- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-06
- Bylos Nr.
- 1-574-1033/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39950-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- T. B.
- Nukentėjusysis
- D. M.
- Advokatai
- Vita Kilišauskaitė, Vera Gortovanova
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą bei visą laisvės apribojimo laiką uždraudžiant nuo 20 val. lankytis kavinėse, baruose, lošimų automatų salonuose bei kitose masinių pasilinksminimų vietose, bausmę atlikęs, 2014 m. rugsėjo 26 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. B. 2016 m. rugpjūčio 21 d., apie 00.40 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), viešojoje vietoje – naktiniame klube (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties sudavė kumščiu ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajai D. M. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas akių vokuose, muštinę žaizdą kairiojo antakio srityje, lijininį odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką.
Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis T. B. teisme savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad su draugų kompanija užėjo į klubą (duomenys neskelbtini). Vienu metu sėdėjo prie stalo trise, nebuvo vienos merginos iš jų kompanijos. Jis sėdėjo nugara į šokių aikštelę ir, bendraudamas su draugais, akies kraštu pastebėjo, kad vyksta konfliktas tarp merginos ir vaikino. Jam pasirodė, kad mergina iš jų kompanijos konfliktuoja su vaikinu, todėl jis impulsyviai sureagavo ir, norėdamas užstoti merginą, pribėgo bei sudavė neva tam vaikinui. Kai pamatė, kad ten yra ne jų draugė ir ne vaikinas, o kita moteris, jis kartu su draugais bandė atsiprašyti. Tačiau nukentėjusioji kategoriškai atsisakė draugiškai tartis, iškvietė policiją ir jį išvežė į policijos komisariatą. Tiesiog įvyko nesusipratimas, žmogiška klaida. Nerealu, kad buvo du smūgiai, nežino iš kur atsirado du smūgiai. Gali klysti, bet kiek pamena sudavė tik vieną smūgį į veido sritį. Viskas nurodyta medicininėje išvadoje. Įvykio metu buvo tamsu, jis buvo neblaivus, ir tai turėjo įtakos jo poelgiui. Jis pamanė, kad vaikinas stumdo žmogų iš jų kompanijos, todėl sudavė smūgį. Nukentėjusioji buvo trumpais plaukais, veido realiai nematė, kol nesudavė. Tik po to pamatė, kad ten buvo moteris. Iki įvykio nukentėjusiosios nepažinojo. Apgailestauja, kad taip impulsyviai sureagavo, viskas įvyko staigiai ir neapgalvotai, tam turėjo įtakos ir alkoholis. Jis dar kartą nukentėjusios labai atsiprašo. Dėl civilinio ieškinio sutinka atlyginti turtinę žalą, tačiau neturtinė žala yra per didelė, neadekvati sužalojimui. Jis neturi galimybės sumokėti prašomą 4000 eurų sumą. Mano, kad žalos įvertinimas turėtų būti iki 1000 eurų. Jis gauna minimalų 380 eurų atlyginimą, turi savo įmonę, kurioje yra vienintelis akcininkas, įmonėje dirba 7 darbuotojai, tačiau įmonė pelno neturi, dirba, kad išsilaikytų. Be to, tiek įmonė, tiek jis asmeniškai turi kreditorinių įsipareigojimų, jo materialinė padėtis nėra gera. Tyrėjos prašė nukentėjusiosios telefono numerio, paskambino ir atsiprašė. Puikiai atsimena, kad ir klube atsiprašė nukentėjusiosios, siūlė išspręsti draugiškai. Po šio įvykio padarė išvadas, nesivelia į konfliktus, visiškai nebevartoja alkoholio, vengia masinių susibūrimo vietų. Jo žmona laukiasi, todėl susikoncentravęs į šeimą. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir yra pasirengęs už juos atsakyti.
Nukentėjusioji D. M. teisme parodė, kad jai buvo padaryta didžiulė trauma visam gyvenimui, negali normaliai dirbti, žmonės jos dažnai klausia kas atsitiko. Mano, kad turės problemų dėl išvaizdos, reikia operuoti nosį, nesijaučia pasveikusi. Gydytojai žaizdą susiuvo, bet liko randas kairiajame antakyje. Ji jautė vieną smūgį ir daugiau nieko neatsimena, smūgis buvo stiprus, ji trumpam buvo praradusi sąmonę, tiksliai neatsimena. Jos visi drabužiai buvo kruvini. Policija atvažiavo iš karto. Greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežta į Lazdynų ligoninę, turėjo nedarbingumą, dvi savaites gydėsi namuose. Po įvykio lankėsi pas specialistus, geria raminamuosius vaistus, nuolat skauda galvą. Sutriko jos darbinė veikla, buvo svarbus projektas Maskvoje, kurio turėjo atsisakyti. Po įvykio negalėjo skraidyti lėktuvais, kurį laiką dirbo namuose. Nežino kiek dar kainuos gydymas. Ji nėra medikė, todėl dėl sužalojmų sutinka su medikų išvadomis. Kaltinamojo ji nepažįsta. Jis atsiprašė po antro – trečio skambučio. Mano, kad kaltinamasis neatskleidžia visų savo pajamų, nes matyti, kad dirba per kelis darbus, gauna minimalų atlyginimą, bet kreditus padengia. Vadinasi jis turi pakankamai pajamų atlyginti ir civilinį ieškinį.
Specialistė R. G., susipažinusi su byloje pateiktas papildomais medicinos dokumentais teismo posėdyje parodė, kad negali atsakyti ar naujai pateikti dokumentai yra susiję su padarytu sužalojimu. Paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. fiksuota trauma buityje po rugpjūčio 21 d. įvykio, tai nieko daugiau nėra papildyta. Nors buvo tęsiamas nedarbingumas, tačiau nėra diagnozės, susietos objektyviais duomenimis, nedarbingumas galėjo būti tęsiamas dėl moters savijautos, dėl subjektyvių dalykų. Pagal šiuos dokumentus nėra įvardinta, kad būtų išryškėjusi kažkokia neurologinė simptomatika. 2017 m. sausio 4 d. dokumentacija visiškai nesusijusi su įvykiu, nes yra apie skausmą gerklėje, peršalimo simptomus. Ūmus tracheitas tikrai nesiejamas su sužalojimu. Daugiau objektyvios informacijos, kuri keistų sužalojimo mastą, jo sunkumą, nemato. Po 10 dienų nukentėjusios ji nematė, todėl negali pasakyti kaip ji atrodė, bet tai ką matė trečią dieną ir tai, kaip nukentėjusioji jautėsi iš to padarė išvadą, kurią palaiko (1 t., b. l. 21-22). Skundų po 10 dienų iš nukentėjusiosios negavo. Išvaizdoje liekamieji spalviniai pakitimai galėjo būti, bet nubrozdinimas ir kraujosruva gyja. Galvos skausmai turi būti paremti neurologo. Žmogus gali sakyti, kad jam skaudą galvą ir trisdešimtą dieną po įvykio. Gumbas ir patiriamas tikas gali būti sietinas su įvykiu, tačiau gali ir nebūti. Jos nuomone, mažai tikėtina, kad tai sietina su įvykiu.
Motyvuojamoji dalis
Byla išnagrinėta BPK 273 straipsnyje numatyta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. M. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 21 d., apie 00.15 val., su draugais atėjo į klubą (duomenys neskelbtini) Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Visi įėjo į klubą ir pradėjo šokti šokių aikštelėje, kol draugas rezervuos stalą. Šokių salėje buvo ankštoka, buvo nemažai žmonių. Šokdama pajuto, kaip kažkas ją pastūmė. Ji atsisuko, o ten buvo trys merginos, kurios šoko ir „gynė“ savo šokių vietą. Ji nugara atstūmė tą merginą, kuri prieš tai ją pastūmė. Maždaug po minutės, vėl kažkuri iš trijų merginų pastūmė ją ir draugą A. Ž.. Tada ji atsisuko į tas merginas ir pasakė: - „raminkitės“. Į tai viena mergina jai agresyviai atsakė: - „ko čia aiškini?“. Ji vėl pasakė: - „raminkitės, mes irgi su didele kompanija, visiems vietos reikia“, priėjo prie tos merginos ir vėl pakartojo: - „raminkis“. Baigusi pokalbį, ketino eiti šokti toliau, kai staiga prie jos pribėgo nepažįstamas vaikinas (T. B.) ir nieko nesakęs kumščiu du kartus trenkė jai į veido sritį. Po smūgių ji prarado sąmonę ir buvo išvežta į Lazdynų ligoninę, kur medikai ją apžiūrėjo ir konstatavo, kad prakirstas kairės pusės antakis, sumušta nosis, kraujavimas iš nosies, paraudimas abiejose akyse, hematomos, kairėje pusėje kaktos srityje didelis sumušimas (gumbas). Nurodė liudytojus, kurie matė įvykį (1 t., b. l. 15).
Liudytoja S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 21 d., apie 00.15 val., su draugais atėjo į naktinį klubą (duomenys neskelbtini) Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Visi įėjo į klubo pagrindinę salę ir pradėjo šokti, kol jų draugas rezervuos stalą. Šokių salėje buvo nemažai žmonių, todėl buvo ankštoka. Ji matė, kaip draugė D. M. bešokdama atsitrenkė su kita mergina. Tada D. M. atsisuko į tą merginą ir pasakė: - „nusiraminkit“. Prie D. M. iš karto priėjo tos merginos draugės (apie 6 merginos), ir kažką pradėjo kalbėtis, tačiau ką kalbėjo negirdėjo, nes klube garsiai grojo muzika. Matė, kaip iš karto prie D. M. ir tų nepažįstamų merginų priėjo draugas A. Ž., kuris tikriausiai ketino apraminti pokalbyje dalyvavusias merginas. Po minutės prie D. M. pribėgo nepažįstamas vaikinas (T. B.). Ji negirdėjo ar T. B. ką pasakė, bet matė kaip jis kumščiu du kartus trenkė D. M. į veido sritį. Po to T. B. nuėjo ir toliau gėrė alų. Po smūgių D. M. atsitraukė ir ji palydėjo D. M. į lauką. Jie iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė T. B., o GPM apžiūrėjusi D. M. išvežė į Lazdynų ligoninę (1 t., b. l. 28).
Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su pažįstamu T. B. 2016 m. rugpjūčio 20 d. vakare atėjo į klubą (duomenys neskelbtini) Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ji atsimena, kad sėdėjo prie staliuko, T. B. stovėjo netoliese, stebėjo kaip žmonės šoka šokių aikštelėje. Ji pastebėjo, kaip šokių aikštelėje mergina susistumdė su kažkokiu vaikinu, matėsi, kad tas vaikinas agresyvus. T. B. nubėgęs į salę gelbėti tą merginą, sudavė kumščiu vieną kartą asmeniui, kuris stumdė merginą. Po to paaiškėjo, kad tai buvo ne vaikinas, o mergina, t. y. T. B., norėdamas užstoti merginą, sudavė kitai merginai vieną kartą į veido sritį. T. B. pastebėjęs, kad sudavė merginai, labai atsiprašinėjo ir gailėjosi (1 t., b. l. 31).
Liudytojas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su draugų kompanija 2016 m. rugpjūčio 21 d., apie 00.20 val., atėjo į naktinį klubą (duomenys neskelbtini) Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Su draugais nuėjo į šokių aikštelę, kurioje buvo daug žmonių. Šalia jo šoko D. M., už jų šoko keletas merginų, kurioms buvo mažai vietos ir viena iš merginų pastūmė D. M.. Po to D. M. pastūmė tą merginą. Jis suprato, kad bręsta konfliktas ir norėdamas jo išvengti laikė apkabinęs D. M., kad ji daugiau nesistumdytų. Kaip tik tuo metu iš salės atbėgo vaikinas, kuris be jokios priežasties du kartus kumščiu trenkė D. M. į veidą. D. M. buvo šoke, jie nesuprato kas atsitiko D. M. iš antakio pradėjo bėgti kraujas., Jis apsaugos darbuotojams nurodė D. M. sumušusį vaikiną (T. B.), buvo iškviesta policija. Policijos pareigūnams paaiškino įvykio aplinkybes ir T. B. buvo išvežtas į policijos komisariatą. Jis (liudytojas) tą vakarą buvo blaivus, nes vairavo automobilį (1 t., b. l. 35).
