- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-972-259/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Algimantas Kukalis, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- Z. S., Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno miesto savivaldybės administracijos ir atsakovų Z, A. S., Kauno apskrities viršininko administracijai
- Ieškovas
- P. S.
- Advokatai
- Marytė Vietaitė, Ramutė Noreikienė, Emilija Gorskienė
Procesinio dokumento kategorija 121.1, 121.15, 121.21, 128.2
2008 m. spalio 9 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Aušros Baubienės, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant atsakovei Z. S. , atsakovų Z. S. ir A. S. atstovei advokatei Emilijai Gorskienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Vladai Banevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir atsakovų Z. S. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-99-375/2008 pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovams Z. S. , A. S. , Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl pažeistų teisių gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. S. ieškiniu (t.1, b.l.3-8, patikslintas ieškinys – t.1, b.l.113-118) prašė pripažinti jį gyvenamojo namo, pažymėto indeksu 2A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir ūkio pastato, pažymėto indeksu 3J1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių 603 kv. m žemės sklype 8A, adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, statytoju ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas, pažymėtas indeksu 2A2p, ir ūkio pastatas, pažymėtas indeksu 3J1p, esantys (duomenys neskelbtini) , Kaune, buvo pastatyti ieškovo lėšomis; įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją perregistruoti ieškovui netekusį galios statybos leidimą vykdyti statybos darbus Nr.31-7-96, 1996-03-06 išduotą Z. S. , pagal 1996 m. paruoštą architektūrinį statybinį projektą tęsti statybai gyvenamojo namo, pažymėto indeksu 2A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir ūkio pastato, pažymėto indeksu 3J1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune; įpareigoti atsakovą Kauno apskrities viršininko administraciją pašalinti savavališkos statybos padarinius: sudaryti komisiją pastatytiems statiniams - gyvenamajam namui, žymėtam indeksu 2A2p, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , ir ūkio pastatui, pažymėtam indeksu 3J1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pripažinti tinkamais naudotis; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino ieškovą gyvenamojo namo, pažymėto indeksu 2A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir ūkio pastato, pažymėto indeksu 3J1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių 603 kv. m žemės sklype 8A, adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, statytoju ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas, pažymėtas indeksu 2A2p, ir ūkio pastatas, pažymėtas indeksu 3J1p, esantys (duomenys neskelbtini) , Kaune buvo pastatyti ieškovo lėšomis; įpareigojo atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją perregistruoti ieškovui netekusį galios statybos leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 31-7-96, 1996-03-06 išduotą Z. S. , pagal 1996 m. paruoštą architektūrinį statybinį projektą tęsti statybai gyvenamojo namo, pažymėto indeksu 2A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir ūkio pastato, pažymėto indeksu 3J1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune. Likusioje dalyje reikalavimą atmetė. Priteisė ieškovui iš atsakovų Z. S. ir A. S. po 16,66 Lt žyminio mokesčio, taip pat priteisė po 99,99 Lt žyminio mokesčio ir po 23,99 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovas yra ½ dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, savininkas (t.1, b.l.12-13). Jam 1992-04-07 Kauno miesto mero potvarkiu buvo priskirta 669 kv. m žemės sklypo (t.1, b.l.14). Šiame sklype yra pastatytas ginčo gyvenamasis namas ir ūkio pastatas. Šių pastatų teisinė registracija iki šiol nėra atlikta, kadangi nuo 1994 m. vykstant ginčui tarp šalių, kas yra ginčo pastatų statytojas, atitinkamos valstybinės institucijos atsisako įteisinti ginčo pastatus, kol nebus nustatytas statytojas.
Iš prijungtos Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr.2-2952/95 teismas nustatė, kad 1994-03-11 ieškovas buvo patvirtinęs įgaliojimą, kuriuo suteikė teisę atsakovui A. S. valdyti ir tvarkyti visą jo turtą (t.1, b.l.4). Turėdamas šį įgaliojimą, atsakovas A. S. 1994-05-25 padovanojo ieškovui priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , Kaune, savo žmonai - atsakovei Z. S. (t.1, b.l.3). 1994-08-22 ieškovas A. S. išduotą įgaliojimą panaikino (t.1, b.l.5) ir 1994-09-21 kreipėsi į teismą dėl įgaliojimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais (t.1, b.l.2). 1995-09-05 Kauno miesto apylinkės teismas patenkino ieškovo ieškinio reikalavimus ir 1994-03-11 įgaliojimą bei 1994-05-25 dovanojimo sutartį pripažino negaliojančiais (t.1, b.l.196-200). Iš prijungtos civilinės bylos Nr.2-3628/99 teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais 1994-08-04 atliktą 5 770,88 investicinių čekių pervedimą iš ieškovo sąskaitos į atsakovės Z. S. sąskaitą, 1996-03-06 statybos leidimą Z. S. , 1996-01-12 Kauno apskrities valdytojo įsakymą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, pardavimo Z. S. , 1996-01-22 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp Z. S. ir Kauno apskrities valdytojos administracijos, panaikinti šios sutarties įregistravimą valstybiniame žemės kadastro duomenų registre, priteisti iš Z. S. 5 770,88 investicinius čekius arba jų vertę pinigais 346,25 Lt. Ieškinys buvo patenkintas dalinai, nes reikalavimas dėl 1996-03-06 statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu buvo paliktas nenagrinėtu (t.2, b.l.111-114). Iš prijungtos Kauno apygardos administracinio teismo bylos Nr.I4k- 333/01 teismas nustatė, kad ieškovas 2001-08-21 buvo pateikęs skundą (b.l.105-107), kuriuo vienu iš reikalavimų prašė teismą įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją perregistruoti 1996-03-06 Z. S. vardu išduotą ir 2000-03-17 atšauktą statybos leidimą ieškovo vardu. Ieškovo skundas buvo atmestas (b.l.135-138). Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1406-742/2006 teismas nustatė, kad ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją per 20 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsigaliojimo įforminti ieškovo vardu normatyvinius statybos dokumentus (tame tarpe projektą ir leidimą) jo jau pastatytiems gyvenamajam namui ir ūkio pastatui, įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją per 30 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsigaliojimo priimti eksploatacijon jo jau pastatytus minėtus gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą, įpareigoti ŽKNTKR VĮ Kauno filialą įregistruoti ieškovo nuosavybės teise minėtus gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą (t.1, b.l.3-4). Šioje byloje atsakovai buvo pateikę priešieškinį (patikslintas priešieškinis – t.6, b.l.50-53), kuriuo prašė pripažinti, kad savavališkai pastatyti pastatai 2A2/p ir 3J1/p yra pastatyti jų lėšomis ieškovui leidus bei nustatyti servitutą į žemės sklypo, kurio naudotoju yra ieškovas, dalį. Tiek ieškovo ieškinys, tiek atsakovų priešieškinis 2006-07-11 sprendimu buvo atmesti (t.7, b.l.34-40)..
