Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Audronės Šukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-04-02 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 520 Lt bauda;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-14 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis – laisvės apribojimu 7 mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-10 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, bei per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-22 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, 65 straipsniu – laisvės atėmimu 11 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-22 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 27 parų areštu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 18 parų arešto, 2016-10-21 paleistas atlikęs arešto bausmę;

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, o būtent: jis 2016 m. spalio 27 d. apie 12.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, nukentėjusiajai N. Ž. būnant kambaryje, metė į ją batą ir pataikė į pakaušį, po to laiptinėje, tarp ketvirto ir penkto aukštų aikštelėje, ranka sudavė vieną smūgį į nukentėjusiosios karės pusės galvos šoną, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą pakaušyje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais E. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis E. Ž. 2016-11-22 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad 2016-10-27 dienos metu jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su mama Nijole. Taip jo ir mamos kilo žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų. Mamai būnant kambaryje, jis į ją metė batą ir gali būti, kad pataikė į pakaušį. Tada mama atėjo į koridorių ir pradėjo rengtis, jie toliau koridoriuje žodžiu konfliktavo. Nepamena, kad dar kažką būtų daręs mamai būnant namuose. Tada mama išėjo pro buto duris ir besileisdama laiptais jam pasakė, kad eina į Mėnulio g., į 5-ajį policijos komisariatą rašyti pareiškimo. Tai jį labai sunervino ir jis išbėgęs iš buto pasivijo mamą laiptinėje tarp ketvirto ir penkto aukštų aikštelėje, ją sugriebė abiem rankomis už rankų pažastų ir pasakė, kad ji eina į komisariatą, kad jie viską patys gali išsiaiškinti. Nepamena, kad būnant laiptinėje, mamai suduotų smūgį į kairės pusės galvos šoną, bet taip galėjo būti, nes kaip minėjo, jis buvo įsiutęs, kad mama eis į policiją ir sugriebdamas ją už rankų galėjo netyčia suduoti smūgį į galvos šoną. Dėl padaryto labai gailisi, šiuo metu jo ir mamos santykiai yra geri. Esant galimybei sutinka bylą baigti baudžiamuoju įsakymu. Pažada, kad kol vyks ikiteisminis tyrimas, su mama nebendraus (b. l. 17).

Nukentėjusioji N. Ž. 2016-10-27 apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-10-27 apie 12.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos sūnus E. Ž. pradėjo reikalauti pinigų – 5 eurų. Ji pasakė, kad pinigų neturi, po ko sūnus pasidarė agresyvus, pradėjo rėkti. Ji tyliai norėjo išeiti iš buto, pradėjo rengtis, tuo metu jis metė batą ir pataikė jai į galvą. Vėliau sūnus pasivijo ją laiptinėje, 3 aukšte, paklausė, kur ji eina. Kai ji atsakė, kad į policiją, sūnus sugriebė ją už rūbų ir su ranka trenkė per kaktą. Nuo sūnaus elgesio patyrė fizinį skausmą. Taip pat namuose jis sudaužė sekcijos stiklą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 8).

Nukentėjusioji N. Ž. 2016-11-10 papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, 2016-10-27 apie 12.30 val. tarp jos ir jos sūnaus E. kilo žodinis konfliktas. Sūnus prašė pinigų. Sūnus vartoja narkotines medžiagas, niekur nedirba. Ji sūnui nedavė pinigų ir kilus žodiniam konfliktui nusprendė išeiti iš namų, ir būdama savo kambaryje pradėjo rengtis. Besirengiant, jie toliau barėsi ir E. į ją mėtė batą ir pataikė į pakaušį, nes kai ji rengėsi, stovėjo nugara atsisukusi į jį. Apsirengusi ji priėjo prie buto durų, tada E. priėjęs prie jos su viena ranka, kuria konkrečiai nurodyti negali, sugriebė už jos palto atlapų ir truputį papurtė, tačiau ji nejuto jokio fizinio skausmo. Tada sūnus paklausė, kur ji eina, ji išeidama per buto duris atsakė, kad eina į mėnulio gatvę ir pradėjo leistis laiptais. Tarp 4 ir 5 aukšto, laiptinės aikštelėje, atbėgęs E. sudavė su dešine ranka jai į kairės pusės galvos šoną. Ar kumščiu ar delnu negali pasakyti. Dėl šio smūgio ji taip pat pajuto fizinį skausmą. Kai E. ją laiptinėje pasivijo, ji atsisuko, ir kai sudavė jai smūgį, jie stovėjo vienas prieš kitą. Dar E. konflikto metu, kol ji rengėsi sudaužė jos kambaryje esančios sekcijos duris. Jis sudaužė kažką mesdamas, tačiau dėl šio stiklo ji turtinių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 9).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės Janos Bytautaitės išvados matyti, kad N. Ž. padaryta poodinė kraujosruva pakaušyje, paveikus buku daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku 2016-10-27. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

E. Ž. nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar trumpam susargdino.

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. Ž. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, o būtent jis 2016 m. spalio 27 d. apie 12.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, nukentėjusiajai N. Ž. būnant kambaryje, metė į ją batą ir pataikė į pakaušį, po to laiptinėje, tarp ketvirto ir penkto aukštų aikštelėje, ranka sudavė vieną smūgį į nukentėjusiosios karės pusės galvos šoną, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą pakaušyje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo E. Ž. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu E. Ž. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 65). Nukentėjusiajai apie baudžiamojo proceso pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta. (b. l. 66).

Nukentėjusioji dėl jai padarytos turtinės ar neturtinės žalos ieškinio nereiškė.

Dėl E. Ž. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – motiną), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį E. Ž. – jis yra ne kartą teistas (b. l. 29-35, 37-46, nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje padarė ne pirmą kartą (b. l. 40-41). Taip pat jis yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 23-28), nedirba, tačiau yra registruotas darbo biržoje (b. l. 47-48), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas. (b. l. 52), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2002-08-23 iki 2002-08-29, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, abstinencijos būklė (b. l. 55), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus I teismo psichiatrijos skyriaus 2017-01-23 specialisto išvadoje nurodyta, kad nėra duomenų, kad E. Ž. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste, ar, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 60), Vilniaus priklausomybės ligų centre nuo 2002-02-01 įrašytas į įskaitą, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 54).

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausmė – 1 metai – šiuo konkrečiu atveju yra protinga ir proporcinga.

Prokurorės siūloma taikyti baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, E. Ž. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

2016-11-22 E. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (b. l. 18).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, E. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, ir įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

6. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

7. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt