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 11 metų laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka Lietuvos Respublikoje, todėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų svarstymo metu atsižvelgiama į galiojančius Lietuvoje teisės aktus bei teismų praktiką. Lietuvos teismai vadovaujasi nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal OAZys sistemą.
Pripažintina, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, 8 kartus skatintas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, nusikalstamo elgesio rizika žema 39 balai, tačiau minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, bes vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, jog jo atveju egzistuoja tiek formalus tiek materialus lygtinio paleidimo pagrindas, tačiau šiuo aspektu pabrėžtina tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga.
Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį, nėra pagrindo tenkinti skundo dėl jame nurodytų argumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,
nutaria:
Nuteistojo O. K. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 81/04-803 panaikinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.