Teismas nustatė, kad abi ginčo šalys – tiek ieškovas, tiek atsakovai – neturi ir negali gauti dokumentų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kas yra ginčo pastatų statytojas, ir kieno lėšomis šie pastatai buvo pastatyti. Kadangi civilinėje byloje Nr. 2-1406-742/2006 atsakovų priešieškinio reikalavimas pripažinti, kad ginčo pastatai pastatyti asmeniškai jų lėšomis ieškovui leidus, buvo atmestas, sprendimas yra įsiteisėjęs, teismas laikė, jog aplinkybė, kad ginčo pastatai nėra pastatyti atsakovų lėšomis su ieškovo leidimu jau yra įrodyta (CPK 182 str. 2 p.). Vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais bei nustatytomis aplinkybėmis, teismas pripažino, kad iš tiesų šalys susitarė, kad atsakovai ieškovo lėšomis ir jo žemės sklype pastatys gyvenamąjį namą ir galės jame gyventi be jokio nuomos mokesčio, ieškovą prižiūrės ir padės rūpintis jo turtu. Teismas atkreipė dėmesį, kad šios pozicijos ieškovas nuosekliai laikėsi nuo pat teisminių ginčų tarp šalių pradžios dar 1994 m., tuo tarpu atsakovai savo argumentus keitė: 1994 m. aiškino, kad statytis namą jiems padėjo jų tėvai, vėliau nurodė, kad lėšų statyboms turėjo iš atsakovo A. S. verslo ir iš jo gaunamų pajamų. Teismo nuomone, toks atsakovų pozicijos nenuoseklumas ir prieštaringumas vertintinas pačių atsakovų nenaudai (CPK 185 str.), juo labiau, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog jie, augindami du mažamečius vaikus, šeimoje turėdami tik vieną šeimos narį, kuris dirbo tik iki 1992 m. ir gaudavo nedidelį atlyginimą (civ. b. Nr.2-1406-742/2006, t.4, b.l.148), galėjo turėti lėšų namo statybai. Iš civilinėje byloje Nr. 2-1406-742/2006 esančių duomenų (t.3, b.l.106), teismas nustatė, kad atsakovas pradėjo verstis išvežiojamąja prekyba Lietuvos Respublikoje, išskyrus miestus, tik nuo 1997-04-01, tuo tarpu ginčo pastatai apie 1993 m. jau buvo pastatyti ir registre įregistruoti 1994-10-07. Teismas tiek iš nagrinėjamos, tiek iš prijungtų bylų duomenų nustatė, kad ieškovas turėjo susitaupęs pakankamai lėšų namo statybai, kad už jo pinigus buvo perkamos statybinės medžiagos ir vykdomi statybos darbai. Iš civilinės bylos Nr.2-2952/95 teismas nustatė, kad nuo ieškovo sąskaitos ginčo pastatų statybos metu Taupomajame banke buvo nuimtos pakankamai didelės pinigų sumos, pinigų nuėmimo dokumentai daugeliu atveju buvo užpildyti atsakovų ranka, o statybai reikalingos statybinės medžiagos taip pat, kaip rodo civ. byloje Nr. 2- 1406-742/06 pateikti čekiai ir prekių gabenimo važtaraščiai (t.2, b.l.50-68), buvo superkamos ir gabenamos būtent šiuo laikotarpiu. Tai, kad prekių įsigijimo dokumentuose buvo nurodoma atsakovų pavardės, teismas nelaikė įrodymu, patvirtinančiu, jog atsakovai pirko prekes ar užsakė paslaugas už savo lėšas. Teismas laikė, kad įgaliojimų išdavimas A. S. ir testamento, kuriuo visas ieškovui priklausantis turtas po jo mirties atitektų atsakovui, sudarymas, sodo sklypo perleidimas atsakovui A. S. netiesiogiai, tačiau patvirtina, kad ieškovas, turėdamas pakankamai lėšų ir siekdamas ramios senatvės bei tinkamos savo priežiūros, buvo ginčo pastatų statytoju, ginčo pastatus statė už savo turimas lėšas, pavesdamas atsakovui A. S. užsakovo funkcijas, už šią paslaugą perleisdamas jam savo sodą bei testamentu palikdamas visą savo turtą, todėl teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovą ginčo pastatų statytoju bei ginčo pastatų įteisinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad šie pastatai buvo pastatyti ieškovo lėšomis, yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 9 p., 445 str.).
Teismas atmetė atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį, kadangi nustatė, jog ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2001-07-18 (civ. b. Nr. 2-1406-742/06, t.1, b.l.89), kai Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-5435 buvo nepatenkinti nei ieškovo, nei atsakovų prašymai atlikti ginčo pastatų registraciją. Teismas nurodė, kad iki to laiko ieškovas, nors ir žinodamas, kad atsakovai jį apgaudinėjo, teigdami, kad yra išimti visi reikalingi statybų dokumentai ir kad viskas tvarkoma jo vardu (tuo tikslu ieškovas ir buvo išdavęs atsakovui įgaliojimus), negalėjo žinoti, jog įsigaliojus naujajam CK (2001-07-01) įstatymo leidėjas patvirtins CK 4.103 str., todėl pagrįstai tikėjosi, kad ginčo pastatų įteisinimo klausimą yra įmanoma išspręsti administracine tvarka.
Spręsdamas ieškovo reikalavimo dėl atsakovei Z. S. 1996-03-06 išduoto statybos leidimo perregistravimo ieškovo vardu pagrįstumo klausimą, teismas nustatė, kad vienintelis pažeidimas, kurio pagrindu atsakovei Z. S. išduotas statybos leidimas buvo atšauktas, buvo tai, kad teismui panaikinus sandorius, atsakovė nebuvo žemės sklypo savininkė. Iš 1995-09-05 teismo sprendimo civ. b. Nr. 2-2952/95 (t.1, b.l.196-200) ir 1999-05-06 teismo sprendimo civ. b. Nr. 2-3628/99 (t.2, b.l.111-114) teismas nustatė, kad atsakovai ieškovo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendė, kad dėl atsakovų dirbtinai sudarytos teisinės painiavos ieškovo teisės ir teisėti interesai negali nukentėti vien dėl to, kad atsakovai buvo nesąžiningi, juo labiau, kad statybos leidimas buvo atšauktas ne dėl ieškovo padarytų pažeidimų ar dėl to, kad šis leidimas buvo išduotas pažeidžiant statybos procesą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas, 14 metų išsibylinėjęs teismuose, parašęs daugybę pareiškimų ir prašymų įvairioms valstybinėms institucijoms, teismo sprendimu pripažintas ginčo pastatų statytoju, gali tikėtis savo civilinių teisių teisminės gynybos ir konkretaus teisinio rezultato, t.y. kad statybos leidimas, išduotas neteisėtai ir nesąžiningai jo turtą užvaldžiusios atsakovės Z. S. vardu, būtų perregistruotas jam.
