Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja I. K. skunde prašo panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT, Tarnyba) rinktinės vado 2020 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. TE-149 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I. K.“ (toliau – Įsakymas), kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Išklausius šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyrus rašytinius įrodymus nustatyta, kad ginčas kilo dėl VSAT vado 2020 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. TE-149 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I. K.“ paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjos ginčijamame įsakyme konstatuota, kad ji pažeidė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto tarnybos vado 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“ 6.1,6.6,6.8,6,14 papunkčių, 7¹, 18 punktų reikalavimus.

Nustatyta, kad VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos jaunesnioji specialistė O. V. 2019 m. lapkričio 18 d. Vilniaus pasienio rinktinės vadui S. T. parašė Tarnybinį pranešimą Nr. 13VR-10398 dėl specialistės I. K. veiksmų. Jame nurodė, jog tarnybinėse patalpose, pamainų pasikeitimo metu, girdint trečiosios šalies piliečiui, specialistė I. K. du kartus įžeidė necenzūriniais žodžiais. Pareigūnė paaiškino, jog jautėsi pažeminta, patyrė šoką.

Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas Vilniaus pasienio rinktinės tuometinis vadas S. T. patvirtino, kad 2019 m. lapkričio mėnesio antroje pusėje gavo O. V. tarnybinį pranešimą per duomenų valdymo sistemą (DVS). Jame buvo aprašytas incidentas su I. K., jos vartoti necenzūriniai žodžiai O. V. atžvilgiu. Liudytojas nurodė, kad buvo pasikvietęs abi pareigūnes pokalbiams, aiškinosi, kas matė incidentą, pežiūrėjo vaizdo kamerų įrašus. Gruodžio mėnesį, tik grįžusi po atostogų, I. J. tarnybiniame pranešime patvirtino, jog girdėjo konfliktą tarp O. V. ir I. K..

Nustatyta, kad VSAT Vilniaus pasienio rinktinės vadas S. T. 2019 m. gruodžio 11 d. VSAT vado pavaduotojui, atliekančiam tarnybos vado funkcijas, V. M. tarnybiniame pranešime dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo Nr. 13VR-11824 informavo apie O. V. Tarnybinį pranešimą dėl I. K. neetiško elgesio, I. J. Tarnybinį pranešimą dėl įvykusio konflikto. Siekiant išsiaiškinti situaciją, siūlė atlikti tarnybinį patikrinimą.

VSAT Teisės skyriaus vyriausioji specialistė D. Cijūnėlienė 2019 m. gruodžio 13 d. Pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 13VR-11978 informavo pareiškėją apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl jos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Paprašė pateikti paaiškinimą apie įvykio aplinkybes iki 2019 m. gruodžio 20 d., atsakyti į klausimus.

Paaiškinimą pareiškėja pateikė 2020 m. sausio 5 d. Jame neigė padariusi tarnybinį nusižengimą, tvirtino, kad O. V. nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, yra šmeižiančios pareiškėją.

Teisės skyriaus specialistė D. Cijūnelienė 2019 m. gruodžio 13 d. Pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 13VR-11991 VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos vyresniosios specialistės I. J. paprašė iki 2019 m. gruodžio 20 d. išsamiai paaiškinti tarp O. V. ir I. K. girdėto konflikto aplinkybes, atsakyti į rašte nurodytus klausimus.

I. J. 2019 m. gruodžio 22 d. paaiškinime patvirtino, kad pamainų pasikeitimo metu 2019 m. lapkričio 15 d. apie 19.20 val., būdama Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pamainos vyresniųjų kabinete, išgirdo, kaip pareiškėja pasakė „Tai ką, nori baidarėm plaukti, sučka tu“. Po kiek laiko pastebėjo susinervinusią jaunesniąją specialistę O. V.. Pasibaigus tarnybai pastaroji patvirtino, jog šie žodžiai buvo skirti jai, paaiškino, kad grasinimų ir necenzūrinių žodžių išgirdo ir ginklavimosi patalpose. I. J. nurodė, kad iš O. V. konflikto metu nemandagių pasisakymų neišgirdo. Iš kitų pareigūnų I. J. sužinojo, kad I. K. buvo sukėlusi ne vieną konfliktą. Kai kurie pareigūnai dėl jos netinkamo elgesio paprašė perkelti juos į kitas pamainas.

Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 13VR-11990 2019 m. gruodžio 13 d. išsiųstas ir O. V.. Šios pareigūnės paprašyta pateikti paaiškinimą apie įvykio aplinkybes pagal jos 2019 m. lapkričio 18 d. Tarnybinį pranešimą, atsakyti į klausimus.

O. V. 2019 m. lapkričio 22 d. VSAT Teisės skyriui pateikė paaiškinimą dėl I. K. veiksmų. Nurodė, jog 2019 m. lapkričio 15 d. „pamainų pasikeitimo metu ir esant tarnybinėse patalpose pašaliniam asmeniui, trečios šalies piliečiui, kuris supranta rusų kalbą, specialistė I. K. visiems girdint, pakeltu ir įžūliu balsu išrėkė: „Ką, nori su baidarėmis paplaukioti su vadu, sučka tu“. Ginklavimosi patalpose pareiškėja toliau O. V. vadino necenzūriniais žodžiais: „Ruoškis, sučka tu, paplaukiosi gruodžio mėnesį pas mane“. Pareigūnė tvirtina patyrusi psichologinį spaudimą ir šoką. Paaiškinime nurodyta, kad „I. K. konfliktavo, žemino ir nesiskaitė su kitais pareigūnais, ko pasekoje jie buvo pervesti į kitas pamainas“. Pareigūnė tvirtina, kad po pareiškėjos „psichologinio teroro ir viešo pažeminimo“ iki šiol patiria dvasinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimus, gydėsi ligoninėje.

VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos vado pavaduotoja V. L. 2019 m. gruodžio 30 d. pateikė pareiškėjos charakteristiką. Joje nurodė, kad pareigūnė „sugeba priimti tinkamus sprendimus savo kompetencijos ribose. Veiklos kokybė vertinama labai gerai ir pareigūnės pasiekiami rezultatai atitinka keliamus reikalavimus. <...> Pareigūnė pasižymi kaip impulsyvi, drąsiai reiškianti savo nuomonę, tačiau dažnai neišklausanti kitų kolegų nuomonės. Dažnai vadovaujasi asmeninėmis ambicijomis, kurios kenkia bendravimui su aplinkiniais kolegomis.“

Vilniaus oro uosto pasienio užkardos vado pavaduotojos 2020 m. sausio 13 d. Tarnybiniame pranešime Nr. 13VR-480 VSAT Teisės skyriui analizuojami vaizdo kameros Nr. 02 įrašai, nurodyta informacija apie incidentą tarp O. V. ir I. K. pamainų pasiketimo metu 2019 m. lapkričio 15 d., kurią tą pačią dieną apie 21 val. telefonu pranešė O. V. ir K. S.. Taip pat aprašytas 2019 m. lapkričio 21 d. ryte įvykęs pokalbis tarp V. L. ir I. K., kuri, pasiteiravus apie konfliktą su O. V., atsakiusi, jog „nėra jokio konflikto, vėl ta durnelė kažką prisigalvojo“.

VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Migracijos skyriaus viršininkas 2020 m. sausio 27 d. charakteristikoje nurodė, jog pareiškėja „pasižymi loginiu ir analitiniu mąstymu, greita orientacija, operatyviai ir tiksliai veikia sudėtingose situacijose ir laiku priima reikiamus sprendimus <...>. Vykdydama tarnybą pasižymi aiškiais taktiniais sumanymais, planingumu ir geru pavaldžių pareigūnų tarnybos organizavimu ir administravimu, užduočių paskirstymu, detaliu funkcijų vykdymu, korektišku ir taktišku elgesiu, efektyviai, užtikrintai sprendžia iškilusias konfliktines situacijas. <...> Mandagi, korektiška, taktiška, turi savo nuomonę ir nebijanti ją išsakyti, kas galimai nepatinka kai kuriems pareigūnės kolegoms.“

VSAT Teisės skyriaus 2020 m. sausio 23 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos specialistės I. K. neetiško elgesio Nr. 27-11 (toliau – Išvada), vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 ir 2 dalimis, siūlyta pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą už Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto tarnybos vado 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“, 6.1, 6.6, 6.8, 6.14 papunkčių ir 7¹, 18 punktų reikalavimų pažeidimus.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja tarnybą vykdė nuo 2019 m. lapkričio 15 d. 19 val. iki 2019 m. lapkričio 16 d. 8 val. O. V. – 2019 m. lapkričio 15 d. nuo 7 val. iki 20 val. Kad I. K. necenzūriniais žodžiais kreipėsi į kažką pamainų pasikeitimo metu, būdama pamainų vyresniųjų kabinete prie durų, girdėjo I. J..

Išvadoje konstatuota, kad „I. K., vykdydama VSAT pamainos vyresniosios funkcijas ir privalėdama laikytis VSAT Kodekso nuostatų, jų nesilaikė ir 2019 m. lapkričio 15 d. apie 19.20 val. pamainų pasikeitimo metu viešai, bendradarbių bei pašalinio asmens akivaizdoje (Ukrainos Respublikos piliečio) vartojo necenzūrinius žodžius, nepriimtinu visuomenei būdu ir nesuderinamu su pareigūnės dorove elgesiu, nepadoriai, nepagarbiai, naudojo spaudimą kolegės O. V. atžvilgiu. Toks pareigūnės I. K. elgesys nedera su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, pastariesiems atliekant tarnybines pareigas, bei įtakoja neigiamą I. K. darbdavio – VSAT įvaizdžio formavimą ir griauna pasitikėjimą šia įstaiga. Vilniaus oro uosto ir PKP užkardos pamainos vyresnioji specialistė I. K. netgi konfliktinėse situacijose privalo būti mandagi, veikti profesionaliai, su visais asmenimis bendrauti mandagiai ir dalykiškai, visose situacijose išlikti santūri ir taktiška bei laikytis kalbos ir elgesio kultūros normų“.

VSAT vadas 2020 m. sausio 29 d. priėmė įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I. K.“ Nr. TE-179 skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą už Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto tarnybos vado 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“, 6.1, 6.6, 6.8, 6.14 papunkčių ir 7¹, 18 punktų reikalavimų pažeidimus.

Pareiškėjos nuomone, prieš ją liudijo pareigūnai, profsąjungos nariai, o ji nepriklauso profesinei sąjungai, kurios pirmininkas R. L. pastebėjo, jog pareiškėja daro įtaką kitiems pareigūnams, kad nestotų į visuomeninę organizaciją. Kaltę kategoriškai neigė, tvirtino, jog dėl jos reiklumo ir nesitaikstymo su darbo drausmės pažeidimais O. V. ją apšmeižė.

Apklausta kaip liudytoja O. V. tvirtino, jog prie budėtojų dalies ir nusiginklavimo kambaryje pareiškėja ją įžeidė necenzūriniais žodžiais, pagrasino, jog „bus blogai“, kai taps pamainos vyresniąja. Liudytoja nurodė, kad incidentą girdėjo daugiau pareigūnų, tačiau jie nepanoro šio fakto patvirtinti. Tuo metu budėtojų dalyje buvo pareigūnai S. R. ir E. K.. Po pamainos apie įvykį ji informavo profesinės sąjungos pirmininką R. L., teiravosi dėl teisinės pagalbos, taip pat po pamainos skambino vado pavaduotojai V. L., papasakojo apie pareiškėjos nedaramą poelgį. Mano, jog pareiškėja įsižeidė, nes prieš keletą dienų pasitarime O. V. pastebėjo, kad vadas su vienos pamainos pareigūnais plaukia baidarėmis, o su kitos – ne.

