Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Sigitui Bružui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pas ūkininkę V. D. darbininku, teistas

2022 m. balandžio 13 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėnesius;

2022 m. gegužės 10 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 24 paroms, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas areštas 16 parų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesių laikotarpiui, paskirta intensyvi priežiūra, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 23.00 val. iki 06.00 val., ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2022 m. liepos 8 d. nutartimi BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių, 65 straipsnio pagrindu Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. balandžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu ir Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė – areštas 90 parų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas šešiems mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 23.00 val. iki 06.00 val., ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nurodyta skaičiuoti nuo 2022 m. gegužės 10 d. 2022 m. lapkričio 11 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo, teistumas išnykęs, laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje;

G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo neuinversitetinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės

I. M. ir G. Ž. kaltinami tuo, kad 2023 m. liepos 1 d., 14.11 val., (duomenys neskelbtini), I. M. esant apsvaigusiam nuo alkoholio (nustatytas 3,73 promilių neblaivumas), veikdami kartu, konflikto metu G. Ž. laikant rankomis prispaudus prie lovos J. Š. ir sudavus smūgį J. Š. į kaktą, I. M. tyčia sudavus smūgius kojomis J. Š. į galvos ir veido sritį, ko pasėkoje mažiausiai dviem trauminiais poveikiais padarė poodinę kraujosruvą kairės akies srityje, kairio žandinio ančio viršutinės, priekinės, užpakalinės sienelių, kairės akiduobės išorinės sienelės, kairio skruostikaulio lanko lūžius, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam J. Š. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą,

Apklaustas kaip kaltinamasis, I. M. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad tą dieną su G. Ž. girtuokliavo pas O. V., kur buvo jos sūnus T. ir J. Š. Kilo žodinis konfliktas ir sudavė smūgius J. Š., kokius veiksmus atliko G. Ž., nematė. Pamatęs, kad J. Š. yra kruvinas, labai išsigando, pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kitą rytą, grįžęs iš gydymo įstaigos, J. Š. jam paskambino ir paprašė paskolinti saulės akinius, nes buvo didelė mėlynė. Jis paskolino akinius ir su J. Š. pasikalbėjo apie įvykį. J. Š. pasakė, kad atlygintų žalą ir pretenzijų neturės. Po kurio laiko jie abu su G. Ž. nuvyko pas J. Š. ir abu sumokėjo jam po 500 Eur, pasirašė susitaikymo aktą. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, tokius veiksmus įtakojo alkoholis. Priklausomybės alkoholiui neturi, buvo laikas, kai iš viso negėrė metus laiko, tačiau dabar suprato, kad reikia atsiriboti nuo draugų ir daugiau būti su šeima bei spręsti alkoholio vartojimo problemą.

Apklaustas kaip kaltinamasis G. Ž. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Jis parodė, kad tą dieną girtuokliavo pas O. V., girtuokliaujant tarp jų ir J. Š. kilo žodinis konfliktas dėl to, kieno dirbamas darbas svarbesnis, konfliktas tęsėsi ilgokai, įsikarščiavo ir trenkė vieną kartą J. Š. Dėl kaltinime nurodyto laikymo prispaudus prie lovos tiksliai nepamena, bet neneigia, jog galėjo laikyti J. Š., tokį elgesį įtakojo alkoholis. Priklausomybės alkoholiui neturi, tačiau per šventes, o neretai ir savaitgaliais alkoholio nevengia. Padarė išvadas, labai pergyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tik grįžęs namo viską papasakojo tėvams, su kuriais kartu gyvena. Tėvams buvo skaudu. Pradžioje tėvo net nedrįso prašyti, kad laiduotų už jį, tačiau vėliau pasikalbėjo ir tėvas sutiko. Šis įvykis padarė didžiulę įtaką jo elgesiui, ateityje yra pasiryžęs taip nesielgti. Su nukentėjusiuoju J. Š. susitaikė, sumokėjo jam 500 Eur žalai atlyginti, jis neturi jokių pretenzijų. Taip pat atlygino Valstybinio socialinio draudimo civiliniame ieškinyje nurodytą 373,54 Eur žalą. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant tėvą R. Ž.

II. Įrodymai

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamieji kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji ir prokuroras. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, jų kaltę įrodo nukentėjusiojo J. Š., liudytojų parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Kaltinamajam I. M. 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 140-143).

III. Veikos kvalifikavimas

IV. Dėl bausmės skyrimo bei galimybės atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, teismas atsižvelgia į 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, siekdamas užtikrinti, kad paskirta bausmė būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės, gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013 ir kt.).