Teismas atmetė ieškovo ieškinio reikalavimą įpareigoti KAVA pašalinti savavališkos statybos padarinius - sudaryti komisiją pastatytiems statiniams pripažinti tinkamais naudotis, kaip nepagrįstą, kadangi nustatė, jog tokia komisija yra jau sudaryta ir veikia Kauno apskrities viršininko 2006-12-22 įsakymo Nr. V-538 „Dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos sudarymo“ pagrindu (Statybos įst. 23 str., CPK 197 str.). Be to, vadovaudamasis Statybos įstatymo 4 str., teismas nustatė, kad klausimo dėl statinių pripažinimo tinkamais naudotis sprendimas priklauso ne teismo, bet minėtos komisijos kompetencijai.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniu skundu (t.2, b.l.144-145) Kauno miesto savivaldybės administracija nesutiko su teismo sprendimo dalimi, kuria Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota perregistruoti statybos leidimą, prašė panaikinti teismo sprendimą šioje dalyje ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovo P. S. ieškinį atmesti, dėl šių motyvų:
1) tenkindamas ieškovo reikalavimą perregistruoti jam statybos leidimą, teismas nesivadovavo LR statybos įstatymo 34 str. bei STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas", patvirtinto LR Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218, 28 punktu, kuriuose nurodyta, jog statybos leidimas perregistruojamas juridinio ar fizinio asmens vardu, kai šis įsigyja nebaigtą statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinį. Galimybė perregistruoti atšauktą statybos leidimą šiuose teisės aktuose nenumatyta;
2) teismas neatsižvelgė ir nevertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-10-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-861-01 nustatytų faktų bei aplinkybių, tokiu būdu pažeisdamas CPK 182 str. 2 p. ir 279 str. 4 d. reikalavimus. Šioje administracinėje byloje ieškovas kėlė tokį patį reikalavimą - perrašyti statybos leidimą jo vardu. Reikalavimas buvo keliamas atsakovui KAVA, nes pagal teisės aktus, administracinės bylos nagrinėjimo metu reglamentavusius statybos leidimų išdavimo tvarką, statybos leidimų išdavimas buvo priskirtas apskrities viršininko administracijos kompetencijai. Administracinėje byloje šis ieškovo reikalavimas buvo atmestas, o teismo nutartyje konstatuota, jog „įstatymai nenumato, kad negaliojantis leidimas galėtų būti perregistruotas". Tuo tarpu teismas dėl šių prejudicinių faktų nepasisakė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (t.2, b.l.150-160) atsakovai Z. S. ir A. S. nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - civilinę bylą dalyje dėl juridinio fakto nustatymo nutraukti, reikalavimus dėl pripažinimo statytoju ir leidimo perrašymo atmesti, taikyti ieškinio senatį, priteisti bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
1) bylos procesas buvo neteisėtas nuo pat ieškinio pareiškimo padavimo. Teismas pažeidė CPK 83 str. 3 d. reikalavimus, kadangi ieškinys buvo priimtas, neišsprendus žyminio mokesčio sumokėjimo klausimo, prie ieškinio nebuvo motyvuoto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nebuvo motyvuotos teismo nutarties dėl šio prašymo. Tik baigiamųjų kalbų metu atkreipus teismo dėmesį į tai, kad byla išnagrinėta nesumokėjus žyminio mokesčio, teismas šį klausimą išsprendė priimdamas sprendimą, nors įrodymų apie prašymo pagrįstumą ir neturėjo;
2) teismas nepagrįstai P. S. vardu priėmė ieškinį iš atstovo M. Č. , kadangi 2006-10-26 išduotame įgaliojime, registro Nr. 9171 (t.1, b.l.52) jam nebuvo suteikta teisė pareikšti atstovaujamojo vardu ieškinį ar priešieškinį (CPK 59 str. 2 d.). Tokiu būdu teismas pažeidė dispozityvumo principą, atėmė galimybę ieškovui savo nuožiūra disponuoti materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis ir jų gynimo priemonėmis. Be to, peržengdamas įgalinimo ribas, M. Č. 2006-12-27 ieškovo vardu pasirašė atstovavimo sutartį su advokate Ramute Noreikiene (t.1, b.1.11), o 2007-05-22 sudarė atstovavimo sutartį su advokate Maryte Vietaite (t.1, b.1.111). Nepaisant šių pažeidimų, teismas 2007-05-30 priėmė advokatės R.Noreikienės pasirašytą patikslintą ieškinį (t.1, b.l.113-118), kuris buvo surašytas be ieškovo žinios ir valios, taip pat leido advokatėms atstovauti ieškovą Kauno miesto apylinkės teisme. Neteisėtai ieškovą atstovavusios advokatės pažeidė Lietuvos advokatų etikos kodekso 6 dalies 1 ir 2 punktus. Be to, tokie teismo veiksmai sukėlė abejonių dėl teismo nešališkumo (CPK 64 str.). Prašymas nušalinti teisėją (t.2, b.l.100-102) buvo išspręstas vos per keletą minučių. Per tokį trumpą laiką teismo pirmininko pavaduotojas negalėjo susipažinti su prašyme dėl teisėjos nušalinimo nurodytais pagrindais, išklausyti teisėjos paaiškinimo ir surašyti nutartį;
3) teismas neteisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties eigos pradžią, ją laikydamas 2001-07-18, kada Kauno apskrities viršininkas įsakymu Nr. 02-5435 atsisakė atlikti ginčo pastatų registraciją ieškovo vardu. Pagrindinis reikalavimas šioje byloje yra pripažinti statytoju, kiti reikalavimai yra išvestiniai iš šio reikalavimo. Jeigu ieškovas teigia, kad jis investavo lėšas į pastatų statybą, vadinasi, jis nuo 1990 m. turėjo domėtis statybinių medžiagų įsigijimo eiga, t.y. kam ir kiek išleidžiama pinigų. Iš civ. b. Nr. 2-1406-742/2006 esančių įrodymų - medžiagų įsigijimo dokumentų matyti, kad statybinės medžiagos atsakovo A. S. vardu buvo nupirktos jau 1990-07-27 (t.2, b.l.68), kuomet atsakovai dar tik galvojo statytis namą, bet kur jį statys - dar nežinojo. Ieškovas pasiūlė atsakovams statytis namą jo valdoje tik 1990 m. lapkritį ir tuoj po to parašė įgaliojimą. Namą atsakovai pradėjo statytis 1993 m. 1994 m. buvo pastatytos sienos, uždengtas stogas, sudėti langai ir durys, atlikti tinkavimo darbai. Apie tai, kad namas statomas ne jo vardu, ieškovas žinojo. Ieškovas teigia, kad apie savo teisių pažeidimą (jog namas statomas ne jo vardu) neva tai sužinojęs 1994-08-22 ir jam policijos darbuotojas pasiūlė kreiptis į teismą dėl namo įteisinimo jo vardu (civ.b. Nr. 2-1406-742/2006, t.3, b.l.56), tačiau ir tada dėl pripažinimo statytoju ieškovas į teismą nesikreipė. Jeigu ieškinio senaties termino eiga pagal 1964 m. CK ar kitus įstatymus tam tikriems reikalavimams pareikšti prasidėjo iki 2001 m. liepos 1 d., tai ieškinio senaties terminų eigos pradžiai nustatyti 2000 m. CK taisyklės negali būti taikomos, o turi būti taikomos tos normos, kurios galiojo ieškinio senaties termino eigos pradžios momentu. 