Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-11-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-430-348/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A15.-1861-738/2018Nutarimas · 2018-09-04Kauno apylinkės teismas
  2. AN2-430-348/20182018-11-05Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2018-11-05
Bylos Nr.
AN2-430-348/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01131-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-430-348/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01131-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10(S)Kauno apygardos teismasNutartiS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 5 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarimo M. D. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. D. administracinių nusižengimų protokolas surašytas už tai, kad 2018 m. birželio 5 d. apie 20.05 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 12, vairavo automobilį „Toyota Hilux“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatyta mažiausia 1.48 promilės etilo alkoholio koncentracija, važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė paliktą stovėti automobilį „Citroen C3“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino. Tokiais savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių 14, 101 punktų reikalavimus.

2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną M. D. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veiksmuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai ir administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys nepaneigė M. D. aiškinimo, kad ne jis vairavo automobilį.

3. Nesutikdama su tokiu apylinkės teismo nutarimu Institucija, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarimą ir išnagrinėjus bylą iš esmės M. D. paskirti nuobauda ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose.

3.1. Skunde nurodo, kad apylinės teismas priėmė nepagrįstą nutarimą, neatsižvelgė į M. D. kaltę įrodančius duomenis, t. y. administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnų tarnybinius pranešimus, pirminius nukentėjusiųjų paaiškinimus. Anot apelianto, nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad policijos pareigūnai ar nukentėjusieji galėtų būti suinteresuoti neteisingai apklabėti pažeidėją.

3.2. Skunde pažymima, kad byloje yra daug neatitikimų, t. y., kad teisme buvo aiškinama, jog Č. P. iš įvykio vietos pasišalino, nes jį iškoliojo M. D., o pirminėje medžiagoje buvo aiškinama, jog Č. P. pasišalino iš įvykio vietos, nes išsigando. Teismas taip pat neįvertino, kad K. M. teigė, jog prie automobilio „Toyota“ stovėjo tas pats vyras, kuris po kelių dienų atvedė Česlovą kaip eismo įvykį padariusį asmenį. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad pirminiame pranešime J. M. pranešė, kad vyras, stovėjęs prie automobilio „Toyota“ bandė šalintis, tačiau jam nebuvo leista. Be to, nebuvo įvertinta, jog M. D. prie automobilio su nukentėjusiaisiais nieko nekalbėjo. Pareigūnų tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad J. M. matė kaip svirduliuodamas vyras sėdo į „Toyota“ automobilį.

3.3. Taip pat skunde akcentuojama, kad nukentėjusieji teigė, jog M. D. buvo vienas, aplink kitų asmenų nebuvo. Apeliantas pažymi, kad M. D. nepažinojo nukentėjusiųjų, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog puikiai žinojo kur atvesti vyrą, kuris pasak jo, vairavo automobilį. Be to, M. D. 2018 m. birželio 25 d. paaiškinime teigė, jog apie įvykį nieko neprisimena, tačiau apie palankias sau aplinkybes davė išsamius paaiškinimus. Skunde pažymima ir tai, kad apylinkės teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, į teismo posėdį nekvietė policijos pareigūnų tyrusių bylą, taip pat pirmųjų, atvykusių į įvykio vietą.

4. M. D. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra teistas ir pagrįstas, todėl prašo apeliacinio skunde netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. priimtą nutarimą nepakeistą.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su administracinio nusižengimo bylos teisenos M. D. atžvilgiu nutraukimu, prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos teisena dėl M. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį buvo pagrįstai nutraukta, kadangi administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad automobilį „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent M. D..

7.1. Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad nagrinėjamo įvykio metu M. D. buvo neblaivus, todėl priešinai nei nurodė Institucija, apylinkės teismui kviesti specialistą, dėl jo neblaivumo, nebuvo jokios būtinybės. Taip pat nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą ir tuo pagrindu, jog teismas nekvietė ir neapklausė policijos pareigūnų, kurie tyrė šią bylą ir, kurie buvo atvykę į įvykio vietą, nes nei vienas policijos pareigūnas tiesiogiai nematė kas vairavo automobilį „Toyota Hilux“ ir apgadino nukentėjusiajam K. M. priklausantį automobilį.

7.2. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik Institucijos apeliaciniame skunde pateiktais argumentais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi Institucija, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

7.3. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs M. D. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad visgi neabejotinų ir neginčijamų įrodymų patvirtinančių, kad būtent M. D. vairavo automobilį „Toyota Hilux“, byloje nesurinkta, jų nepateikta ir apeliaciniame skunde. Tiek iš M. D. parodymų atliekant pirminį įvykio tyrimą, tiek duotų teisme bei nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio 2018 m. birželio 5 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog M. D. nuo pat pradžių aiškino, jog automobilio nevairavo. Ikiteisminio tyrimo metu M. D. nurodė, kad automobilį vairavo Č. P., tačiau ši M. D. versija nebuvo tikrinama ir Č. P. iš karto po įvykio nebuvo apklaustas. Liudytoju jis buvo apklaustas tik apylinkės teisme, kur įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodė, kad jis vairavo automobilį „Toyota Hilux“ ir važiuodamas atbuline eiga apgadino K. M. priklausantį automobilį, kurį savo lėšomis ir suremontavo. Po eismo įvykio iš karto pasišalino, nes jį M. D. pradėjo kolioti.

7.4. Taip pat aplinkybės, jog įvykio metu automobilį vairavo būtent M. D., nepatvirtina ir liudytojo J. M. parodymai. Iš minėtos liudytojos parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme, matyti, kad liudytoja matė, kad automobilis „Toyota Hilux“ važiuodamas atbuline eiga, apgadino jos vyrui priklausantį automobilį „Citroen C3“, apie tai iškarto pasakė savo vyrui K. M., tačiau kas sėdėjo už automobilio vairo ji nematė. Po ko K. M. išėjo į lauką, o jam iš paskos ir liudytoja. Kadangi daugiau asmenų aplinkui nebuvo, jie buvo įsitikinę, kad automobilį vairavo vyras, kurį rado stovintį prie automobilio. Institucija apeliaciniame skunde pažymi, kad M. D. iš nukentėjusiųjų akiračio, kol atvyko policijos pareigūnai nebuvo pasišalinęs, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina priešingai, nes M. D. buvo nuėjęs iki K. ir J. M. kaimynės, t. y. R. L..

7.5. Apeliaciniame skunde akcentuojamas M. D. parodymų nenuoseklumas, apeliuojant į tai, kad M. D. teigė, jog nukentėjusiųjų nepažinojo, o vėliau su Č. P. lankėsi pas K. M.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis nesutapimas yra ne esminis, be to, kaip jau buvo minėta, K. ir J. M. kaimynė yra M. D. pažįstama, todėl ji galėjo nurodyti kur gyvena nukentėjusysis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apylinkės teisme, nei vienas apklaustas liudytojas nepatvirto matęs M. D. vairavus automobilį „Toyota Hilux“.

8. Atmetant Institucijos apeliacinį skundą, pažymima, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Taip pat pažymima, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Tokiu būdu, Institucijos apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarimą paliekant nepakeistą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos 2018 m. rugsėjo 4 d nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė