- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-14
- Bylos Nr.
- A-2870-968/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01615-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. G. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimo išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja V. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Kauno miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyrius) 2020 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 8SD-1662-(14.8.94.) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“ (toliau – ir 2020 m. kovo 26 d. sprendimas); 2) panaikinti NŽT 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 1SS-1050-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir 2020 m. gegužės 27 d. sprendimas); 3) įpareigoti NŽT iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl naujo pretendentų susirinkimo organizavimo į Piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą įtraukiant naujus, Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A-4721 „Dėl Kauno miesto teritorijų, kuriose bus formuojami nauji žemės sklypai, perduodami neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) nuosavybės teisėms atkurti skirtus ir suformuotus žemės sklypus.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjos V. G. skundą atmetė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjos V. G. apeliacinį skundą tenkino, panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 14 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjos V. G. skundą tenkino, panaikino NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. kovo 26 d. sprendimą, NŽT 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą ir įpareigojo NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos V. G. 2020 m. vasario 26 d. prašymą.
II.
Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme 2022 m. gegužės 23 d. gautas pareiškėjos V. G. prašymas išaiškinti LVAT 2021 m. spalio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2870-968/2021.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašyme nurodo, kad ji teismo sprendimą suprato taip, jog NŽT ne tik įpareigota išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo, tačiau atsakovui pakartotinai nagrinėjant jos prašymą, negali būti taikomos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 7 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 38 punkto nuostatos, o pareiškėjos prašymas turėtų būti tenkinamas, organizuojant naują susirinkimą ir sudarant sąlygas pareiškėjai rinktis naują žemės sklypą ne tik iš į sąrašą įtrauktų žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti jau įvykusiame susirinkime, bet iš visų nuosavybės teisių atkūrimo tikslu suformuotų sklypų.
Taip pat pareiškėja nurodo, kad gavus NŽT Kauno miesto skyriaus 2022 m. kovo 8 d. raštą Nr. 8SD-1073-(14.8.94) „Dėl informacijos pateikimo“ jai kilo klausimų dėl teismo sprendimo vykdymo, nes pareiškėjos atžvilgiu vėlgi taikomos tos pačios Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies bei Tvarkos 38 punkto nuostatos.
Pareiškėja prašyme pateikia tokius klausimus:
– ar, LVAT išaiškinus, kad „Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta teisės norma skirta reglamentuoti kitiems visuomeniniams santykiams, nei susiklostė nagrinėjamu atveju“ ir „susiklosčius tokios faktinėms aplinkybėms, kokios nustatytos nagrinėjamoje byloje, atsakovas nepagrįstai pareiškėjos 2020 m. vasario 26 d. prašymo netenkino Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Tvarkos 38 punkto pagrindu“ ir tuo pagrindu teismui panaikinus skundžiamus aktus bei įpareigojus NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos V. G. 2020 m. vasario 26 d. prašymą, NŽT, iš naujo nagrinėdama pareiškėjos V. G. 2020 m. vasario 26 d. prašymą, gali šioje situacijoje pakartotinai taikyti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Tvarkos 38 punkto nuostatas, dėl kurių taikymo negalimumo pasisakė teismas;
– ar, įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą, NŽT privalo vadovautis LVAT 2021 m. spalio 20 d. sprendime išdėstytais išaiškinimais dėl Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Tvarkos 38 punkto nuostatų taikymo, ir teismo pateiktomis išvadomis;
– ar priimtas byloje teismo sprendimas, kuriuo panaikinti skundžiami administraciniai aktai ir NŽT įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą, pasisakius dėl Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Tvarkos 38 punkto nuostatų taikymo negalimumo nagrinėjamu atveju bei nesant teismo nustatytų kitų pareiškėjos prašymo netenkinimo pagrindu, reiškia, kad jos 2020 m. vasario 26 d. prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio, reglamentuojančio teismo sprendimo klaidų ištaisymą ir sprendimo išaiškinimą, 3 dalyje nustatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.
LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal šios proceso teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-566-858/2016; 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės prašo išaiškinti: ar NŽT, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjos V. G. 2020 m. vasario 26 d. prašymą, turi taikyti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį bei Tvarkos 38 punktą.
Iš pareiškėjos prašymo turinio matyti, jog ji nesiekia, kad jai būtų išaiškintas kalbos išraiškos prasme nekonkretus (ir todėl nesuprantamas) teismo sprendimas. Taigi pareiškėja iš esmės siekia ne neaiškumų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu dėl nepakankamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo, o teigia, kad jos 2020 m. vasario 26 d. prašymas turi būti tenkinamas. Tokio pobūdžio klausimai nėra teismo sprendimo išaiškinimo instituto, kurio paskirtis – pašalinti teismo sprendimo trūkumus jo vykdymo aspektu, dalykas.
LVAT 2021 m. spalio 20 d. sprendimo rezoliucinė dalis, kuria nuspręsta panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. kovo 26 d. sprendimą, NŽT 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą ir įpareigoti NŽT išnagrinėti iš naujo pareiškėjos V. G. 2020 m. vasario 26 d. prašymą, yra aiški ir suprantama vienareikšmiškai, jos įvykdymas nėra apsunkintas, todėl tenkinti pareiškėjos prašymą išaiškinti sprendimą nėra pagrindo.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas išaiškinti teismo sprendimą neatitinka tokio prašymo tikslų, todėl prašymas dėl nutarties išaiškinimo laikytinas nepagrįstu, todėl atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. G. prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2870-968/2021 atmesti.
Nutartis neskundžiama.