1964 m. CK 84 str. l d. nustatė 3 metų ieškinio senaties terminą, kuris ieškovui baigėsi 1997-08-22. Tą aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir pats teismas, nurodydamas, kad ieškovas antrąjį įgaliojimą, išduotą A. S. , atšaukė 1994 m., nes sužinojo, kad yra apgaudinėjamas. Ieškinys dėl pripažinimo statytoju teismui buvo paduotas tik 2006-12-29. Tuo tarpu ginčo namas buvo įregistruotas registre 1994-10-07, ką patvirtina ir ieškovo parodymai: „Jie ir patys neneigia, kad 1994 metais statyba buvo užbaigta" (civ.b. Nr. 2-1406-742/2006, t.2, b.1.263, kt. pusė). Tokiu būdu ieškovas apie savo tariamai pažeistas teises žinojo 1994 m. ir praleido ieškinio senaties terminą savo pažeistai teisei ginti. Jau vien dėl šios aplinkybės ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas kaip paduotas praleidus ieškinio senaties terminą. Netaikydamas ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų, teismas nukrypo nuo LAT praktikos (LAT Senato 2002-12-20 nutarimo Nr.39 5.3., 7.3, 7.5 punktai);
4) teismo teiginys, kad ant svetimos žemės niekas negalėjo statytis namo, nepagrįstas. LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000-07-18 įstatymo Nr. VII-1864 31 str. dėl CK 4.40 str. 1 d. taikymo nustatė, kad iki Civilinio kodekso įsigaliojimo ant kito savininko žemės pastatyti statiniai nelaikomi jo žemės priklausiniais, jeigu galioję įstatymai ar sutartis nenustatė ko kita. Sutarties nebuvo, o iki LR 1995-11-30 įstatymo Nr. 12-1107 įsigaliojimo galiojo 1964 m. CK 114 str. 1 d. redakcija, kuri dėl pastato ar įrenginio statybos taisyklių pažeidimo civilinių teisinių pasekmių apie žemės sklypą statybai nieko neminėjo, skirtingai nuo vėlesnių redakcijų buvo taikomas, neatsižvelgiant į žemės sklypo turėjimą;
5) teismas neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą. Prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negalėjo būti įtrauktas į ieškinio pareiškimą. Pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nustatyta tvarka turi kreiptis dėl prarasto dokumento gavimo ar atkūrimo. Jokių duomenų, kad ieškovas būtų kur nors kreipęsis, kad jo vardu būtų išduoti statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai, byloje nėra, todėl ieškovo pareiškimą teismas turėjo atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Teismas nepagrįstai nusprendė, kad yra visos sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, kadangi ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio juridinę reikšmę turintį faktą, kad ginčo pastatai yra pastatyti ieškovo lėšomis. Ieškovas įrodinėjo ne lėšų investavimo į statybą faktą, o šių lėšų laikymo banke faktą, kurio niekas neginčijo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad už šias lėšas ieškovas būtų pirkęs statybines medžiagas ar samdęs darbininkus. Priešingai, visus dokumentus, patvirtinančius statybinių medžiagų įsigijimo bei statybinių medžiagų transportavimo išlaidų apmokėjimo faktą, kitus su ginčo pastatų statyba susijusius rašytinius įrodymus pateikė tik atsakovai, šie dokumentai nenuginčyti. Be to, juridinis faktas negalėjo būti nustatinėjamas ir dėl to, kad lėšų investavimas į statybą nėra juridinis faktas, o yra įrodinėjimo dalykas byloje dėl pripažinimo statytoju. Tai patvirtina ir pats teismas sprendime nurodydamas, kad „Viskas sustojo ir buvo atšaukta tik dėl tos priežasties, kad prasidėjo ginčai tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų" (t.2, b.l.130). Ypatingos teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (LAT Senato 2005-12-29 nutarimas Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje"), todėl byla dalyje dėl juridinio fakto nustatymo teismo turėjo būti nutraukta (CPK 293 str. l d. 2 p.);
6) teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas pažeidė CPK 178, 179, 185, 197 str. str., kadangi savo išvadų įrodymų analize nepagrindė, o tik padarė atitinkamas prielaidas, nenustatęs viso bylos aplinkybių viseto. Teismas pripažino, kad ieškovas neturi konkrečių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad jis yra neginčytinai statytojas ar statybų finansuotojas, konstatavo, kad ieškovas taupomojoje kasoje turėjo susitaupęs 33 598 rublius ir 24 800 talonų, ir laikė tai pakankamu įrodymu pripažinti ieškovą ginčo pastatų statytoju. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovas turėjo sutaupęs pakankamai lėšų namo statybai ir kad už jo pinigus buvo perkamos statybinės medžiagos. Visos šios teismo išvados nepagrįstos jokiais įrodymais (CPK 270 str. 4 d. 2 p.), o teismo teiginys, kad iš ieškovo turėtų rublių buvo susidarę 79 000 JAV dolerių, neatitinka jokios logikos. Teismas kaltina atsakovus nesąžiningumu, tačiau visiškai nevertino paties ieškovo sąžiningumo. Visi panaikinti sandoriai buvo sudaryti siekiant įteisinti savavalę statybą ir su ieškovo žinia (ieškovas teigė, kad sandorius sudarė suklydimo įtakoje, sprendimas civ. b. Nr. 2-2952/95). Investicinių čekių nurašymas nuo ieškovo investicinių čekių knygelės taip pat negalėjo būti padarytas be ieškovo žinios, kadangi siekiant atlikti banko operaciją su čekiais, bankui buvo būtina pateikti čekių knygelę, kurią turėjo tik ieškovas. Teismo argumentas, kad atsakovai iš pradžių teigė pinigų statyboms gavę iš savo tėvų, o vėliau apie tai nekalbėjo, atsakovų nesąžiningumo neįrodo, nes įvykiai yra 18 metų senumo, aplinkybės pasimiršo, o atsakovų statybų eigoje uždirbti pinigai yra žymiai didesni nei tėvų duoti. Teismas nevertino atsakovų pateiktų rašytinių įrodymų - statybinių medžiagų įsigijimo ir jų transportavimo dokumentų (civ. b. Nr.2-1406-742/2006, t.2, b.l.5-68, t.3, b.l.171-173), tuo pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. 