- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-26
- Bylos Nr.
- N-62-2942-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 50.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu A. K. skirta 500 Lt bauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Nutarime nurodyta, kad A. K., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „JGK statyba“ direktoriumi, laiku nesumokėjo 10 026 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2009 m. kovo – rugpjūčio mėnesius, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647, 25 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
A. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimą. Nurodė, kad buvo nubaustas už neveikimą. Teigė, kad įsiskolinimas susidarė dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo darbuotojos neteisėtos veikos bendrovės atžvilgiu, dėl ko bendrovė neteko nuolatinių pajamų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi A. K. skundo netenkino ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Teismas konstatavo, kad A. K. turėjo galimybę tinkamai vykdyti pareigas Valstybinio socialinio draudimo fondui, kartu ir pasirinkimo laisvę. Iš asmens paaiškinimų ir apžiūrėtos kasos knygos teismas nustatė, kad bendrovė tuo metu, kai nebuvo mokamos socialinio draudimo įmokos, vykdė įvairius atsiskaitymus, t. y. bendrovės direktorius A. K. turėjo galimybę tinkamai vykdyti pareigą Valstybinio socialinio draudimo fondui, bet jos nevykdė ir taip pasireiškė jo kaltė. Pažymėjo, kad pagal Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnį, valstybinio socialinio draudimo įmokos turi būti mokamos antrąją eile iš karto po su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo. Tuo tarpu bet kokie atsiskaitymai su verslo partneriais vykdomi paskutinėje eilėje. Sprendė, kad A. K. argumentai, jog jis negalėjo vykdyti įsipareigojimų dėl galimai bendrovės atžvilgiu padaryto nusikaltimo, dėl užsitęsusio konflikto ir dėl sunkios bendrovės finansinės padėties, neturi esminės reikšmės konstatuojant administracinio teisės pažeidimo buvimo faktą.
III.
Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimą. Teigia, kad turėjo įvykdyti įvairius atsiskaitymus iš bendrovės akcininkų paskolintų pinigų, kad minimaliai palaikytų bendrovės ūkinę veiklą, tikintis kitų įplaukų iš bendrovės veiklos. Tvirtina, jog sumokėjus įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui, bendrovės veikla būtų buvusi paralyžuota ir būtų buvusi prarasta galimybė gauti įplaukas, užtikrinančias mokesčių mokėjimo ir ūkinės veiklos stabilumą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas įsiskolinimas atsirado dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo darbuotojos neteisėtos veiklos UAB „JGK statyba“ atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir mano, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas lengvinančias aplinkybes. Pažymi, kad A. K. skirta minimali bauda. Pabrėžia, kad bendrovės vadovas yra atsakingas asmuo, todėl privalo įvertinti rizikos galimybes versle bei pasirūpinti tinkamu apyvartinių lėšų judėjimu bendrovėje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliantas A. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu pripažintas kaltu dėl ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis, būdamas UAB „JGK statyba“ direktoriumi, laiku nesumokėjo 10 025,80 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2009 m. kovo – rugpjūčio mėnesius.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad A. K. kaltė dėl ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia laiku nesumokėjęs valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2009 m. kovo – rugpjūčio mėnesius (b. l. 36), šią aplinkybę taip pat patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 22), pranešimai apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (b. l. 25, 27) bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansinės ataskaitos (b. l. 26, 28, 29).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje nurodė išsamius motyvus dėl bylos faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas įvertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus, kad įmokų įmokėti jis negalėjo dėl sunkios bendrovės finansinės padėties bei galimai bendrovės atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos ir pagrįstai konstatavo, jog šios aplinkybės nesuteikė jam teisės nesilaikyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 punkto reikalavimų priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas sumokėti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. Bylos duomenys patvirtina, kad bendrovė turėjo lėšų, už kurias vykdė įvairius atsiskaitymus (b. l. 22, 36), nors privalėjo mokėti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto dydžio socialinio draudimo įmokas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. skirta minimalaus dydžio administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, o nuobaudos švelninimui nėra įstatymo numatytų pagrindų. Atsižvelgdama į visus tikslus, kurių siekiama skiriant administracinę nuobaudą (ATPK 20 str.), taip pat padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą (ATPK 30 str.), teisėjų kolegija neturi pagrindo skirtos sankcijoje numatytos švelniausios nuobaudos pripažinti neteisinga ir aiškiai per griežta nuobauda.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta visapusiškai įvertinus ir ištyrus byloje esančius įrodymus. A. K. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai laikantis bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių reikalavimų, todėl naikinti ar keisti teismo nutarties ar institucijos nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
A. K. (A. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.