Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2013-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-177-805/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-06-04
Bylos Nr.
1-177-805/2013
Teisminio proceso Nr.
1-79-1-00111-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-177-805/2013
Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00111-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.1; 2.10.13; 2.10.14. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2013 m. birželio 4 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Povilansko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turintis vidurinį su profesija išsilavinimą, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „Erelita Furniture“ sukirpėja, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kaltinamoji A. B. 2013 m. kovo 5 d. apie 22 val. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su R. M., su kuriuo bendrai gyveno neįregistravus santuokos, metu, tyčia kumščiu smogė ne mažiau dviejų smūgių nukentėjusiajam R. M. į galvos sritį, metė šliure kietu kulnu R. M. į kojas ir rankų nagais apdraskė nukentėjusiojo R. M. veidą, taip padarydama nukentėjusiajam R. M. poodinę kraujosruva dešinės šlaunies, kairio skruosto srityje, paviršinius odos nubrozdinimus galvoje, veide, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė R. M. sveikatą.

Šiais veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso 140 str. 1 d.

Iš kaltinamosios A. B. apklausos protokolo matyti, kad 2013-03-05 apie 19 val. R. M. grįžo į namus neblaivus ir nuėjo miegoti. Apie 21 val. 30 min. jis prabudo ir įsijungė muzikinį centrą. Netrukus ji gavo sūnaus J. S. SMS, kuris prašė pritildyti muziką. Jai pritildžius muziką, R. M. kelis kartus muziką pagarsino, o paskui jai sudavė per veidą. Ji pliaukštelėjo jam atgal. Tuo metu į jo telefoną atėjo SMS žinutė nuo nežinomo abonento, todėl ji R. M. papriekaištavo dėl MS žinučių ir sviedė jo telefoną į sieną, nors draugas jai aiškino, kad susirašinėja su mama. R. M. įsiuto, pradėjo koliotis. Jis susirinko telefono dalis, tada paėmė ją už dešinės rankos ir pargriovė ant lovos. Išgirdęs jos šauksmą, į kambarį įbėgo sūnus J. S., kuris susigrūmė su R. M. ir jie abu nugriuvo ant grindų. Tuo metu ji sudavė rankomis R. M. vieną kartą į galvą, griebė jam už veido ir apdraskė. Sūnui išėjus, ji toliau ginčijosi su R. M., vadino vienas kitą necenzūriniais žodžiais, susistumdė. Ji metė į R. M. šliurę. Išgirdęs triukšmą, į kambarį vėl atėjo J. S., kuris susigrūmė su R. M.. Ji juos išskyrė, o sūnus išvietė policiją. Dėl to, kad sužalojo R. M. kaltę prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas supaprastinta tvarka (b.l. 44-45).

Iš nukentėjusiojo R. M. apklausos protokolo matyti, kad su A. B. kartu gyvena nuo 2010 m. birželio mėnesio, turi sūnų R., gimusį (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu su A. B. nesutardavo, dažnai konfliktuodavo. 2013-03-05 sugrįžo į nuomojamą butą neblaivus. Apie 21.30 val. tarp jo ir A. B. kilo konfliktas dėl jo rašomų SMS žinučių. Konflikto metu A. B. sviedė į sieną jo mobilų telefoną, kuris pabiro į atskiras dalis. Jis susirinko telefono dalis ir atsigulė į lovą. A. B., prisėdus ant lovos, jį prispaudė savo kūnu ir pliaukštelėjo delnu per veidą, o į kambarį atbėgęs A. B. sūnus J. S. jam įspyrė į galvą apie šešis smūgius. Jis nustūmė A. B. ir stumtelėjo J. S., kuris išbėgo iš kambario. A. B. irgi išėjo į kitą kambarį ir jie toliau tarpusavyje koliojosi, vienas kitą vadino necenzūriniais žodžiais, priekaištavo dėl įvairių dalykų. A. B. įbėgo į kambarį ir smogė jam kumščiu į kaklą, nugarą. Jis ją prispaudė prie lovos. Tuo metu atbėgo J. S., kuris spyrė jam į krūtinę. Jis parvertė J. S. ant grindų bei prispaudė keliu jo kūną. Tuo momentu A. B. smogė šliure kietu kulnu jam į galvą bei, paėmusi už drabužių, atitraukė nuo J. S., kuris atsikėlė ir išbėgo iš kambario. Jis toliau koliojosi su A. B. kol atvyko policijos pareigūnai. Pas medicinos ekspertus nuvykęs nebuvo, nes neturėjo galimybės (b.l. 14-15).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios A. B. prisipažinimo ir nukentėjusiojo R. M. parodymų, A. B. kaltę dėl padaryto nusikalstamos veikos taip pat patvirtina liudytojų J. S. ir R. D. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvada bei kiti baudžiamosios bylos rašytiniai duomenys.