3 p., nekreipė dėmesio į tai, kad ieškovas 33 598 rub. sutaupė tik iki 1992-08-14, o talonus - iki 1993-03-19, kai tuo tarpu statybinės medžiagos pradėtos pirkti 1990-07-27, kai nebuvo surašytas nei ieškovo įgaliojimas, nei testamentas A. S. . Teismas nepagrįstai atsakovo A. S. darbo užmokestį - 83 493 rub., uždirbtus VAB „Drobė" nuo 1984-09-02 iki 1992-07-11 (civ. b. Nr. 2-1406-742/2006, t.4, b.l.148) laikė maža suma, palyginti su ieškovo turėtomis 33 598 rub. santaupomis. Apie atsakovės Z. S. uždirbtus 4 602 rublius Kauno medicinos universiteto klinikose nuo 1981-04-20 iki 1985-02-06 ir 6 395 rublius, uždirbtus Kauno medicinos universitete nuo 1985-02-20 iki 1993-08-09 (civ. b. Nr.2-1406-742/2006, t.4, b.l.161-162) ir turėtas santaupas taupomojoje kasoje (civ. b. Nr. 2-1406-742/2006, t.4, b.l.150) iš viso neužsiminė ir padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad atsakovai negalėjo turėti lėšų namo statybai. Teismas nepagrįstai nevertino prijungtose civilinėse bylose atsakovams palankių rašytinių įrodymų - ieškovo parodymų, kuriais jis patvirtino, kad leido atsakovui A. S. statytis namą savo valdoje (civ. b. Nr. 2-851/95, b.1.47-48), J. G. parodymų, kad „S. statosi 3-jų aukštų namą, turi galimybę ten pasidėti baldus ir ten gyventi, stogas, langai yra“ (civ. b. Nr. 2-851/95, b.l.90 3,6,7 eilutės). Teismas nepagrįstai vertino ieškovo perrašytą atsakovui A. S. sodo namelį, kaip atlyginimą už namo statybą, kadangi byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo šiuo klausimu. Priešingai, sodo namelis A. S. buvo perrašytas 1990-05-26 kaip atlyginimas už globą nuo 1987 m. Sodo perrašymo protokole nurodyta perrašymo priežastis - dėl pablogėjusios sveikatos. Tuo metu apie namo statybą ieškovo sklype negalvota, nes generalinį įgaliojimą ir testamentą ieškovas A. S. parašė tik 1990 m. lapkritį. Teismo teiginys, kad statyba vyko ieškovo lėšomis ir kad tai patvirtina rašytiniai įrodymai - iš ieškovo sąskaitos nuimtos lėšos, nepagrįstas, kadangi ieškovas, dalyvaudamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje Kauno apygardos teisme 2003-03-27, negalėjo nurodyti jokių konkrečių statybinių medžiagų įsigijimo aplinkybių ir paaiškinti, kokiu būdu šios medžiagos buvo įsigytos už litus, jeigu jis turėjo tik rublius ir talonus (civ. b. Nr.2-1406-742/2006, t.2, b.l.263). Teismas nevertino į bylą pateiktų kopijų iš laikraščio „Kauno tiesa“, kuriose yra įrodymai apie 1990 m. susiklosčiusią ekonominę padėtį Lietuvoje, kai deficitu buvo tapę netgi vinys, nekalbant apie kitų statybinių medžiagų įsigijimą (t.2, b.l.55-59). Trūko benzino, transporto, statybinių medžiagų, todėl ieškovas negalėjo jų įsigyti. Teismas nevertino rašytinių įrodymų iš prijungtos civ. b. Nr. 2-1406-745/2006 - kad ieškovas 4 000 rublių indėlį 1986-09-30 pranešimu palieka Č. J. , A. (t.2, b.l.169), o 6 000 rublių indėlį 1987-09-28 pranešimu palieka P. Z. , P. (t.2, b.1.168), kurie patvirtina, kad ieškovas neplanavo statytis jokio namo, o savo santaupas norėjo palikti giminaičiams. Teismas nevertino 2007-10-02 archyvo pažymų (t.2, b.1.26-27), iš kurių matyti, kad 1990 m. ieškovas per keturis su puse mėnesio palaidojo du savo brolius ir brolio žmoną, todėl ieškovui per tokį trumpą laiką netekus artimiausių žmonių, pačiam esant 80 metų, silpnos sveikatos, vargu ar kiltų mintis statytis naują namą. Teismas, remdamasis statybinių medžiagų įsigijimo dokumentais, nesunkiai galėjo nustatyti, kad iki 1991-06-08 tik į dalį statybinių medžiagų ir už pasinaudojimą transportu jau buvo investuota 30 864 rubliai (civ. b. Nr. 2-1406-745/2006, t. 2, b.l.5-68; t.3, b.l.171-173). Kai tuo tarpu ieškovo atstovai teigia, kad ieškovas iki 1992-04-30 neva perdavė atsakovams 13 798 rublius (civ. b. Nr. 2-1406-745/2006, t.2, b.l.166), kurių užteko ginčo pastatams pastatyti. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovas 33 598 rub. sutaupė tik iki 1992-08-14, o 24 800 talonų iki 1993-03-19, kai tuo tarpu statybinės medžiagos buvo pradėtos pirkti 1990-07-27, kai dar nebuvo surašytas nei ieškovo įgaliojimas, nei testamentas A. S. . Teismas taip pat nevertino įrodymų apie ieškovo sveikatos būklę: 1992-11-26 ieškovo ranka užpildyto banko išlaidų orderio (civ. b. Nr. 2-1406-745/2006, t.2, b.l.175), liudytojo P. G. parodymų, kad „ieškovas maldaknygę skaitė be akinių, mane pažindavo, ieškovas man nesiskundė, kad nemato" (civ. b. Nr. 2-1406-745/2006, t.4, b.l.105), ieškovo liudytojo J. S. parodymų - „žinojau, kad S. statosi namą dėdės valdoje, ar davė dėdė pinigus nemačiau" (civ. b. Nr. 2-1406-745/2006, t.4, b.l.100). Teismas, neteisingai vertindamas įrodymus, o daugelio atsakovams naudingų įrodymų iš viso nevertindamas, pažeidė ne tik įrodymų vertinimo taisykles, bet ir civilinio proceso tikslus, šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principus (CPK 2, 12, 17 str. str.);
7) teismas nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl atsakovei Z. S. 1996-03-06 išduoto statybos leidimo perregistravimo ieškovo vardu, kadangi šis leidimas 2000-03-14 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-2106 yra panaikintas, t.y. yra negaliojantis, o įstatymai galimybės perregistruoti negaliojantį leidimą kito asmens vardu nenumato.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į apeliacinius skundus (t.2, b.l.165-171, 172-178) ieškovo P. S. atstovai J. Č. ir M. Č. su apeliaciniais skundais nesutiko, prašė skundus atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
1) teismas ieškinį ir patikslintą ieškinį priėmė nagrinėti pagrįstai. Ieškovas, 2006-12-29 pateikdamas pradinį ieškinį, pateikė ir prašymą atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (4 ieškinio punktas), kartu nurodydamas priežastis, dėl kurių jis neišgali sumokėti visą žyminį mokestį (yra vienišas I-os grupės invalidas, gauna nedidelę pensiją, neturi jokio nekilnojamojo turto ir pastovios gyvenamosios vietos) bei prie ieškinio pridėdamas šias aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus. CPK 83 str. 3 d. nenumatyta, kada teismas privalo išspręsti asmens prašymą dėl jo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl teismui išsprendus šį klausimą priimant sprendimą, CPK 83 str. 3 d. pažeista nebuvo. Be to, net jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad tokie teismo veiksmai yra procesinių normų pažeidimas, tai nėra pagrindas teismo sprendimui naikinti, kadangi toks pažeidimas neturi įtakos bylos išsprendimo teisingumui (CPK 329 str. 1 d.);
2) atsakovų skundo argumentai, kad ieškovo atstovas M. Č. peržengė ieškovo jam suteikto įgaliojimo ribas, nepagrįsti. 2006-12-29 ieškinį pasirašė pats ieškovas. 2006-10-26 ieškovas suteikė įgaliojimus M. Č. atstovauti jį bylose, paduoti pareiškimus, atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (CK 2.137 str., CPK 51 str. 1 d.). Ieškovo įgaliotinis, siekdamas tinkamai atstovauti ieškovą bylose teisme bei apsaugoti jo turtinius interesus, pats savo lėšomis ieškovo vardu 2006-12-27 ir 2007-05-22 sudarė atstovavimo sutartis su advokatėmis R. Noreikiene ir M. Vietaite. Šiose atstovavimo sutartyse joms buvo suteikta teisė atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksnius, numatytus CPK 42 str. Ieškovas savo valią asmeniškai išsakė pasirašydamas 2006-12-29 ieškinį, 2007-05-30 teismui buvo pateiktas tik patikslintas ieškinys, kuriame buvo padidinti pradiniame ieškinyje nurodyti reikalavimai. Todėl nei CK, nei CPK normos, reglamentuojančios atstovavimą, pažeistos nebuvo, ieškovo valia buvo išreikšta, jo interesai nenukentėjo;
Šalies argumentai
3) teisėja nebuvo nušalinta pagrįstai, kadangi atsakovų nurodyti teisėjos nušalinimo motyvai susiję tik su teisėjos priimtais procesiniais sprendimais bylos nagrinėjimo procese, kurių teisėtumas bus įvertintas nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Sprendžiant teisėjos nušalinimo klausimą CPK 69 str. reikalavimai pažeisti nebuvo - klausimą sprendė teismo primininko pavaduotojas, o tai, kad atsakovės nuomone, sprendimas buvo priimtas per greitai, nereiškia, kad jis yra neteisėtas, kadangi CPK nurodo, kad klausimas dėl teisėjo nušalinimo yra sprendžiamas nedelsiant. Tai, kad atsakovė ir teismas nevienodai traktavo ir aiškino procesines ir materialines normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, atstovavimą, negali būti pagrindu teisėjai nušalinti;
4) teismas teisingai nustatė ieškinio senaties eigos pradžią, ją laikydamas 2001-07-18, kada Kauno apskrities viršininkas įsakymu Nr. 02-5435 atsisakė atlikti ginčo pastatų registraciją ieškovo vardu. Dėl šio įsakymo pripažinimo negaliojančiu 2001 m. ieškovas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuris 2001-09-03 sprendime nurodė, kad ginčas, kas yra statinių, esančių (duomenys neskelbtini) , statytojas ir kieno vardu registruotini šie statiniai, turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme (Kauno apygardos administracinio teismo adm. byla Nr. 14k-333/2001, b.l.135-138). Nuo 2001-07-01 įsigaliojusiame CK įstatymų leidėjas įvedė 4.103 str., numatantį, kad asmenys, kurių interesai ar teisės yra pažeidžiami, turi teisę kreiptis į teismą dėl statinio statybos taisyklių ar leidimo statybai tvarkos pažeidimų. Iki naujojo CK įsigaliojimo šie klausimai buvo sprendžiami administracine tvarka, todėl ieškovas, nors ir žinodamas, kad atsakovai jį apgaudinėja, teigdami, kad yra išimti visi reikalingi statybų dokumentai ir kad viskas yra tvarkoma jo vardu (tuo tikslu ieškovas ir buvo išdavęs atsakovui A. S. įgaliojimus), pagrįstai bandė ir tikėjosi išspręsti ginčo pastatų įteisinimo klausimą administracine tvarka. Nuo 2001-07-01 yra nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas, 2006-02-29 pareikšdamas ieškinį ir 2007-05-31 pareikšdamas patikslintą ieškinį, ieškinio senaties termino nepraleido (CK 1.12 str. 1 d.);
5) juridinę reikšmę turintis faktas, kad gyvenamasis namas ir ūkio pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) , Kaune, buvo pastatyti ieškovo lėšomis, buvo nustatinėjamas šių statinių įteisinimo ieškovo vardu tikslu, nes įteisinant statinius reikia deklaruoti valstybinei mokesčių inspekcijai, iš kokių lėšų šie statiniai yra pastatyti, o ne tam, kad įrodyti, jog ieškovas buvo ginčo pastatų statytojas (CPK 444 str. 2 d. 9 p., 445 str., 447 str.). Byloje buvo nustatyta, kad abi ginčo šalys neturi ir negali gauti dokumentų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kieno lėšomis buvo pastatyti pastatai. Ginčas dėl to, kas finansavo ginčo pastatų statybą, vyksta tik tarp ieškovo ir atsakovų. Teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-1406-742/2006 atsakovų priešieškinio reikalavimas pripažinti, kad ginčo pastatai buvo pastatyti asmeniškai jų lėšomis ieškovui leidus, buvo atmestas. Šis spendimas yra įsiteisėjęs, todėl laikytina, jog jau buvo įrodyta aplinkybė, kad ginčo pastatai nėra pastatyti apeliantų lėšomis (CPK 182 str. 2 p.). Vadinasi, statybą finansavo ieškovas, juo labiau, kad vadovaudamasis tiek nagrinėjamos bylos, tiek prijungtų bylų duomenimis, teismas nustatė, kad ieškovas turėjo susitaupęs pakankamai lėšų namo statybai ir kad už jo pinigus buvo perkamos statybinės medžiagos ir vykdomi statybos darbai. Byloje apklausti liudytojai B. N. , P. G. , R. K. , J. G. patvirtino, kad ieškovas turėjo santaupų, auksinių senovinių pinigų, net ir būdamas senyvo amžiaus augino ir pardavinėjo gėles ir daržoves, kad, turėdamas finansines galimybes, norėjo statytis namą. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. LAT praktikoje pripažįstama, kad padaryti išvadą apie fakto buvimą įrodymų pakanka, jeigu iš byloje esančių įrodymų galima padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo (LAT nutartis Nr. 3K-3-645/2005, LAT nutartis Nr. 3K-3-513/2004, LAT nutartis Nr. 3K-3-945/1999). Todėl teismas pagrįstai pripažino, kad, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, pripažintinas juridinę reikšmę statybos įteisinimui turintis faktas, kad ginčo pastatai yra pastatyti ieškovo tuo metu turėtomis piniginėmis lėšomis;
