Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. S. (b. l. 3) už tai, kad ji 2009 m. kovo 27 d., apie 12.15 val., Taikos pr. 41, Klaipėdoje, vairuodama automobilį Peugeot 307 ir manevruodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, todėl kliudė ir apgadino stovinčią transporto priemonę BMW 730. Vairuotoja apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš jo vietos išvažiavo. Šiais veiksmais V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 234 punktų reikalavimus, t. y. padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

II.

Teismas, remdamasis V. S. parodymais, tarnybiniais pranešimais, R. V., D. I. paaiškinimais, autoavarijos vietos schema, transporto priemonės BMW 730 apžiūros aktu, vaizdo lentelėmis, susitarimu, padarė išvadą, kad V. S. veikoje yra pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje sudėtis, nes ji namo kieme vairuodama automobilį Peugeot 307 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino eismo saugumu ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį bei jį apgadino. V. S. policijai apie padarytą eismo įvykį nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino.

Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad V. S. nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino nukentėjusiajam žalą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

III.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinus elementus pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatytas pažeidimo subjektyviosios pusės požymis - tyčia, t. y., ar asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino, ką ne karto yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, N575-4060/2009). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė kokiu būdu buvo nustatyta V. S. tyčia pasišalinant iš įvykio vietos.

V. S. automobilių susidūrimo nepajuto dėl įjungtos muzikos, bendravimo su savo draugu A. D., todėl neįtarė, jog jos vairuojamas automobilis kliudė stovintį automobilį. Mano, kad jos veikoje nebuvo tyčios. Šią aplinkybę patvirtino ir jokio susidūrimo nepajutęs ir nepastebėjęs kartu važiavęs A. D.. Vienareikšmiškai teigti, kad automobilio vairuotojo apsidairymas reiškia suvokimą apie įvykusį eismo įvykį, negalima. (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1292/2010).

V. S. neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. LVAT 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartimi įpareigojo pirmosios instancijos teismą pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį įrodyti tyčios apeliantės veiksmuose buvimą, t. y. motyvuotai įvertinti teisiškai reikšmingas sąlygas, kurios patvirtintų ar paneigtų apeliantės paaiškinimus apie tai, kad ji nesuvokė sukėlusi eismo įvykį ir iš įvykio vietos išvažiavo nesąmoningai bei netikslingai.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti kaltinimą palaikanti institucija ir įrodinėjimo pareigą draudžiama perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (LVAT nutartis byloje Nr. N575-55/2008).

LVAT yra ne kartą konstatavęs, kad sprendžiant dėl atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti pažeidimo subjektyvinės pusės aspektą, t. y. asmens psichinį santykį su daroma priešinga teisei veika (nutartys bylose Nr. N444-994/2008, Nr. N556-893/2006), o byloje surinkti įrodymai nesukuria jokių prielaidų teigti tai, kad V. S. tyčia pasišalino iš įvykio vietos.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis V. S. prašo pripažinti nuoširdų gailestį, padarytos turtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimą bei į tai, kad jis dirba mokytoja kitoje vietovėje, į kurią reikiamu laiku patekti be savo vairuojamos transporto priemonės būtų praktiškai neįmanoma, todėl gali prarasti darbą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

V. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji 2009 m. kovo 27 d., apie 12.15 val., Taikos pr.41, Klaipėdoje, esančiame namo kieme, vairuodama atbuline eiga automobilį Peugeot 307, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) susidūrė su stovinčiu automobiliu BMW 730, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešusi policijai.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Šio pažeidimo objektyviąją pusę sudaro KET pažeidimas ir padaryta žala nurodytam straipsnio dispozicijoje turtui bei priežastinis ryšis tarp KET pažeidimo ir kilusios žalos.

V. S. kaltė, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta ir ji neginčija šio pažeidimo.

Tačiau apeliantė nesutinka dėl jai inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 130 straipsnio 1 dalimi numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Apeliantė nurodo, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn patraukta nepagrįstai, nes nepastebėjo, kad vairuodama automobilį kliudė kitą automobilį. Šį apeliantės argumentą teismas vertina kaip pasirinktą gynybos būdą. Eismo įvykio vietos schema patvirtina, kad V. S. kliudė kitą automobilį savo vairuojamo automobilio kairės pusės galiniu bamperiu ir apgadino stovinčio automobilio BMW 730, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) , dešinės pusės bamperį. Apgadinimų dydis ir pobūdis patvirtina, kad vairuotoja negalėjo nepastebėti automobilių susidūrimo, todėl nėra pagrindo tikėti V. S. pasirinkta pozicija ir darytina išvada, jog ji tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, nors po eismo įvykio V. S. privalėjo vykdyti KET 231.1 punktą ir nedelsdama sustoti.

KET 234 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Tačiau, kaip matyti iš bylos aplinkybių, nagrinėjamu atveju V. S. pasitraukė iš eismo įvykio vietos, apie tai nepranešusi policijai, todėl jos veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

KET 4 punktu nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Vykdydami KET 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Šie reikalavimai suponuoja tokį vairuotojo elgesį, kuris užtikrintų šių taisyklių reikalavimų vykdymą. Todėl apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ji negirdėjo ir nepajautė susidūrimo, nes klausėsi garsios muzikos ir bendravo su draugu savo automobilyje, negali paneigti padaryto pažeidimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarimu V. S. buvo paskirta minimali sunkesniojo pažeidimo sankcijoje numatyta nuobauda, todėl jos mažinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. S. nuobauda paskirta tinkamai.

Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n utaria:

V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.