Individualizuodamas bausmę kaltinamajam I. M., teismas vertina tai, kad kaltinamasis dirba, yra baustas administracine tvarka, praeityje yra teistas dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau teistumas išnykęs. Nusikaltimas nebuvo planuotas, neigiamas konflikto pasekmes iš dalies įtakojo ir paties nukentėjusiojo, žymiai vyresnio už kaltinamąjį veiksmai – girtavimas kartu bei konfliktavimas.

Teismas pripažįsta, kad teisinga ir protinga, atitinkanti nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, bausme laikytinas laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, vietoj jos paskirtini įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte, 5, 6 dalyse – dalyvauti elgesio pataisos programoje; būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; o taip pat draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Bausmės trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jo elgesį proceso metu, nukentėjusiojo poziciją (susitaikė, pretenzijų neturi), nustatytina mažesnė nei bausmės vidurkis (BK 61 straipsnis). Tokia bausmė, teismo įsitikinimu, sudarys sąlygas įtvirtinti bausmės paskirtį, nebus per griežta, tačiau padės kaltinamajam koreguoti jo elgesį, nes, teismo manymu, kaltinamasis nėra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės, galėtų kilti grėsmė visuomenės saugumui ir pan. (BK 41, 54 straipsnis).

Spręsdamas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo ir bausmės skyrimo kaltinamajam G. Ž., teismas sprendžia, jog pagrindai, numatyti BK 40 straipsnyje, atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą be užstato laiduotojo R. Ž. atsakomybei yra.

BK 40 straipsnio 1 dalis numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies punktuose išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y., net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismas gali motyvuotai apsispręsti dėl asmens atleidimo arba atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86-895/2015, 2K-207-628/2023, 2K-207-628/2023 ir kt.).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, kaltinamojo paaiškinimus, pateiktus dokumentus, apibūdinančius laiduotoją R. Ž., jo paaiškinimus, darytina išvada, kad yra įstatymo nustatytos sąlygos, kurios suteikia galimybę atleisti kaltinamąjį pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką reiškia, jog asmuo ne baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų spiriamas, o pats savanoriškai prisipažįsta, kad yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, t. y. pats savanoriškai ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę. Nagrinėjamu baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pripažinti, jog kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė sudavęs smūgį nukentėjusiajam bei jį laikęs, tačiau neneigė galėjęs kaltinamąjį laikyti prispaudęs, nes įvykio detalių dėl kilusio žodinio konflikto bei girtumo tiksliai neprisimena. Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam padarytą žalą, nukentėjusysis jam atleido, jie susitaikė, pretenzijų nukentėjusysis kaltinamajam neturi. Kaip minėta aukščiau, pats nukentėjusysis taip pat nesielgė tinkamai, girtuokliavo su žymiai, į sūnus tinkančiais jam asmenimis, rodydamas neigiamą pavyzdį.

Kadangi kaltinamasis G. Ž. pripažino nusikalstamos veikos faktus, davė teisingus parodymus, nusikalto pirmą kartą, atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam, o taip pat pripažindamas, kad jo tėvas R. Ž. yra pasitikėjimo vertas asmuo, pasiryžęs ir motyvuotas daryti sūnui teigiamą įtaką, kad šis keistų savo ydingą elgesį ir daugiau nenusikalstų, teismas daro išvadą, kad yra visos BK 40 straipsnyje nustatytos sąlygos kaltinamąjį G. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Atleidus kaltinamąjį G. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Teismas pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminis procesas kaltinamajam G. Ž. padarė teigiamą poveikį ir reikiamą įtaką, tokią išvadą suponuoja kaltinamojo elgesys proceso metu, dėl savo poelgio kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, darytina išvada, kad kaltinamasis suprato padarytos veikos ydingumą bei pavojingumą, teismas tiki, kad ateityje jis laikysis įstatymų.

Siekiant eliminuoti nebaudžiamumo principą, pripažinus, kad kaltinamasis G. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis įpareigotinas sumokėti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 71 straipsnio 1, 3 dalys).

Kaltinamajam I. M. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o kaltinamajam G. Ž. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Valstybinio socialinio draudimo 373,54 Eur civilinis ieškinys atlygintas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 312 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

I. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; per visą bausmės laiką būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; per visą bausmės laiką būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

G. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą be užstato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalies pagrindu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, laiduotoju paskiriant R. Ž..

Paskirti G. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL dydžio, t. y. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką įpareigojant sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT14 4040 0636 1000 0390, SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, esančią banke „Luminor Bank“, AS, gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad vengiant atlikti baudžiamojo poveikio priemonę jie gali būti baudžiami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, tačiau nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti kaltinamajam G. Ž., jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Išaiškinti kaltinamajam G. Ž., jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui R. Ž., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.