6) teismas, vadovaudamasis įsiteisėjusiu teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-1406-742/2006, pagrįstai laikė, jog jau yra įrodyta aplinkybė, kad ginčo pastatai nėra pastatyti apeliantų lėšomis, ir jų pateiktų įrodymų nevertino pagrįstai. CPK 182 str. 2 d. įtvirtinta nuostata dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata bei prejudicinės galios yra esminis įrodinėjimo civiliniame procese principas ir yra taikomas be išlygų. Teismas, priimdamas sprendimą, ištyrė ir vertino įrodymų visetą, laikydamasis procesinių įrodymų leistinumo ir sąsajumo taisyklių, tuo tarpu atsakovai apeliaciniame skunde pervertina teismui pateiktus atskirus įrodymus ir teismo metu nustatytas aplinkybes, traktuodami juos sau naudinga linkme. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių (CPK 183, 185 str.str.);
7) Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas nepagrįstas. Teismas pagrįstai įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją perregistruoti statybos leidimą ieškovui, kadangi vienintelis pažeidimas, kurio pagrindu statybos leidimas buvo atšauktas, buvo tai, kad leidimas buvo išduotas atsakovei Z. S. , kuri, teismui panaikinus sandorius, nebuvo žemės sklypo savininkė. Atsakovai ieškovo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, už savo lėšas pasistatęs ginčo pastatus, tam tikslui investavęs viso savo gyvenimo santaupas, ieškovas buvo priverstas 14 metų bylinėtis ir ginti savo pažeistas teises teismine tvarka. Statybos leidimas iš pat pradžių turėjo būti išduotas ieškovo, kaip ginčo pastatų statytojo vardu, nes, siekdamas pasistatyti namą, ieškovas tuo tikslu ir suteikė atitinkamus įgaliojimus A. S. . Kadangi statybos leidimas buvo atšauktas ne dėl ieškovo padarytų pažeidimų ar dėl to, kad šis leidimas buvo išduotas pažeidžiant statybos procesą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją perregistruoti ieškovui statybos leidimą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, buvo patenkintas pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinis skundas tenkintinas pilnai, atsakovų Z. S. ir A. S. apeliaciniai skundai tenkintini dalinai.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad ieškovas nuo 1981 m. yra ½ dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, savininkas (t.1, b.l.12-13). Jam 1992-04-07 Kauno miesto mero potvarkiu buvo priskirta 669 kv. m žemės sklypas ten pat (t.1, b.l.14). Šiame sklype yra pastatytas gyvenamasis namas ir ūkio pastatas. Šių pastatų teisinė registracija iki šiol nėra atlikta, kadangi nuo 1994 m. vykstant teisiniams ginčams tarp ieškovo ir atsakovų Z. Ir A. S. , kas yra ginčo pastatų tikrasis statytojas, įgaliotos institucijos atsisako įteisinti ginčo pastatus, kol nebus nustatytas jų statytojas.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas iš esmės teisingai nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias tiek įrodinėjimo procesą ir įrodymų vertinimą, bei ieškinio senatį ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas yra iš esmės teisingas ir pagrįstas, išskyrus jo dalį, kuriuo buvo išspręstas statybos leidimo perregistravimo klausimas.
Teisėjų kolegijos nuomone, Kauno miesto apylinkės teismas be teisinio ir faktinio pagrindo patenkino ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją perregistruoti ieškovui netekusį galios statybos leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 31-7-96, 1996-03-06 išduotą Z. S. , pagal 1996 m. paruoštą architektūrinį statybinį projektą tęsti statybai gyvenamojo namo, pažymėto indeksu 2A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastato, pažymėto indeksu 3J1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) , Kaune. Teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu, tenkindamas ieškovo reikalavimą perregistruoti jam statybos leidimą, nesivadovavo LR statybos įstatymo 34 str. bei STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas", patvirtinto LR Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218, 28 punktu, kuriuose nurodyta, jog statybos leidimas perregistruojamas juridinio ar fizinio asmens vardu, kai šis įsigyja nebaigtą statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinį. Galimybė perregistruoti atšauktą statybos leidimą (1 t. b.l 15) šiuose teisės aktuose nenumatyta. Iš prijungtos Kauno apygardos administracinio teismo bylos Nr.I4k- 333/01 matyti, kad ieškovas 2001-08-21 buvo pateikęs skundą (b.l.105-107), kuriuo vienu iš reikalavimų prašė teismą įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją perregistruoti 1996-03-06 Z. S. vardu išduotą ir 2000-03-17 atšauktą statybos leidimą ieškovo vardu. Ieškovo skundas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu buvo atmestas (b.l.135-138). Teismas taip pat neatsižvelgė ir nevertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-10-09 nutartyje prijungtoje prie civilinės bylos administracinėje byloje Nr. A3-861-01 nustatytų faktų bei aplinkybių, tokiu būdu pažeisdamas CPK 182 str. 2 p. ir 279 str. 4 d. reikalavimus. Šioje administracinėje byloje ieškovas kėlė tokį patį reikalavimą - perrašyti statybos leidimą jo vardu. Reikalavimas buvo reiškiamas atsakovui KAVA, nes pagal teisės aktus, tos administracinės bylos nagrinėjimo metu reglamentavusius statybos leidimų išdavimo tvarką, statybos leidimų išdavimas buvo priskirtas apskrities viršininko administracijos kompetencijai. Administracinėje byloje šis ieškovo reikalavimas buvo atmestas, o teismo nutartyje konstatuota, jog „įstatymai nenumato, kad negaliojantis leidimas galėtų būti perregistruotas". Tuo tarpu teismas dėl šių prejudicinių faktų skundžiamame teismo sprendime nepasisakė ir jų tinkamai neįvertino. Teisėjų kolegija pažymi, kad statybos leidimų išdavimo tvarka reglamentuojama LR Statybos įstatymo nuostatomis, šia tvarka ieškovas gali pasinaudoti.