Ši aplinkybė, tikėtina, išprovokavo pareiškėjos nepasitenkinimą O. V. pastebėjimu per pareigūnų pasitarimą, nes ji būtent ir pasakė: „Tai ką, nori baidarėm plaukti, sučka tu“ ir „Ruoškis, sučka tu, paplaukiosi gruodžio mėnesį pas mane“. Kad pareiškėja priešiškai nusiteikusi prieš O. V., patvirtino ir jos atsakymas V. L. „nėra jokio konflikto, vėl ta durnelė kažką prisigalvojo“, kai vado pavaduotoja paklausė apie įvykusį konfliktą.

Pareiškėja teismo posėdyje dėl bendravimo su A. Š. paaiškino, kad turi bendrų pomėgių – plaukia baidarėmis. Kartu negyvena, bendro ūkio neveda.

Apklaustas kaip liudytojas A. Š. taip pat nurodė, jog I. K. buvo jo pavaldinė, kartu dirbo nuo 2014 m. iki 2019 m. Patvirtino, jog turi bendrus pomėgius – kartu sportuoja, artimų santykių nepalaikė. Pareiškėją charakterizavo teigiamai, akcentavo, jog ji reikli sau ir kitiems pareigūnams, atsakinga, siekė gerų rezultatų. Nurodė, jog apie tariamą incidentą sužinojo grįžęs iš komandiruotės. Pakalbėjęs su abiem pareigūnėmis konflikto neįžvelgė.

Tiek pareiškėja, tiek A. Š. neneigė, kad kartu turi bendrų pomėgių, sportuoja. Tai įrodo, kad tarp buvusio vadovo ir pavaldinės susiklostę ne tik darbiniai, bet ir artimesni asmeniniai ryšiai, nes laisvalaikį praleisdavo kartu sportuodami, irkluodami baidares. Iš to darytina išvada, kad liudytojas davė pareiškėjai palankius parodymus teisme, caharakterizavo teigiamai, o kitą konflikto dalyvę O. V. apibūdino kaip „gyvenančią uždarame pasaulyje“. Pasak liudytojo, „keisti jos veiksmai“.

Liudytoja I. J. patvirtino, kad tarnybos pasikeitimo metu 2019 m. lapkričio 15 d. apie 19 val. būdama kabinete 2–3 metrų atstumu nuo budėtojų dalies, išgirdo pareiškėją kalbant necenzūriniais žodžiais, tačiau to nesureikšmino. O. V. 19.30 val. ar kiek vėliau jai pasakė, kad tarp jų įvyko konfliktas. Liudytoja negalėjo paaiškinti, kodėl iš karto po įvykio neparašė tarnybinio pranešimo. Tačiau darytina išvada, kad šios liudytojos parodymais nėra pagrindo netikėti, kadangi ji nebuvo šalia abiejų konfliktuojančių pareigūnių, o necenzūrinius žodžius, ištartus pareiškėjos, išgirdo būdama savo darbo kabinete. Liudytoja teismo posėdyje pasirašė, jog yra įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

Teismo posėdyje kaip liudytojai apklausti V. L. ir R. L. patvirtino faktą, kad po įvykusio incidento O. V. juos informavo telefonu tą pačią dieną.

Liudytojas R. L. paaiškino, jog profesinės sąjungos nariams taikomos lengvatos, numatytos Statute, atstovauja jų interesams. Pareiškėja nėra šios sąjungos narė, pirmininkas R. L. nevertė ja tapti.

Liudytoja I. U. nurodė, jog apie konfliktą girdėjo. Vykdė vado A. Š. nurodymą pasirašyti charakteristiką, nors žinojo, kad neturi teisės to daryti. Vadas tuo metu buvo komandiruotėje.

