- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-05
- Bylos Nr.
- 1S-550-317/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-1-00050-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Algirdas Remeika, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- R. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. (R. S.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. 93-302 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį bei 258 straipsnio 2 dalį subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurią, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinus iš dalies sudedant su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalimi, R. S. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas - R. S. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, bausmes, paskirtas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį subendrinus, jas apimant, R. S. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, jas iš dalies sudedant, R. S. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose.Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d., bausmės pabaiga – 2018 m. spalio 12 d. Komisijos posėdžio dieną – 2017 m. gegužės 11 d. likusi neatlikta bausmės dalis – 1 metai 5 mėnesiai 1 diena. Komisijos 2017 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 93-302 priimtas sprendimas nuteistajam R. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. S.. Nuteistasis skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria Komisijos nutarimas būtų patvirtintas. Skunde nurodoma, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, nes Komisija priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Pažymima, kad nors R. S. yra teisiamas ne pirmą kartą, tačiau laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Be to, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio nuostatos siejamos ne su nusikaltimo padarymu ar jo sunkumu (ką teismas įvertina priimdamas nuosprendį), o su bausmės atlikimu (individualaus socialinės reabilitacijos plano įvykdymu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos galimybe, elgesiu, darbine ir visuomenine veikla bausmės atlikimo metu ir kt.). Apeliantas pažymi, kad jis yra atlikęs daug didesnę negu vienas trečdalis laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusi neatlikta bausmės dalis nėra didelė. Nuobaudas jis gavo adaptaciniu periodu, o vėliau jo elgesys tapo nepriekaištingu, jis buvo paskatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Pataisos namuose dirba, mokosi Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje, nesilaiko nuteistųjų subkultūros nuostatų, savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta, gailisi. Nors pataisos namuose vykdomųjų raštų nėra gauta, tačiau jis savo noru dalimis dengia priteistą civilinį ieškinį ligonių kasai. Su artimaisiais palaiko glaudžius socialinius ryšius, išėjęs iš pataisos įstaigos grįžtų gyventi pas tėvus, turės nuolatinį darbą. Kadangi jis visiškai įvykdė individualų socialinės reabilitacijos planą, pataisos namų administracijos ir socialinio tyrimo išvadoje jis charakterizuojamas teigiamai, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (39 balai), todėl mano, kad aptartų aplinkybių visuma rodo, jog jis taisosi, o tolesnis taisymo procesas galimas ir neizoliavus jo nuo visuomenės.Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistasis R. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį), kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (39 balai), kuri nuo paskutinio vertinimo 2016 m. rugsėjo 29 d. sumažėjo dvidešimt keturiais balais (iš vidutinės tapo žema). Vis tik, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka artima vidutinei, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, jo pažanga šią riziką mažinant turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – jis pataisos įstaigoje dirba, nuo 2016 m. lapkričio 2 d. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, dalyvauja sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ programoje, pateikė antstolio pažymą, patvirtinančią, kad jis savanoriškai dalimis dengia nuosprendžiu priteistą civilinį ieškinį, neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Kaip teisingai nurodoma nuteistojo skunde, visos šios aplinkybės rodo teigiamus jo elgesio pokyčius. Tačiau apeliacinės instancijos teismui abejonių kelia nuteistajam vis dar nustatomas pakankamai didelis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo svertinių balų skaičius. Nors rizika nuo pirmojo vertinimo 2016 m. rugsėjo 29 d. sumažėjo dvidešimt keturiais balais, tačiau ji vis dar labai artima vidutinei. Atkreiptinas dėmesys, kad šį rezultatą sudaro ne tik 20 svertinių taškų, kurių nuteistasis negali pakeisti, bet