Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2015-03-31 · Byla Nr. A2.6.-1320-526/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-03-31Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-05-22Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-03-31
Bylos Nr.
A2.6.-1320-526/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01008-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eugenijus Antanauskas
Pažeidėjas
V. D.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1320-526/2015Proceso Nr. 4-06-3-01008-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S)
Registro objektas ROIK: 07-15-9135407KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. kovo 31 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 str. 1 d., kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. D. (V. D.), a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn traukiamam V. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad ji 2015-02-27, 13.40 val., Jūros g. 2B, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „V. C.“, v. nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė stovintį automobilį. Apie įvykį policijos neinformavo, iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tokiu būdu V. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 126, 222 punktus ir tuo padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

V. D. pripažino padaręs teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi. Jis paaiškino, kad sąmoningai iš įvykio vietos nepasitraukė. Jam manevruojant daugiabučio kieme, kur stovėjo daug automobilių, jis pajuto, kad švelniai prie kažko prisilietė. Šalia stovėjo šiukšlių konteineris, todėl jis pagalvojo, jog prisilietė prie jo, todėl ir nuvažiavo. Jam nebuvo kilusi mintis, kad jis galėjo prisiliesti ir prie šalia stovėjusio automobilio. Dabar tai supranta ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti pažeidimai įrodyti: administracinio teisės pažeidimo protokolu; policijos pareigūno M. B. tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuotas R. G. automobilio ,,A.4“, v. nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio ir galinio kairiojo sparno apgadinimas, paimti raudonų dažų likučiai, taip pat, V. D. priklausančio automobilio „V. C.“, v. nr. (duomenys neskelbtini), galinio dešinio sparno apgadinimas; betarpiškai įvykį mačiusio liudytojo D. Ž. paaiškinimu, kuriuo nurodė, jog 2015-02-27 Jūros g. 1, Klaipėdoje, matė, kaip tamsiai raudonos spalvos automobilis „V. C.“, v. nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į dešinę galine dalimi kliudė stovėjusio automobilio galinį kairįjį sparną; apgadinto automobilio ,,A. 4“, v. nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos R. G. paaiškinimu; įvykio schema, fotolentelėmis, kur užfiksuoti abu eismo įvykyje apgadinti automobiliai, bei kita rašytine bylos medžiaga.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 126, 222 punktų reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas teisės pažeidimas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kvalifikuotas teisingai, nes V. D., vairuodamas automobilį, savo veiksmais nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė stovėjusį automobilį. Padarytas KET pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą). Šio pažeidimo iš esmės neneigia ir pats V. D.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog V. D., vairuodamas automobilį „V. C.“, v. nr. (duomenys neskelbtini), kliudė šalikelėje stovėjusį automobilį ,,A. 4“, v. nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Nors eismo įvykį sukėlęs asmuo turėjo pareigą, numatytą KET 219.4 p., pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šios faktinės aplinkybės neabejotinai pagrindžia V. D. veiksmuose esant LR ATPK 130 str. 1 d. objektyviuosius požymius.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013).

Remiantis V. D. paaiškinimu, jis neneigia, kad galėjo padaryti protokole nurodytą pažeidimą, teigė pajutęs nežymų smūgį į automobilio dešinį šoną, tačiau pažiūrėjęs į galinio vaizdo veidrodėlį pamanė, jog kliudė šiukšlinę, dėl to nuvažiavo, kad galėjo kliudyti kitą automobilį nesuprato. Kad apgadintas jo ir kito asmens automobilis sužinojo tik iš policijos pareigūno. Kontakto su kitu automobiliu galėjo nepajausti ir dėl senyvo amžiaus suprastėjusios reakcijos. Teismas, vertindamas V. D. veiksmus tiesioginės tyčios kontekste, atsižvelgia į liudytojų R. G., D. Ž. paaiškinimus, duotus Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui, į eismo įvykio metu apgadintus automobilius bei jų apgadinimo laipsnį. Nustatyta, kad V. D. vairuojamas automobilį ir sukdamas į dešinę kontaktavo su vairuotojo matymo lauke stovinčiu automobiliu savo automobilio galiniu dešiniu sparnu kliudydamas stovintį automobilį. Todėl tokio kontakto nepajausti, nepamatyti ir kartu nesuvokti nagrinėjamo eismo įvykio metu, teismo nuomone, būtų neįmanoma. Pažymėtina, kad apie įvykį policijos pareigūnams pranešė įvykį matęs asmuo, o į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad pranešimas pasitvirtino.

Dėl to, esant objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas teisės pažeidimas teisingai kvalifikuotas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

V. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog administracinius teisės pažeidimus padarė sulaukęs 65 metų (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimus. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimu padaryta nedidelė žala, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę - V. D. kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl to ir ateityje žada tokio pobūdžio pažeidimų nedaryti.

ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip pagrindas ją švelninti. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus (taigi ir skiriamas administracines nuobaudas, pinigines baudas) diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Sprendžiant dėl ATPK 30¹ str. taikymo, turi būti atsižvelgta į visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertintos ne tik pažeidėjo atsakomybę švelninančios, bet ir sunkinančios aplinkybės. Kompleksiškai su paminėtomis aplinkybėmis turėtų būti vertinamas ir pats pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę teigiamai ar neigiamai apibūdinančios aplinkybės, kitų visuomenės narių interesas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks ja keliamus tikslus.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. ir pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytas minimalus dydis. Ši išvada grindžiama tuo, kad konkrečiu atveju pažeidėjo padarytas pažeidimas nelaikytinas itin pavojingu, yra nustatytos dvi pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pažeidėjas padarytu teisės pažeidimu iš esmės nesutrikdė visuomeninės tvarkos, nesukėlė sunkių pasekmių. Pažeidėjas tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais laiko pagrįstu ir teisingu skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta minimali ATPK 130 str. 1 d. straipsnio sankcijoje.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pažeidėjui už ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą skirtina bauda, lygi minimaliam sankcijos dydžiui, už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., skirtina mažesnė nuobauda – bauda, nei sankcijoje numatytas minimalus dydis, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ATPK 33 str. tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹str., 31 str. 1 d. 1 p., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 1 d. ir 2 d., teismas

nutaria:

V. D. (V. D.) pripažinti kaltu 2015-02-27 padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir paskirti:

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikant LR ATPK 30¹str., skirti administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, V. D. paskirti galutinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Eugenijus Antanauskas