Liudytoja S. R. paliudijo, jog abi pareigūnės buvo prie budėtojų dalies susitikusios, O. V. po pamainos atnešė spec. priemones, pasirašė žiniaraštyje. Jų kontaktas, pasak liudytojos, buvo trumpas, apie 2 sekundes. Ką pasakė I. K. O. V., S. R. negirdėjo, tik matė, jog kažką sakė. Paaiškino, kad pareiškėja elgiasi taktiškai, yra reikli, atsakinga. Netoleruoja klaidų, vėlavimo.

Liudytojas E. K. nurodė, jog pareigūnių kartu nematė, jokio konflikto negirdėjo.

Apibendrinant pareiškėjos paaiškinimus, liudytojų parodymus, darytina išvada, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėja neturėjo pareigos kontroliuoti O. V., tikrinti jos darbo, rinkti apie ją duomenis, nes pastaroji pareigūnė nebuvo I. K. pavaldinė. Iš peržiūrėtų vaizdo kamerose užfiksuotų įrašų nustatyta, kad tarp pareiškėjos ir O. V. buvo trumpas kontaktas prie budėtojų dalies, pareiškėja kažką pasakė šiai pareigūnei. Po kelių minučių pareiškėja užėjo paskui O. V. į nusiginklavimo patalpą, tačiau nėra galimybės nustatyti, kas tarp jų įvyko, nes nebuvo liudytojų ir neįrašytas vaizdas šioje patalpoje. Pripažintina, kad skunde pateikti argumentai, jog O. V. pareiškėją apkalbėjo, nes ji yra reikli, neįtikino teismo ir nėra pagrįsti kitais byloje surinktais įrodymais.

Pareiškėja tvirtino, jog Sienos kontrolės nuostatai įpareigojo ją, pradedant tarnybą, tikrinti, ar priduotos priemonės, ar pasirašyta žiniaraščiuose. Aiškino, kad tokia nusistovėjusi tvarka ir visos pamainos taip daro.

Susipažinus su Sienos kontrolės nuostatais, patvirtintais Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu įsakymu Nr. 4-116 „Dėl Sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“, galiojusiais iki 2019 m. spalio 1 d., reglamentuojančiais Užkardos pamainos vyresniojo veiklą, nustatyta, kad 114.7 punkte nurodyta, jog: „Užkardos pamainos vyresnysis privalo susipažinti su pasienio sargybų vyresniųjų užpildytais žiniaraščiais“. Taigi, pareiškėja turėjo teisę susipažinti su žiniaraščiais, tačiau O. V. nebuvo pamainos vyresnioji, nebuvo jai pavaldi, todėl pareiškėja viršijo savo įgaliojimus, tikrindama, ar ji pasirašė žiniaraštyje, ir savo nederamu elgesiu pažeidė pareigūnų etikos kodekso normas.

Laikytina, kad pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti yra tarnybinis nusižengimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4111-492/2019).

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę reglamentuoja Vidaus tarnybso statutas (toliau – ir VTS), tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką – Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – Aprašas).

Tarnybinis nusižengimas – Vidaus tarnybos statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (VTS 2 straipsnio 6 dalis). VTS 3 straipsnyje nustatyti pagrindiniai vidaus tarnybos principai, vienas iš jų – bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas. Pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas. VTS 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pareigūnų tarnybinės etikos principus nustato centrinių statutinių įstaigų vadovai.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto VSAT vado 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148 (toliau – Etikos kodeksas), 5 punkte nurodyta, kad tarnyba VSAT grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nešališkumo, nesavanaudiškumo, atsakomybės, viešumo ir konfidencialumo derinimo, pavyzdingumo. Etikos kodekso 17.1, 17.2, 17.4 papunkčiuose nurodyta, kad ne tarnybos metu VSAT pareigūnas privalo: elgtis pagal visuotinai priimtinas elgesio normas ir savo elgesiu, kultūra būti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą tarnybos sistemą; nepiktnaudžiauti užimamomis pareigomis, <...> nedėvėti uniformos, siekiant <...> gauti asmeninės naudos; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų VSAT interesai, VSAT prestižas ir pareigūno reputacija. Etikos kodekso 18 punkte nurodyta, kad laikytis šio Kodekso reikalavimų – kiekvieno tarnybos pareigūno pareiga, o jų pažeidimas smerkiamas ir užtraukia tarnybinę atsakomybę.

Etikos kodekso III skyriuje „Pareigūnų tarpusavio santykiai“ įtvirtinta, kad pareigūnų tarpusavio santykiai grindžiami pagarba, pasitikėjimu, sąžiningumu, lygiateisiškumu, tarpusavio pagalba, tolerancija ir taktiškumu. 10 punkto 10.1 papunktyje įtvirtinta, kad pareigūnas privalo vengti asmens žeminimo ar įžeidinėjimo, 10.2 papunktyje, kolegos charakterio, jam būdingų savybių viešo aptarimo, 10.3 papunktyje, kolegos darbo ar nuosavybės sumenkinimo, 10.4 papunktyje apkalbų, šmeižto skleidimo reputacijos žeminimo, 10.5 nesantaikos kurstymo naudojantis pareigybiniais ar psichologiniais privalumais. Be to, 11 punktas įtvirtina, kad pareigūnas privalo: 11.2 papunktis, neskatinti ir netoleruoti konfliktinių situacijų kolektyve, kilusius nesutarimus spręsti diplomatiškai, aptariant juos tarpusavyje arba kreipiantis į kompetentingus subjektus, galinčius padėti.

Aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių.

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520–2635/2012).

VTS 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.

Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Įsakyme teisingai konstatuota, jog pareiškėja padarė teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimus.

Šiuo atveju pareiškėjai buvo paskirta švelniausia nuobauda (pastaba). Kaip aptarta, jos elgesys sukėlė pasekmes – viešai buvo matomas pašaliniam asmeniui (užsieniečiui), pažemino kitos pareigūnės garbę ir orumą, sukėlė jai stresą, dėl to pablogėjo sveikata. Be to, pareiškėja elgėsi sąmoningai. Todėl dėl šių priežasčių tokio pažeidimo negalima laikyti tik formaliu ir mažareikšmiu.

Iš bylos duomenų matyti, kad skundžiamas Įsakymas priimtas tam įgaliojimus turinčio pareigūno. Taip pat tarnybinio patikrinimo procedūros metu pareiškėjai buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimą. Todėl skundžiamas Įsakymas atitinka tuo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Kaip matyti, šiuo atveju, spręsdamas pareiškėjos atsakomybės klausimą, atsakovė nenustatė pareiškėjos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.

Teismas sutinka su Išvadoje konstatuota nuostata, kad pareiškėja turi „ savo elgesiu, kultūra būti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jos elgesį sprendžiama apie visą VSAT sistemą, bei įvertinti savo veiksmų pasekmes VSAT autoritetui, tyčia, sąmoningai nesilaikė aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų, nors pagal savo elgesio aplinkybes turėjo tai numatyti. Taigi įvertinus visus tyrimo metu nustatytus faktinius duomenis konstatuotina, jog pareigūnė I. K. tarnybinį nusižengimą padarė netiesiogine tyčia“. Pareiškėja turi aukštąjį universitetinį išsilvinimą, Valstybės sienos apsaugos sistemoje dirba nuo 1994 m. birželio 23 d., turi didelę patirtį, todėl nekyla abejonių, kad žino teisės aktų keliamus reikalavimus pareigūnams.

Įvertinus pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusio pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes (kilo neigiamų pasekmių grėsmė, bet reali žala nekilo), darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju paskirta pati švelniausia pagal savo pobūdį tarnybinė nuobauda, kuri yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui. Teismas nenustatė, kad atsakovė, atlikdama tarnybinį tyrimą ir skirdama pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, būtų padariusi esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą.

Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjos skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

Teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjos skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos I. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.