ir dinaminiai balai, kurių dalis išlieka pakankamai didelė (19 balų) ir nuteistasis bausmės atlikimo metu turi dėti pastangas šiuos balus sumažinti. Nuteistajam nustatomi kriminogeniniai veiksniai – praeityje buvęs netinkamas gyvenimo stilius, teisės pažeidimai, žemas išsilavinimas. Nors iš nurodytų kriminogeninių veiksnių tik žemas išsilavinimas yra dinaminis, ir jį nuteistasis gali pakeisti, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis pakankamai pastangų nededa, kadangi turėdamas aštuonių klasių išsilavinimą, nors ir mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, tačiau nesiekia įgyti jokios specialybės, kuri padėtų jam įsitvirtinti visuomenėje, skatintų pozityvų jo užimtumą darbo rinkoje bei tikslų siekį tik teisėtomis priemonėmis ir būdais. Be to, iš pataisos įstaigos pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, jog jis bausmės atlikimo metu du kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors šios nuobaudos nebegalioja ir formaliai nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, tačiau šie duomenys patvirtina, kad R. S. bausmės atlikimo metu ne visuomet laikėsi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Skunde nuteistasis nurodė, kad nuobaudos gautos jo adaptacijos pataisos įstaigoje laikotarpiu, tačiau ši aplinkybė niekaip nepaneigia to, kad nuteistasis linkęs priežiūrą vertinti su išlygomis, nes nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų bausmes pataisos įstaigoje atliekantys nuteistieji privalo visą bausmės atlikimo laiką. Įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nustatomus rizikos veiksnius, darytina išvada, kad R. S. elgesys tik formaliai atitinka pataisos įstaigoje numatytą tvarką, kurios privalo laikytis visi laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti asmenys. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. S., nors ir supranta, kad turi problemų, ir jaučia poreikį jas spręsti, tačiau nuteistasis lygtinio paleidimo atveju grįžtų gyventi į tą pačią aplinką. Nors tai savaime nesudaro pagrindo jo nepaleisti lygtinai, tačiau aukštesnės instancijos teismui abejonių vis dar kelia nuteistojo mąstymas ir elgesys, kurie nesudaro pagrindo spręsti, jog laisvėje būdamas aplinkoje, kurioje buvo įvykdytos nusikalstamos veikos, jis savo tikslų siektų tik teisėtomis priemonėmis. Skunde apeliantas nurodo teigiamai jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. Visos aptartos aplinkybės nerodo nuteistojo kryptingo siekio pasitaisyti ir nebenusikalsti. Esant artimai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai ir vertinant aprašytus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai reikšmingus veiksnius, teismui nėra pagrindo manyti, kad R. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau yra akivaizdi ir įtikinanti.Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad BVK 157 straipsnio nuostatos nėra siejamos su padaryto nusikaltimo sunkumu, kadangi šias aplinkybes įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas tokiems skundo argumentams, vis tik pažymi, kad, nors ankstesni nuteistojo teistumai bei veikų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka bausmę, pavojingumas, negali būti lemiamomis aplinkybėmis sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau vis tik negalima spręsti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šiuo atveju įvertintina tai, kad nusikalstamas veikas, už kurių padarymą R. S. atlieka bausmę, jis padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos švelnesnės – laisvės apribojimo bausmės už viešosios tvarkos pažeidimą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo viešoje vietoje. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinio agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau įvertinus ankstesnių R. S. nusikaltimų pobūdį kartu su veikomis, už kurių padarymą jis nuteistas paskutiniuoju nuosprendžiu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro priešingą išvadą. Pasikartojantis R. S. nusikalstamų veikų kitų asmenų sveikatai modelis bei paskutinių padarytų nusikaltimų pavojingumas (vienas sunkus ir du nesunkūs nusikaltimai) sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, juolab įvertinus tai, kad jam paskirta galutinė subendrinta bausmė reikšmingai mažesnė nei jam inkriminuoto sunkaus nusikalstamo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, sukuriant galimybes nuteistajam laisvės atėmimo vietoje ugdyti turimus gebėjimus, sprendžiant problemas, susijusias su profesiniais ir socialiniais įgūdžiais bei galimais sunkumais užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį, ir įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Kadangi nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.