Iš liudytojo J. S. apklausos protokolo matyti, kad 2013 m. kovo 5 d. apie 22 val. jis buvo savo kambaryje, o kitame kambaryje buvo mama A. B. ir kartu su ja gyvenantis R. M.. Jų kambaryje garsiai grojo muzika. Jis paprašė mamos SMS žinute pritildyti muziką. Netrukus mama pradėjo šaukti, jog jis kviestų policiją. Atbėgęs į mamos kambarį pamatė, kad gulinčią lovoje mamą į kumščiais į galvos sritį mušė R. M.. Jis, gindamas mamą, sudavė R. M. vieną smūgį į veidą, o pastarasis taip pat smogė jam kumščiu į veidą, kitą smūgį sudavė į kairį šoną, labiau į nugarinę dalį. Po to jie abu susikabino rankomis ir nugriuvo ant grindų. Juos išskyrė mama ir liepė jam eiti į savo kambarį. Apie įvykį jis pranešė policijai. Vėl išgirdo mamos kambaryje triukšmą. Įbėgęs pamatė, kad R. M. vėl muša lovoje gulinčią mamą. Jis, gindamas mamą, su R. M. susistumdė antrą kartą, abu vėl nugriuvo ant grindų ir vienas kitam sudavė smūgius. Atvykus policijos pareigūnams, R. M. buvo sulaikytas (b.l. 18).

Iš liudytojo R. D. apklausos protokolo matyti, kad 2013 m. kovo 5 d. apie 22 val. Alytaus apskrities VPK Prienų r. PK operatyvaus valdymo grupės specialistas nurodė išvykti į tarp sugyventinių kilusį konfliktą adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje A. B. paaiškino, kad tarp jos ir sugyventinio R. M. kilo konfliktas, kurio metu sugyventinis jai sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, o ji gindamasi jam įdrėskė veidą. R. M. elgėsi normaliai, nekonfliktiškai. Pasakė, kad įvyko konfliktas dėl garsiai paleistos muzikos. Daugiau apie konfliktą nieko neaiškino. R. M. veide matėsi įdrėskimai (b.l. 19).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio 2013-04-22 specialisto išvadoje Nr. G 299/13/(06) nurodyta, kad R. M. padarytos poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies, dešinio žasto, kairio dilbio, kairio skruosto srityse, paviršiniai odos nubrozdinimai galvoje, veide galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Kelių trauminių poveikių pasėkoje padaryti sužalojimai nustatyti nėra galimybės, kadangi nukentėjusysis teismo medicinos apžiūrai neatvyko, o medicininėje dokumentacijoje sužalojimai detaliai neaprašyti. Sužalojimai tiek visumoje, tiek imant juos atskirai, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.1.22-24).

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už A. B. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Ieškinys byloje nepareikštas, nukentėjusysis dėl jam padarytos žalos pretenzijų nepareiškė. Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji, ji buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, ji susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato.

Kaltinamoji A. B. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji sutiko dėl siūlomos ji paskirti bausmės rūšies ir dydžio.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Kaltinamoji padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą. Kaltinamosios Antaninos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. neteista, bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, psichiatrinio kabineto bei priklausomybės ligų kabineto įskaitose neįrašytas, dirba, augina du nepilnamečius vaikus, sutinka su prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausme.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes bei siekiant sulaikyti asmenį nuo naujų smurtinių nusikalstamų veikų darymo ir įgyvendinant bausmės paskirtį, A. B. skirtina prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausmė, paskiriant jai baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,nusprendžia (įsako):

A. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. B. per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22. 00 val. iki 6.00 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² str. paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigoti A. B. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą paskiriant atlikti per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti A. B., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąja kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė