- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-27
- Bylos Nr.
- 1-1216-1049/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01822-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- S. M.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
S. M., 2021 m. sausio 17 d. apie 17.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su savo vyru A. M. metu, vieną kartą įdūrė jam peiliu į dešinę koją, padarydama durtinę-pjautinę žaizdą dešinės šlaunies srityje su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, tai yra sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamoji S. M., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kalta prisipažino ir paaiškino, kad įvykio dieną su sutuoktiniu A. M. ir kaimyne vartojo alkoholinius gėrimus, trise išgėrė 0,5 l talpos degtinės butelį ir alaus, jautėsi apsvaigusi. Jos sutuoktinis A. M. kažkur išėjo, todėl kaltinamoji supyko, lauke buvo šalta, o jis vienas negali vaikščioti, kadangi sunkiai serga, anksčiau yra pasiklydęs. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad jis ieškojo cigarečių, kurias kažkur pats pasidėjo, konflikto metu nukentėjusysis virtuvėje nuvertė stalą, o kaltinamoji paėmusi peilį norėjo jį pagąsdinti, tačiau, kadangi ji buvo neblaivi, įdūrė nukentėjusiajam į koją. A. M. buvo su dvejom kelnėm, todėl S. M. nepastebėjo, kad jam bėga kraujas. Jis vaikams parašė žinutę, kad iškviestų policiją. Kaltinamoji paaiškino, kad jos veiksmams įtakos turėjo tai, kad ji buvo neblaivi. Vyras serga onkologine liga, kartais išveda iš kantrybės, dėl savo poelgio labai gailisi.
Išvada dėl S. M. kaltės nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo A. M. sveikatą pagrindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Nukentėjusysis A. M., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2021 m. sausio 17 d. apie 17.00 val., namuose, būdami abu neblaivūs su sutuoktine S. M., susipyko dėl to, kad jis namuose nerado cigarečių. Išvadino vienas kitą necenzūriniais žodžiais ir kilusio konflikto metu S. M. supykusi ir pasiėmusi virtuvinį peilį, jam vieną kartą įdūrė peiliu į dešinę šlaunį. Telefonu parašė SMS pranešimus dukrai, kad jam įdūrė į koją, kad reikalinga greitoji medicinos pagalba, dukra iškvietė medikus, o kartu atvyko ir policijos pareigūnai. Konfliktai su sutuoktine kyla pavartojus alkoholio. Dėl šio įvykio jis savo sutuoktinei S. M. jokių pretenzijų neturi (1 t., b. l. 102–105).
Liudytoja R. M., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2021 m. sausio 17 d. apie 17.30 val., jai paskambino sesuo D. M., kuri nurodė, kad jų tėvas A. M. parašė jai SMS žinutę, jog jam yra prapjauta koja ir jam reikalinga medikų pagalba. Kadangi jos tėvas yra kurčnebylys, jis su jomis bendrauja SMS žinutėmis. Esant neaiškiai situacijai, bandė skambinti savo mamai S. M., tačiau daug kartų skambinant, ji neatsiliepė. Tuomet paskambino pagalbos telefonu 112 ir paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini), galimai mama sužalojo jos tėvą, jam perpjauta koja. Kas vyko tėvų namuose, ji nežino, nes gyvena atskirai. Tačiau jos tėvai dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, jiems būnant neblaiviems kyla konfliktai. Jos mama ne kartą yra smurtavusi prieš tėvą (1 t., b. l. 118–121).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2021 m. sausio 17 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad tarp sutuoktinių A. M. ir S. M. kilus konfliktui, pastaroji būdama neblaivi, jai nustatytas 1,84 promilės neblaivumas, galimai peiliu A. M. dūrė į dešinę koją (1 t., b. l. 1).
Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad pranešėjos tėvas A. M., parašė SMS žinutę, jog jam reikalinga medikų pagalba, kadangi jam yra perpjauta koja. Atvykus nurodytu adresu, A. M. paaiškino, kad žodinio konflikto metu su žmona, ši jam dūrė su peiliu į koją (1 t., b. l. 16–20).
Iš Kauno AVPK 2021 m. sausio 17 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad apie įvykį pranešė dukra R. M.. Smurtą patyrė A. M., kuriam matyti kraujuojanti žaizda, patinimas. Vyras akivaizdžiai neblaivus ir apsvaigęs. Smurtu įtariama S. M. akivaizdžiai apsvaigusi nuo alkoholio. Nukentėjusysis A. M., kadangi yra kurčnebylys, kiek galėjo pateikė savo esme analogiškus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, kurias nurodė ir patikslino tolimesnių apklausų metu (1 t., b. l. 21–24).
Iš Kauno AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2021 m. sausio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 31–39).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. sausio 27 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. M. konstatuota durtinė-pjautinė žaizda dešinės šlaunies srityje su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu ar įrankiu, kurio savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal padarytus morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti paros laikotarpyje iki apžiūros gydymo įstaigoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną trauminį poveikį su aštriu pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 80–82).
Iš Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2021 m. vasario 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno „Body“ kamera padaryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kad 2021 m. sausio 17 d. nuo 18.11 val. iki 18.16 val. policijos pareigūnus pasitikusi moteris aiškina, jog ji nieko nežino kas buvo, guodžiasi, kad vyras ją suspardė, apdraskė veidą. Vyras atsistojęs nusimauna kelnes, rodo kur sužalota koja, rodo, kad jam įpjovė moteris (1 t., b. l. 44–46).
Liudytoja R. M. elektroniniu paštu pateikė susirašinėjimo su tėvu A. M. žinučių kopijas, kuomet pastarasis prašė iškviesti pagalbą (1 t., b. l. 48–51).
Iš Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2021 m. kovo 2 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. M. pateikė virtuvinį peilį (1 t., b. l. 52–53).
Iš Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2021 m. kovo 2 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas S. M. pateiktas virtuvinis peilis, kurio bendras ilgis su rankena yra 18 cm, geležtė 8 cm, peilio geležtės plotis plačiausioje vietoje prie rankenos yra 1,8 cm. Peilio geležtė tolygiai nusmailėja 3 cm ilgyje (1 t., b. l. 55–60).
2021 m. sausio 17 d. 19.17 val. alkotesteriu „Drager 7510“ S. M. nustatytas 1,84 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 124).
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas S. M. dėl nežymaus A. M. sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino. Kaltinamoji S. M. veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į nukentėjusiojo – savo vyro, sveikatą ir norėjo taip veikti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad savo smurtiniais veiksmais kaltinamoji S. M., nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, kuomet 2021 m. sausio 17 d. apie 17.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, nukentėjusiajam A. M. tyčia vieną kartą peiliu įdūrė į dešinę koją, taip smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinį A. M., padarydama jam durtinę-pjautinę žaizdą dešinės šlaunies srityje su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva.
Kaltinamoji S. M. savo kaltę dėl kaltinime nurodytų aplinkybių pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir su sutuoktiniu kilus žodiniam konfliktui, norėdama jį pagąsdinti, vieną kartą A. M. dūrė su peiliu į dešinę koją. Nekyla abejonių, kad S. M. nežymiai sužalojo A. M., šios aplinkybės neneigė kaltinamoji, o S. M. kaltę patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad 2021 m. sausio 17 d. 17.00 val., būnant namuose, S. M. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, vieną kartą dūrė jam peiliu į dešinę šlaunies sritį, šias aplinkybes taip pat patvirtina tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo bei proceso veiksmų atlikimo ir įvykio vietos apžiūros protokolai, patvirtinantys, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur po kaltinamosios atliktų aktyvių smurtinių veiksmų ant nukentėjusiojo kūno užfiksuoti sužalojimai – durtinė-pjautinė žaizda dešinės šlaunies srityje su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, kas konstatuota ir specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog sužalojimai galėjo būti padaryti kaltinime nurodytu laiku, sužalojimas padarytas aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu ar įrankiu, bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami S. M. kaltei dėl nežymaus A. M. sveikatos sutrikdymo pagrįsti. Ginčo dėl aplinkybių nekilo.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamosios S. M. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo A. M. visiškai įrodyta. Nukentėjusysis A. M. įvykio metu buvo kaltinamosios sutuoktinis ir jie gyvendami kartu vedė bendrą ūkį, todėl laikytini artimais giminaičiais BK 248 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laikytina kvalifikuota teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Prokurorė kaltinamajai, už veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, siūlė skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir paskirti įpareigojimus.
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamosios S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
S. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, baigta. Kaltinamoji neteista (1 t., b. l. 135–137), tačiau 2014 m. lapkričio 28 d. ikiteisminis tyrimas dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo jos atžvilgiu, buvo nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju A. M. (1 t., b. l. 139–140). Kaltinamoji bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 132–133), nusikalstamos veikos padarymo metu, turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neužregistruota (1 t., b. l. 147), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 148), nedirba (1 t., b. l. 127).
Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, S. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą parinktina viena švelnesnių BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimas. Kaltinamoji teisiama pirmą kartą, tačiau praeityje jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje nutrauktas, susitaikius su nukentėjusiuoju A. M., nusikalstamos veikos metu, turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,84 promilės), todėl manytina, kad laisvės apribojimas yra adekvati bausmės rūšis ir bus pakankama sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąją, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, S. M. skirtina laisvės apribojimo bausmė, bausmės dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui – 1 (vienerius) metus 3 (mėnesius) laisvės apribojimo, neskiriant kaltinamajai intensyvios priežiūros. Prokurorė prašė kaltinamajai paskirti įpareigojimą – neatlygintinai išdirbti 40 valandų per šešis mėnesius, tačiau atsižvelgiant į tai, jog S. M. nuolatos prižiūri savo sutuoktinį A. M., kuris sunkiai serga, yra kurčnebylys, jam yra reikalinga nuolatinė priežiūrą, todėl šis įpareigojimas neskirtinas, vietoj jo, siekiant užtikrinti realų bausmės vykdymą, kaltinamoji įpareigojama laisvės apribojimo metu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajai S. M. skirtina 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Kadangi kaltinamoji S. M. smurtinį nusikaltimą įvykdė savo šeimos nario (sutuoktinio) atžvilgiu, jai skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).
Į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas kaltinamosios laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 17 d. 18.20 val. (2 t., b. l. 9) iki 2021 m. sausio 18 d. 15.05 val. (2 t., b. l. 11), t. y. viena para, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
V. Civilinis ieškinys ir kiti proceso klausimai
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Byloje civilinis ieškovas – Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 63,17 (šešiasdešimt trijų eurų ir 17 centų) turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 86–88). Ieškinyje nurodyta, kad patirtą turtinę žalą sudaro tai, jog nukentėjusiajam A. M. 2021 m. sausio 17 d. LSMU ligoninėje Kauno klinikose suteiktos ambulatorinės vidaus ligų gydytojo, radiologo bei ortopedo traumatologo konsultacijos dėl kelio žaizdos, už kurias ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 63,17 (šešiasdešimt trijų eurų ir 17 centų) sumą.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamoji S. M., veikdama tiesiogine tyčia, 2021 m. sausio 17 d. įvykio metu sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būda ir vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam į dešinės šlaunies sritį. Dėl kaltinamosios veiksmų civilinis ieškovas patyrė 63,17 (šešiasdešimt trijų eurų ir 17 centų) žalos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamoji S. M. 2021 m. kovo 19 d. savanoriškai atlygino civiliniam ieškovui visą patirtą žalą (2 t., b. l. 62). Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta turtinė žala visiškai atlyginta, civilinio ieškovo – Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas.
Kaltinamajai S. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 47), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje; peilis, popieriniame pakete, saugomas Kauno AVPK Aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 61–62), sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
S. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti S. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. sausio 17 d. 18.20 val. iki 2021 m. sausio 18 d. 15.05 val., tai yra vieną parą, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu S. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinio ieškovo – Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 63,17 (šešiasdešimt trijų eurų ir 17 centų) turtinės žalos atlyginimo, atmesti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje; peilį, popieriniame pakete, saugomą Kauno AVPK Aptarnavimo skyriuje, sunaikinti.
Išaiškinti S. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.