Iš D. M. pareiškimo nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 21 d. naktį, apie 00.15 val., ji su draugais atėjo į naktinį klubą (duomenys neskelbtini) Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Kol draugas rezervavo stalą, ji su draugais pradėjo šokti šokių salėje. Salėje buvo nemažai žmonių, todėl buvo ankštoka. Bešokdama pajuto stūmimą, todėl atsisuko. Ten buvo trys merginos, kurios taip pat šoko ir „gynė“ savo šokių vietą. Ji merginą atstūmė (nugara), tačiau po kurio laiko ją ir draugą A. Ž. mergina vėl pastūmė. Tada ji atsisuko ir paprašė nesistumdyti. Tuomet mergina agresyviai puolė į akis, atlapus, o ji merginą prispaudė prie turėklo ir liepė ramintis. Susistumdymas vyko kelias minutes, jau skirstėsi, kai pajuto du stiprius smūgius iš viršaus į apačią ir į nosį. Draugas A. Ž. pagriebė ją už pažastų ir ji daugiau neatsimena. Apie 00.40 val. buvo iškviesta policija. Vaikinas (T. B.) po to, kai jo klausė, kodėl taip padarė, pasakė, kad netrenkė, pradėjo atsiprašinėti. A. Ž. T. B. klausė kodėl mušė moterį, o T. B. pasakė: - „nesikišk, nes ir tave sumušiu“. Tuomet ją ištiko isterija. Prieš tai buvo išgėrusi, bet klube negėrė, buvo sąmoninga ir budri, tą gali paliudyti draugai ir apsauginiai, kurie būtų neįleidę į klubą. T. B. nieko nesakė, atbėgo ir smogė. Tarp jos ir T. B. iki smūgių jokio konflikto nebuvo. Policija iškvietė greitąją, kuri išvežė ją į Lazdynų ligoninę. Ten medikai konstatavo kairio antakio prakirtimą 1,5 cm, žaizdą susiuvo, padarė rentgeno nuotrauką, liepė stebėti situaciją – ar pykins ir kaip bus su nosimi, nes rentgenas lūžio neparodė, o nosis buvo gerokai patinusi. Paraudimai abejose akyse, hematomos, kaktoje didelis gumbas. Pateikia draugų, kurie matė įvykį, sąrašą (1 t., b. l. 4).
Policijos registruojamų įvykių registro suvestinėje 2016-08-21 00.40 val. užfiksuotas iškvietimas į naktinį klubą (duomenys neskelbtini), Vilniuje (1 t., b. l. 6-7).
Vilniaus apskrities VPK VTV Mobiliosios kuopos vyriausiojo patrulio A. Č. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-08-21 jam dirbant kartu su specialistu B. J., apie 00.45 val. gavo iš budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, klube (duomenys neskelbtini) nepažįstamas vyras trenkė moteriai. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi D. M. ir nurodė pilietį, kaip vėliau paaiškėjo T. B., kuris klube jai trenkė kumščiu į akį. Minėtas pilietis buvo sulaikytas ir 01.05 val. pristatytas į Vilniaus miesto 3 PK budėtojų dalį. Spec. priemonės nepanaudotos. D. M. GPM išvežė į RVUL, nes jai buvo praskeltas antakis. Įvykį matė liudytojai A. Ž. ir A. K. (1 t., b.l. 45).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. buvo apžiūrėtas naktinis klubas (duomenys neskelbtini) Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje, reikšmingų tyrimui pėdsakų nerasta, vieta vaizdo kameromis nėra stebima. Apžiūra užfiksuota fotolentelėse (1 t., b. l. 9-12).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2554/2016(01) nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. atlikus medicinos dokumentų (VšĮ RVUL paciento patyrusio traumą, apžiūros lapų Nr. 70065 (2 vnt.) ir VšĮ RVUL paciento, patyrusio galvos traumą, apžiūros PKS protokolo Nr. 70065 kopijos) tyrimą ir D. M. apžiūrą surašyta išvada, kad D. M. padarytos poodinės kraujosruvos akių vokuose, muštinė žaizda kairio antakio srityje, lijininis odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu 2016 m. rugpjūčio 21 d. Morfologinių požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie konkretaus žalojusio daikto (įrankio) formą, dydį, jų skaičių, nėra. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Paprastai tokio pobūdžio sužalojimai pasekmių neturi (1 t., b. l. 17-22).
