Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorui Liudui Žukliui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

D. Ž. 2024-01-27, apie 01.05 val., degalinės „Saurida" automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniaus g. 122, Ukmergėje, vairavo automobilį HYUNDAI TUCSON, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 17 punkto reikalavimą, pagal kurį policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis būti patikrinamas ar nėra neblaivus, atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, taip vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis D. Ž. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius). Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtas. Byloje yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, kad kaltinamasis D. Ž. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, anksčiau teistas nebuvo (I t., b. l.89-90), administracine tvarka 5 metų laikotarpyje baustas, turi galiojančių nuobaudų (I t., b. l. 91-92), dirba (I t., b. l. 93), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (II t., b. l. 28-29), byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis prieš tai kada nors būtų vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, žala padaryta nebuvo, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis D. Ž. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų.

Šių įstatyme numatytų sąlygų visuma suteikia pagrindą teismui spręsti, kad yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis). Būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą, privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Teismas taip pat daro išvadą, kad galima pasitikėti I. Ž. kaip laiduotoja: ji yra kaltinamojo sutuoktinė, neteista (II t., b. l. 20), administracine tvarka bausta (II t., b. l. 16-19). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad I. Ž. yra verta teismo pasitikėjimo kaip laiduotoja. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad I. Ž., būdama D. Ž. sutuoktinė ir kartu su juo gyvendama, objektyviai gali daryti pastarajam teigiamą įtaką ir tinkamai vykdyti savo kaip laiduotojos pareigą. Juo labiau, kaip ji pati pateiktame prašyme parodė, kad yra visapusiškai pasiruošusi tinkamai atlikti laiduotojos pareigas bei padėti D. Ž. laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Garantavo, kad D. Ž., kuris moka daryti išvadas ir moka mokytis, senų klaidų nekartos. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir D. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato. Teismas sprendžia, kad tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 – 4 dalys).

Atleidus kaltinamąjį D. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas ir dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis D. Ž. elgėsi neatsakingai ir pavojingai sau ir kitiems aplinkiniams, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, kuri skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise.

Teismas taip pat įvertina, kad kaltinamasis iki tol nebuvo teistas, administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas 2 kartus už smulkaus pobūdžio nusižengimus, anksčiau nebuvo baustas už vairavimą neblaiviam ar kitus šiurkščius KET pažeidimus, nuoširdų kaltinamojo gailėjimasį, itin kritišką savo įvykdytos veikos vertinimą, jį charakterizuojančius duomenis, darbinę ir visuomeninę veiklą (II t., 28-107), stresą dėl susiklosčiusios situacijos (nepilnamečiams vaikams pranešus apie namuose juntamą dūmų kvapą). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Taigi, įvertinus visas anksčiau minėtas aplinkybes nustatytinas 1 metų terminas, per kurį D. Ž. uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones. Uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024-01-31, apie tai pranešant VĮ ,,Regitra“.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėta transporto priemonė, kurią vairavo D. Ž. atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Automobilis HYUNDAY TUCSON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso I. Ž. (I t., b. l. 34-36), kuri nežinojo, kad D. Ž. važiuos neblaivus. Be to, pagal 2019-04-11 nuomos sutartį iki 2025-04-10 minėtas automobilis yra išnuomotas (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 31). Automobilis 2024-01-30 nutarimu buvo grąžintas I. Ž. (I t., b. l. 43-45). Todėl šiuo atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.

Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, būtina vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įrodyti daikto rinkos vertę, pateikiant masinio ir individualaus vertinimo duomenis, pirmenybė teikiama individualaus vertinimo duomenims. Byloje esančioje VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio HYUNDAY TUCSON, gamybos periodas 2015-2018, pasirinkti metai 2016, vidutinė kaina Lietuvos Respublikoje su PVM yra 13210 Eur (b. l. 50). Iš byloje pateiktos 2019-02-01 PVM sąskaitos-faktūros IM Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. Ž. minėtą automobilį pirko už 10200 Eur (II t. b. l. 76).

Vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju visos D. Ž. vairuoto automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 10200 Eur (pagal PVM sąskaitą-faktūrą IM Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas aiškiai prieštarautų šiems principams ir kaltinamąjį varžytų akivaizdžiai labiau, negu reikia tikslui pasiekti, iškreiptų pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Atsižvelgus į tai, D. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio HYUNDAY TUCSON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios dalies – 3000 Eur konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2, 5 dalys). Teismo vertinimu, skirtina konfiskuotino automobilio vertės dalis nėra tokia, kuri leistų pripažinti, jog ji būtų laikoma neproporcinga, akivaizdžiai pažeidžianti kaltinamojo teisėtus interesus, todėl dar labiau ją mažinti nei prašo kaltinamasis, jos vykdymą išdėstyti ar atidėti, pagrindo nėra.

BK 74 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisines pasekmes, tačiau įstatymas nenumato baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo pakeitimo, kai asmuo negali įvykdyti jos dėl pateisinamų priežasčių, kita priemone galimybės (BK 74 straipsnio 1 dalis, BPK 357 straipsnio 8 dalis). Taip pat įstatymas nenumato šios baudžiamojo poveikio priemonės atidėjimo ar išdėstymo galimybės, nes nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės išdėstyti (atidėti) iš asmens išieškotinos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos. Be to, baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriško įvykdymo terminas nuosprendyje nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus nuosprendžiui ji vykdoma priverstinai, o nuosprendis dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės pateikiamas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas), kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neįgyja teistumo. Neskyrus D. Ž. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kaltinamajam skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės savo dydžiu bei trukme yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai, neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Ikiteisminio tyrimo metu D. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (dokumentas nebuvo paimtas) (I t., b. l. 83-86), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, kurį D. Ž. iki 2024-02-12 pasižadėjo pateikti (I t., b. l. 86), tačiau nepateikė (I t., b. l. 108), D. Ž. išduotas vairuotojo pažymėjimas neteks galios.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-01-30 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui HYUNDAY TUCSON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 34-42), kuris grąžintas I. Ž., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-307 straipsniais, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

D. Ž., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalimis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti D. Ž., kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai I. Ž., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu paskirti D. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024-01-31. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš D. Ž. dalį automobilio HYUNDAY TUCSON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. 3000 Eur.

D. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

D. Ž. išduotą vairuotojo pažymėjimą pripažinti negaliojančiu ir apie tai pranešti VĮ „Regitra“.

Nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui HYUNDAY TUCSON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

DVD-R laikmenas 2 vnt. su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.