Dėl to teisėjų kolegijos vertinimu, tiek apelianto Kauno miesto savivaldybės apeliacinis skundas pagrįstas ir tenkintinas pilnai, o atsakovų Z. S. ir A. S. apeliaciniai skundai tenkintini dalinai, šioje dalyje skundžiamas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas naikintinas, ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegijos vertinimu skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi įtakos ta faktinė aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas atskira nutartimi neišsprendė ieškovo prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo (1 t. b.l. 7). Byloje nustatyta, jog teisėjo rezoliucija ieškinys buvo priimtas teisme nagrinėti, o žyminio mokesčio klausimas buvo išspręstas teismui priimant sprendimą (2 t. b.l. 124-137). Todėl atsakovų Z. S. ir A. S. apeliacinio skundo argumentai (skundo 1 p.), kad pirmosios instancijos teismas priėmė ieškinį nagrinėti neišsprendęs žyminio mokesčio sumokėjimo klausimo, tuo pažeidė LR CPK 83 str. nuostatas, negali būti teisiniu pagrindu keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą, nes nėra pagrindo manyti, kad dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (LR CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovų Z. S. ir A. S. apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai P. S. vardu priėmė ieškinį nagrinėti, nes pradinį ieškinį negalėjo pasirašyti už ieškovą M. Č. , o patikslintą ieškinį ieškovo atstovė advokatė Ramutė Noreikienė (skundo 2 p.). Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog pirminį ieškinį pasirašė ieškovo atstovas M. Č. (1 t. b.l. 3-8). Iš byloje esančio M. Č. įgaliojimo turinio (1 t. b.l. 52) matyti, kad tokią teisę ieškovas P. S. įgaliotajam buvo suteikęs. Kauno miesto apylinkės teismas 2007 05 31 d teismo posėdžio metu pagrįstai priėmė nagrinėti ir patikslintą ieškovo P. S. ieškinį, kurį pasirašė ieškovo atstovė advokatė Ramutė Noreikienė (1 t. b.l. 113-118, 119, 120). Iš byloje esančios P. S. atstovavimo sutarties turinio matyti, kad advokatė turėjo teisę pasirašyti atstovaujamojo vardu ieškinius ir kitus procesinius dokumentus byloje (1 t. b.l. 11). Teisėjų kolegija laiko nepagrįstus ir tuos apeliacinio skundo motyvus, jog M. Č. neturėjo teisės pasirašyti už P. S. atstovavimo sutartį su advokatėmis Ramute Noreikiene (t.1, b.1.11) ir su advokate Maryte Vietaite (t.1, b.1.111). Iš byloje esančio M. Č. įgaliojimo turinio (1 t. b.l. 52) matyti, kad tokią teisę ieškovas P. S. įgaliotajam buvo suteikęs.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas teismas neteisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (skundo 3 p.). Teisėjų kolegija vertina, kad teismas teisingai nustatė ieškinio senaties eigos pradžią, ją laikydamas 2001-07-18, kada Kauno apskrities viršininkas įsakymu Nr. 02-5435 atsisakė atlikti ginčo pastatų registraciją ieškovo vardu (1 t. b.l. 21). Dėl šio įsakymo pripažinimo negaliojančiu 2001 m. ieškovas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuris 2001-09-03 sprendime nurodė, kad ginčas, kas yra statinių, esančių (duomenys neskelbtini) , statytojas ir kieno vardu registruotini šie statiniai, turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme (Kauno apygardos administracinio teismo adm. byla Nr. 14k-333/2001, b.l.135-138). Nuo 2001-07-01 įsigaliojusiame LR CK įstatymų leidėjas įvedė 4.103 str., numatantį, kad asmenys, kurių interesai ar teisės yra pažeidžiami, turi teisę kreiptis į teismą dėl statinio statybos taisyklių ar leidimo statybai tvarkos pažeidimų. Iki naujojo CK įsigaliojimo šie klausimai buvo sprendžiami administracine tvarka, todėl ieškovas, nors ir žinodamas, kad atsakovai jį apgaudinėja, teigdami, kad yra išimti visi reikalingi statybų dokumentai ir kad viskas yra tvarkoma jo vardu (tuo tikslu ieškovas ir buvo išdavęs atsakovui A. S. įgaliojimus), pagrįstai bandė ir tikėjosi išspręsti ginčo pastatų įteisinimo klausimą administracine tvarka. Nuo 2001-07-01 yra nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas, 2006-02-29 pareikšdamas ieškinį ir 2007-05-31 pareikšdamas patikslintą ieškinį, ieškinio senaties termino nepraleido (CK 1.12 str. 1 d.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo motyvai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, yra nepagrįsti (skundo 5 p.). Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą. Nagrinėjamoje byloje konstatuotina ta aplinkybė, jog ginčas kas yra pastatų statytojas ir kieno lėšomis statomi pastatai (duomenys neskelbtini), Kaune vyksta tarp ieškovo S. ir atsakovų S.. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad abi ginčo šalys neturi ir negali gauti dokumentų, vienareikšmiškai patvirtinančių faktą, kieno lėšomis buvo pastatyti pastatai. Pirmosios instancijos teismas visumos byloje surinktų įrodymų pagrindu (rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, įsiteisėję teismų procesiniai dokumentai) padarė pagrįstą ir teisingą kolegijos vertinimu išvadą, jog pastatai pastatyti ieškovo lėšomis. Teismas pagrįstai vadovavosi Kauno miesto apylinkės eismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1406-742/2006 kur atsakovų priešieškinio reikalavimas pripažinti, kad ginčo pastatai buvo pastatyti asmeniškai jų lėšomis ieškovui leidus, buvo atmestas. Šis spendimas yra įsiteisėjęs, tai laikytina prejudiciniu faktu (LR CPK 182 str. 2 p.). Spręsdamas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą, pirmosios instancijos teismas kolegijos vertinimu nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Pagal LR CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tas faktas buvo. Pagal kasacinio teismo praktikoje suformuluotą įrodymų pakankamumo civiliniame procese taisyklę faktas pripažįstamas įrodytu, jeigu byloje surinkti ir ištirti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikras faktas buvo, negu jo nebuvo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Z. K. v. K. K., bylos Nr.3K-3-147/2005). Kasacinio teismo nurodyta ir tai, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumas yra tas, jog šiose bylose naudojami netiesioginiai įrodymai; kai įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, neišvengiamai daromos prielaidos; svarbu, kad vienokia ar kitokia prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė ar kaip nagrinėjamos bylos atveju yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu priešinga aplinkybė, jog atsakovų lėšomis ginčo pastatai nebuvo statomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Z. K. v. K. K., bylos Nr.3K-3-147/2005).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog tiek iš nagrinėjamos, tiek iš prijungtų bylų duomenų matyti, kad ieškovas turėjo susitaupęs pakankamai lėšų namo statybai, kad už jo pinigus buvo perkamos statybinės medžiagos ir vykdomi statybos darbai. Iš civilinėje byloje Nr.2-2952/95 surinktų duomenų teismas teisingai nustatė, kad iš ieškovo sąskaitos ginčo pastatų statybos metu Taupomajame banke buvo paimtos pakankamai didelės pinigų sumos, pinigų paėmimo dokumentai daugeliu atveju buvo užpildyti atsakovų ranka, o statybai reikalingos statybinės medžiagos taip pat, kaip rodo civ. byloje Nr. 2- 1406-742/06 pateikti čekiai ir prekių gabenimo važtaraščiai (t.2, b.l.50-68), buvo superkamos ir gabenamos būtent šiuo laikotarpiu. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (skundo 6 p.).
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms byloje ir nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, jo dalis kuria išspręstas statybos leidimo perregistravimo klausimas naikintina, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (LR CPK 326 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą patenkinti pilnai, atsakovų Z. S. ir A. S. apeliacinius skundus patenkintini dalinai.
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 metų gegužės 13 dienos sprendimą, panaikinant jo dalį, kuria atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota perregistruoti P. S. netekusį galios statybos leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 31-7-96, 1996-03-06 išduotą Z. S. , pagal 1996 m. paruoštą architektūrinį statybinį projektą tęsti statybai gyvenamojo namo, pažymėto indeksu 2A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir ūkio pastato, pažymėto indeksu 3J1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune.
Kitoje dalyje Kauno miesto apylinkės teismo 2008 metų gegužės 13 dienos sprendimą palikti nepakeistą.