Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. (toliau – ir pareiškėjas), gim. 1991 m. liepos 6 d., skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-27355-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-27355-2025 A. S. buvo nubaustas 80 Eur bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y., dėl to, kad jis 2025 m. liepos 30 d. 18.45 val. Kalvarijų g. 135, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo juostos, skirtos sukti į dešinę, nuvažiavo tiesiai, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punktą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, nurodydamas, kad jis nesutinka padaręs administracinį nusižengimą. Nesutinka jį padaręs, nes video medžiagoje nemato nei datos, nei laiko, nei nusižengimo priešistorės – priežasties, kodėl jis važiavo šia eismo juosta. Galimai tuo metu galėjo būti toje juostoje eismo įvykis ar galėjo dirbti technika, nes Kalvarijų gatvė buvo vasarą remontuojama, dėl ko eismo juosta, kuria turėjo važiuoti tiesiai, nebuvo laisva ir nepravažiuojama. Be to, filmuotojas vairuodamas negalėjo pats filmuoti. Akivaizdu, kad filmuota ne vaizdo registratoriumi, o telefonu.

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Institucijos atstovas būdamas tinkamai el. pranešimu informuotas apie skundo nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymo atidėti skundo nagrinėjimą nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Pareiškėjas ginčija byloje nustatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktines aplinkybes: laiko ir datos, kadangi šie duomenys vaizdo įraše neužfiksuoti. Pirma teismas pabrėžia, kad vaizdo įrašas nėra vienintelis galimas įrodymas, kuriuo nustatinėjamos faktinės nusižengimo padarymo aplinkybės. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, asmuo pripažįstamas kaltu dėl nusižengimo padarymo, remiantis ne vienu konkrečiu įrodymu, o vertinant visų byloje surinktų ir ištirtų duomenų visumą. Baudžiamojo proceso įstatymas nė vienai įrodymų rūšiai nesuteikia pirmenybės, nei viena įrodymų rūšis neįvardijama kaip turinti didesnę įrodomąją galią. Taigi ir pareiškėjo minimas vaizdo įrašas turi būti vertinamas kitų įrodymų visumoje ir santykyje su jais.

Pažymėtina, kad pareiškėjas būtinybę padaryti užfiksuotą KET pažeidimą taip pat grindžia tik prielaidomis: galėjo būti eismo juostoje, skirtoje važiuoti per Kalvarijų – Ozo g. sankryžą tiesiai kliūtis – eismo įvykis ar remonto darbai, dėl ko jis buvo priverstas kirsti sankryžą iš dešiniosios (pirmos) eismo juostos, skirtos tik sukti į dešinę. Jis nenurodo, kad tokios aplinkybės iš tikrųjų buvo, kadangi jų neatsimena. Vaizdo įraše matyti, kad nei pirmoje, nei antroje eismo juostoje priekyje nėra kliūčių. Pažymėtina, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija neapsiribojo vien tik pranešime apie KET pažeidimą nurodyta informacija, aiškinosi konkrečias KET pažeidimo padarymo aplinkybes, 2025 m. lapkričio 12 d. paėmė iš pranešėjo A. L. rašytinį paaiškinimą apie tikslesnes įvykio aplinkybes. Teikęs policijai pranešimą A. L. jau pačiame pranešime nurodė, kad Kalvarijų -Ozo g. sankryža buvo ne pirma, kurioje tokiu būdu automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas aplenkinėjo eismo juostoje, skirtoje važiuoti tiesiai, stovinčius automobilius, lenkdamas juos per eismo juostą, skirtą sukti į dešinę, o nufilmuotoji sankryža buvo paskutinė iš kelių, kurioje jis pasielgė analogiškai, sudarydamas kliūtį persirikiuoti vairuotojams, norintiems sukti į dešinę. 2025 m. lapkričio 12 d. paaiškinime A. L. davė išsamesnį paaiškinimą apie situaciją ir aplinkybes, kuriomis buvo įvykdytas nusižengimas. Jis nurodė, kad tuo metu Kalvarijų ir Ozo g. sankryžoje vyko kelio darbai, bet konkreti sankryža buvo visiškai išasfaltuota ir eismas ja neribojamas. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad vairuotojas taip elgėsi dėl kelio darbų ar aplinkybių, susijusių su eismo organizavimu. Byloje pateiktame vaizdo įraše matyti, kad yra paklotas asfaltas Kalvarijų g., dar nesubraižytas ženklinimas, nesutvarkyti tik kelio važiuojamosios dalies borteliai, kurie tikrai negali būti kliūtimi važiuoti antra eismo juosta. Be to, A. L. paaiškinime nurodyta, kad automobilis važiavo pirma eismo juosta, nes lenkė kitus eismo dalyvius (t.y. stovinčius antroje eismo juostoje). Pagal liudytojo nurodytas aplinkybes, antroje eismo juostoje, skirtoje važiuoti tiesiai, stovėjo kitos transporto priemonės, kurioms akivaizdu nebuvo kliūties važiuoti šia eismo juosta nei iki sankryžos, nei po jos. Galiausiai, net jei būtų buvusi kliūtis važiuoti antrąja eismo juosta, minėtoje Kalvarijų gatvės sankryžoje pareiškėjo judėjimo kryptimi yra dvi eismo juostos, skirtos važiuoti tiesiai – antra ir trečia, taigi vairuotojas turėjo turėti galimybę apvažiuoti kliūtį ir kirsti sankryžą tiesiai važiuodamas trečiąja eismo juosta, ir nepažeisdamas KET reikalavimų. Dėl to teismas neturi pagrindo laikyti, kad pareiškėjui šiuo konkrečiu atveju buvo susidariusi būtinojo reikalingumo situacija, leidžianti pažeisti kelio ženklų reikalavimus.

Nuobaudos individualizavimo klausimas nebuvo skunde keliamas, tačiau vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostata, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas tikrina nutarimo teisėtumą ir nuobaudos skyrimo srityje.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017

Už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą sankcijoje yra nustatyta bauda nuo 30 iki 90 eurų, vadinasi sankcijos vidurkis yra 60 eurų. Šiuo atveju pareiškėjui nepripažįstant padarius nusižengimą, nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nustatyta sunkinanti aplinkybė, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad A. S. 2025 m. gegužės 5 d. administraciniu nurodymu buvo baustas už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, nuobauda galioja. Apie savo šeimyninę ar turtinę padėtį pareiškėjas nebuvo pateikęs Institucijai duomenų, todėl institucija atsižvelgdama į sankcijos vidurkio taisyklę, pažeidėją charakterizuojančius duomenis, paskyrė sankcijos vidurkį viršijančią baudą. Jos mažinti nėra pagrindo, kadangi pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pagal Administracinių nusižengimų registro išrašą jis per paskutinius 5 metus septynis kartus įsiteisėjusiais nutarimais/administraciniais nurodymais baustas už ANK 417 straipsnyje numatytų nusižengimų padarymą, taip pat už kitus KET pažeidimus, pagal baustumo administracine tvarka istoriją pareiškėjas nelaikytinas drausmingu vairuotoju, KET taisyklės pažeidžiamos sistemingai, ne atsitiktinai.

Apibendrinant, konstatuotina, kad A. S. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, proceso pažeidimų nagrinėjant bylą nenustatyta, pareigūnas paskyrė nuobaudą, vadovaudamasis byloje surinktais dokumentais, nuobauda individualizuota tinkamai, todėl keisti ar naikinti Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-27355-2025 pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 str. 1 d. 1 p., 4 d., 6 d., teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo A. S. skundo ir palikti nepakeistą Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-27355-2025.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.