Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Bendras finansavimas“, juridinio asmens kodas 303259527, ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui P. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. birželio 21 d. teisme buvo priimtas ieškovo UAB „Bendras finansavimas“ ieškinys dėl skolos priteisimo, kuriuo prašo iš atsakovo P. G. priteisti 346,25 Eur negrąžintos paskolos, 78,50 Eur palūkanų, 21,60 Eur administravimo mokesčio, 19,00 Eur mokėjimo palūkanų, 9,19 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. birželio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas pridėjo skolintojų lėšų įskaitymo atsakovei lentelę, iš kurios matyti pagal atsakovo paraišką platformos aukcione dalyvavusių skolintojų asmens duomenys bei informacija apie jų investicijų numerius bei datas ir laikus. Paaiškino, kad žalia spalva reiškia, jog lėšos atsakovui platformos yra įskaitytos (perduotos) iš skolintojų vartotojų paskyrų. Į atsakovo paskolą įvairiomis sumomis yra investavę iš viso 40 skolintojų.

Nurodė, kad atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį laiku ir tinkamai neįvykdė, t. y. pažeidė sutartį, skolintojams laiku nepervedė lėšų pagal vartojimo kredito mokėjimų grafiką ir ieškovas įgijęs skolintojų vardu teisę nutraukti sutartį 2018 m. balandžio 13 d. pateikė atsakovei pranešimą „Dėl 2016 m. spalio 12 d. paskolos sutarties OFERTA oferta_134944, sutarties nutraukimo, automatinio reikalavimo perėmimo ir reikalavimo nedelsiant grąžinti skolą, palūkanas ir delspinigius“ (el. bylos priedas Nr. 3). Pažymėjo, kad atsakovas iki šios dienos nėra įvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui.

Patvirtino, kad atsakovas pareigos grąžinti kreditą pagal vartojimo kredito mokėjimų grafiką nevykdo nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. (10 mokėjimo dienos). Pažymėjo, kad atsakovui yra žinoma, jog paskolą jam yra suteikusi ne finansų įstaiga ar ieškovas, o skolintojai - paprasti žmonės, kurie protingai tikėjosi uždirbti palūkanas (pasyvias pajamas), ir gali būti ar yra nuo jų priklausomi (pvz., pensinio amžiaus asmenys, nedideles pajamas gaunantys asmenys, studentai, ir pan.). Atsižvelgiant į šį faktą, toks atsakovo elgesys laikytinas iš esmės pažeidžiančiu prievolę bei platformos ir skolintojų interesus. Taip pat ieškovas pažymėjo, kad ieškovui nutraukus sutartį pagal bendrųjų sąlygų 7.4. punktą bei sutarties 2.13. punktą, atsakovui atsirado pareiga grąžinti visą kredito sumą, palūkanas, administravimo mokestį ir kitus pradelstus mokėjimus (baudas, delspinigius) ieškovui.

Atsakovui P. G. adresuoti ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2018 m. liepos 10 d., todėl laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovas buvo tinkamai informuotas apie jam inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalis). Per nustatytą 14 dienų atsiliepimo pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovas turėjo pakankamai laiko jiems pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (CPK 77 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, atsakovo atsiliepimo į ieškinį teismas negavo, todėl esant ieškovo prašymui priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas įsitikinęs, jog pasitvirtinus pateiktų įrodymų turiniui – kad atsakovė yra skolinga ieškovui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CK 6.263 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina ieškovo apskaičiuotą skolos, palūkanų (mokėjimo, procesinių), delspinigių, administravimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų sumą.

CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Skolininko kaltė preziumuojama, todėl atsakovės pareiga įrodinėti, kad prievolė nebuvo vykdoma ne dėl jos kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tokių įrodymų byloje nėra. Atsakovė laikytina pažeidusia prievolę, kadangi nevykdė savo įsipareigojimų ieškovui nustatytais terminais vykdyti mokėjimus, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas 346,25 Eur negrąžinta paskola, 21,60 Eur administravimo mokesčio (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.71 straipsnis, 6.872 straipsnio 2 dalis).

Kreditoriaus teisę reikalauti atlyginti nuostolius užtikrina vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum), kuris įgyvendinamas taikant įvairius kreditoriaus interesų apsaugos būdus, tarp jų – palūkanų ir netesybų institutus. Kaip vienas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, netesybos atlieka skatinamąją (iki prievolės įvykdymo momento) ir užtikrinamąją (po prievolės įvykdymo termino suėjimo) funkcijas. Pažymėtina, kad netesybos kaip civilinės atsakomybės forma atlieka ir nuostolių kompensuojamąją funkciją. Palūkanos atlieka dvi funkcijas: mokėjimo ir kompensuojamąją. Kompensuojamoji palūkanų funkcija atsiranda skolininkui pažeidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, taip pat atlieka kompensuojamąją funkciją. Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis).

Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. CK 6.101 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 78,50 Eur palūkanų ir 19,00 Eur mokėjimo palūkanų yra pagrįstas ir tenkintinas.

Teismas pažymi, kad netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti šaliai nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006; 2005-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005 ir kt.). Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Nagrinėjamu atveju iš ieškovo pateiktų dokumentų ir apskaičiavimo matyti, kad atsakovui paskaičiuoti 0,05 procento dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už 180 dienų. Teismas laiko šią sumą pagrįsta ir protinga, todėl iš atsakovo priteistina ieškovo naudai 9,19 Eur delspinigių.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. birželio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl savo, kaip tinkamai prievolę įvykdžiusios sutarties šalies, pažeistų interesų teisminės gynybos ieškovas sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį ir 235,95 Eur advokatui už teisines paslaugas, todėl tenkinant ieškinį šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015 m. sausio 1 d. Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršija 3,00 Eur, todėl valstybės naudai iš šalių nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 346,25 Eur (tris šimtus keturiasdešimt šešis eurus dvidešimt penkis centus) negrąžintos paskolos, 78,50 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus penkiasdešimt centų) palūkanų, 21,60 Eur (dvidešimt vieną eurą šešiasdešimt centų) administravimo mokesčio, 19,00 Eur (devyniolika eurų) mokėjimo palūkanų, 9,19 Eur (devynis eurus devyniolika centų) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. birželio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio ir 235,95 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus devyniasdešimt penkis centus) už teisines paslaugas, ieškovui UAB „Bendras finansavimas“, juridinio asmens kodas 303259527, buveinės adresas: Vilniaus m., Vokiečių g. 20.

Nurodyti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.

Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovas nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Atsakovas priimto sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusius Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.