Iš asmens blaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu rezultato matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 21 d. 01.06 val. T. B. nustatytas 1,52 promilės girtumas (1 t., b. l. 49).
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir, kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-477/2012 ir kt.).
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamasis T. B. viešojoje vietoje pašalinių žmonių akivaizdoje be jokios pagrįstos priežasties tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai D. M. į galvos sritį, dėl ko nežymiai buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodo nukentėjusios D. M. pareiškimas, jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, liudytojų A. Ž., A. K., S. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos registruojamų įvykių registro duomenys, policijos pareigūno A. Č. tarnybinis pranešimas, specialistės R. G. išvada ir jos paaiškinimai teisme, blaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu duomenys, kita bylos medžiaga, taip pat paties kaltinamojo T. B. duoti parodymai.
Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad T. B. sudavė kumščiu nukentėjusiajai du smūgius į veido sritį, tačiau objektyvių duomenų, kad tikrai buvo suduoti du smūgiai byloje nėra. Kaltinamasis T. B. ir liudytoja A. K. teigė, kad buvo suduotas vienas smūgis, liudytojai S. P. ir A. Ž. matė du smūgius, o pati nuketėjusioji D. M. teisme teigė, kad pajuto vieną stiprų smūgį, nuo kurio trumpam prarado sąmonę ir nieko neatsimena. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad jai buvo suduoti du stiprūs smūgiai. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. Taigi, nesant neabejotinų duomenų, kad buvo suduoti du smūgiai bei esant prieštaravimų pačios nukentėjusios parodymuose, kaltinime esančią aplinkybę dėl smūgių skaičiaus teismas patikslina, kad T. B. sudavė kumščiu ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajai D. M. į veido sritį. Šis kaltinimo patikslinimas nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi ir kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės nekeičia.
T. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes jis viešojoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką.
T. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailis, savo noru atlygino padarytą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas), jo padarymo aplinkybes (be jokios priežasties nepažįstamai nukentėjusiajai kumščiu smūgiavo į pavojingą gyvybei vietą – galvą), į padarytą turtinę žalą, kuri yra atlyginta, sveikatos sužalojimo mastą (nežymus sveikatos sutrikdymas), į tai, kad kaltininkas nukentėjusiosios atsiprašė, taip pat į kaltinamojo asmenybę (dirba, turi šeimą, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai, buvo teistas už sunkų nusikaltimą, teistumas neišnykęs, išvadų dėl savo ankstesnio elgesio, kuomet sunkiai sužalojo žmogų, nepadarė, baustas administracine tvarka 2015 metais, tačiau galiojančių nuobaudų neturi), taip pat į dvi jo atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybes, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurio terminas didesnis nei tokios bausmės minimumo ir maksimumo vidurkis (BK 48 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
T. B. laikinai sulaikytas nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė jam nepaskirta.
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 101,60 Eur žalai atlyginti dėl nukentėjusiosios D. M. gydymo (1 t., b. l. 39-42). Civilinio ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, raštu patvirtino, kad T. B. 2017 m. vasario 20 d. atlygino 101,60 eurų turtinę žalą (1 t., b. l. 94, 106). Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atlygintas, turtinė žala civiliniam ieškovui nepriteisiama.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 26 Eur turtinės žalos (vaistų pirkimo) ir 4200 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 726 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (1 t., b. l. 23-25; 2 t., b.l. 5-9). Ieškinyje D. M. nurodė, kad dėl T. B. nusikalstamų veikų ji patyrė fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nes buvo sužalota viešoje vietoje, kitų žmonių, draugų akivaizdoje. Nusikalstamą veiką T. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesiorientavo aplinkoje. Dėl padarytų sužalojimų ji turėjo nedarbingumą, buvo priversta lankytis pas gydytojus, gerti vaistus, dėl veido sužalojimo ir pažeminimo negalėjo normaliai bendrauti su draugais, artimaisiais, rodytis viešumoje. Taip pat sumažėjo jos darbinės galimybės, turėjo atisakyti svarbaus projekto Maskvoje, negalėjo skristi lėktuvu. Kadangi dirba projektų vadove, šis kaltinamojo poelgis turės esminę reikšmę jos darbinėje veikloje siekiant karjeros. Taipogi ji priversta atsisakyti laisvalaikio pomėgių, sporto. Teismo posėdyje D. M. savo civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad dar neaišku kiek truks gydymas, nesijaučia pasveikusi, dėl šio įvykio patirta didžiulė trauma bus visam gyvenimui.
AB SEB banko mokėjimo nurodymas patvirtina, kad T. B. 2017 m. vasario 27 d. atlygino D. M. 26 Eur turtinę žalą, taip pat sumokėjo 100 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 107-108). Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala yra visiškai atlyginta, turtinės žalos iš kaltinamojo nukentėjusiajai teismas nepriteisia.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis T. B. padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką bei savo veiksmais padarė nukentėjusiajai kūno sužalojimą, įvertintą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis sutiko dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teigė, kad prašoma neturtinė žala yra per didelė. Teismas sutinka, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo, darbo galimybių sumažėjimą ir kitus nepatogumus, todėl atsiradusios pasekmės nukentėjusiosios fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jai buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.250 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiajai tyčiniais veiksmais padaryto sužalojimo sunkumą ir pasekmes, į kaltinamojo jauną amžių, darbingumą, turtinę padėtį (dirba dviejose darbovietėse (1 t., b. l. 119-121), turi nuosavo turto, pajamų, kreditorinių įsipareigojimų, pagal 2017-05-09 Creditinfo informaciją jo asmens kredito reitingas vertinamas 13,34 proc. (D klasė) – žemas patikimumas (2 t., b.l. 3), į tai, kad savo noru atlygino dalį (100 Eur) neturtinės žalos, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas mano, kad D. M. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis ir turi būti mažinamas iki 1500 Eur. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo ir balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių. Kadangi iki teismo posėdžio T. B. atlygino 100 eurų neturtinės žalos, todėl šia suma priteistina neturtinė žala mažintina.
Pagal BK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Nukentėjusioji D. M. prašo priteisti iš kaltinamojo T. B. 726 eurų išlaidų, turėtų advokatės paslaugoms apmokėti, t. y. 363 eurus (su PVM) už civilinio ieškinio parengimą ir 363 eurus (su PVM) atstovavimo teisme išlaidų (2 t., b. l. 5-9). Reikalavimas yra pagrįstas dokumentais – PVM sąskaitomis-faktūromis, pinigų priėmimo kvitais, šios išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusios atžvilgiu, ji buvo priversta siekti savo teisių gynybos teisme, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų kaltinamasis neginčijo, todėl šis nukentėjusios reikalavimas tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 106, 115, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas
nusprendė:
T. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje, dirbti arba registruotis darbo biržoje, atlyginti nukentėjusiajai D. M. 1400 eurų neturtinę žalą, taip pat bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti nuo 20.00 val. lankytis kavinėse, baruose, klubuose ir kitose masinių pasilinksminimų vietose.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, T. B. paskirtą 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje, dirbti arba registruotis darbo biržoje, atlyginti nukentėjusiajai D. M. 1400 eurų neturtinę žalą, taip pat bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti nuo 20.00 val. lankytis kavinėse, baruose, klubuose ir kitose masinių pasilinksminimų vietose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
D. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš T. B. civilinei ieškovei D. M. 1400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.