Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas Eugenijus Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00686-2012-1

2013 m. lapkričio 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Valdo Grabausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. N., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir K. G., gim. (duomenys neskelbtini) , pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisinti.

Klaipėdos miesto savivaldybės pareikštas 1324,95 Lt civilinis ieškinys atmestas. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. ir K. G. buvo kaltinami, bet išteisinti už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į saugyklą, bei A. N. sugadino ir svetimą turtą, būtent:

A. N. ir K. G. 2012-05-06, apie 17 val., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo prie viešojo automatinio konteinerinio tualeto, esančio (duomenys neskelbtini) , kur K. G. saugojo įvykio vietą, o A. N. išlaužė pinigų surinkimo seifą, tuo padarydami Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 1324,95 Lt žalą ir iš seifo pagrobė 26,10 Lt.

Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras V. Grabauskas tvirtina, kad apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis yra neteisėtas bei nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Nurodo, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neįvertino, iš kur ir kokiu būdu A. N., veikdamas bendrai su K. G., paėmė pinigus iš tualete sumontuoto pinigų seifo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad neįrodytas A. N. ir K. G. veiksmuose BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į saugyklą. Prokuroras vadovaujasi 2005-06-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 15 punktu.

Apelianto tvirtinimu, teismas neišsamiai įvertino K. G. bei A. N. parodymus, duotus tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu A. N. parodė, kad į viešąjį tualetą ėjo žinodamas, kad iš ten galima lengvai išsiimti pinigų. Patekęs į tualeto vidų, A. N. pastebėjo, kad apačioje prie durų yra skylė ir skylės šone buvo iškritę pinigai. Pasilenkęs pasiimti pinigus, pamatė, kad pačioje skylėje yra dar pinigų. Tada jis nutarė iš skylės pinigus iškrapštyti. Šiuos parodymus A. N. patvirtino ir teisme. K. G. parodė, kad pradaręs tualeto duris pamatė, kaip A. N., pritūpęs prie pat durų apačios, įkišęs ranką traukia pinigus. Jis jam padavė šakelę, kuri buvo reikalinga ištraukti daugiau pinigų Tokie K. G. ir A. N. veiksmai parodo, kad patekimas į nors ir apgadintą pinigų surinkimo seifą, kuris atliko saugyklos funkciją, buvo apsunkintas. A. N., norėdamas paimti saugykloje esančius pinigus, naudojo priemones: nuolaidų kortelę bei K. G. paduotą šakelę, t. y. pinigai laisvai pasiekiami nebuvo, siekiant paimti pinigus, dėjo pastangas savo tikslui pasiekti, tai šiuo atveju turėtų būti traktuojama kaip įsibrovimas į saugyklą. Iš baudžiamojoje byloje esančios vaizdo medžiagos apžiūros protokolo matyti, kad K. G. ir A. N. prie tualeto atėjo 16.35 val., o išėjo 17.03 val. Todėl, apelianto nuomone, surinkti laisvai gulinčius ant žemės pinigus, siekiant būti nesulaikytiems nusikaltimo vietoje, tiek laiko nereikia. K. G. ir A. N. suvokė, kad jie įsibrauna į saugyklą, ir tam tikslui naudojo priemones, jos jiems palengvino patekti į saugyklą ir paimti pinigus. Sulaikius A. N., pas jį buvo surasti ir paimti 26,10 Lt, todėl įvertinus, kokiu būdu minėti pinigai buvo pagrobti, teismas K. G. bei A. N. veiksmus turėjo kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip svetimo turto pagrobimą įsibraunant į saugyklą. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 6 punkte nurodyta, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL (130 Lt) bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras V. Grabauskas prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį: A. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taikyti BK 92 straipsnio 1, 2 dalis ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, BK 83 straipsniu, BK 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, paskirti A. N. auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą ir įpareigojimą nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

K. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taikyti BK 92 straipsnio 1, 2 dalis ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, BK 83 straipsniu, BK 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, paskirti K. G. auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą ir įpareigojimą nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas A. N. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir K. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisino pagrįstai.

Teisiamajame posėdyje išteisintasis A. N. parodė, kad atėjęs į tualetą atlikti gamtinių reikalų, pamatė aparate skylutę, pro kurią krito pinigai, todėl pabandė kortele juos ištraukti. Vėliau K. G. padavė šakelę. A. N. tvirtinimu, jis nieko nelaužė. Pinigų galėjo būti apie 26,10 Lt. Pinigus būtų pasidalijęs su K. G. (t. 2, b. l. 7).

Teisiamajame posėdyje išteisintasis K. G. prisipažino, kad buvo kartu su A. N., tačiau pinigų neėmė. Kai A. N. nuėjo į tualetą, jis laukė jo lauke. Šiam užtrukus, jis atidarė tualeto duris ir pamatė, kaip A. N. traukė iš skylutės pinigus. Tada K. G. padavė A. N. šakelę, nes suprato, kad ji reikalinga tam, kad būtų galima ištraukti daugiau pinigų (t. 2, b. l. 7).

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, išteisintasis A. N. parodė, kad šakele, kurią jam padavė K. G., jis pro tarpusienyje šalia grindų esančią skylę krapštė metalinius pinigus, kurie buvo nukritę ant grindų tarp išplėštos vidinės ir lauko tualeto sienos, ne iš monetų surinkimo talpyklos.

Pinigų iš lauko tualeto pasisavinimo faktą, negadinant tualeto įrengimų, A. N. ir K. G. patvirtino tarpusavio akistatos metu (t. 1, b. l. 123–124).

Prie defektinio akto, apžiūros protokolo pridėtų nuotraukų matyti, kad automatinio konteinerinio tualeto pinigų surinkimo seifas yra sugadintas, išplėšta tualeto vidinė sienelė, kurioje sumontuota pinigų kasa (t. 1, b. l. 11, 12, 33–37). Išteisintieji neigė, kad išlaužė šią sienelę ar sulaužė pinigų talpyklą.

Teisiamajame posėdyje Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė E. D. parodė, kad apie tai, kada tualete buvo sugadintas pinigų aparatas – seifas, duomenų nėra. Saugos tarnyba išima iš seifo pinigus 2–3 kartus per metus, tada atliekama inventorizacija. Samdomi darbuotojai atlieka tualeto remontą, jį prižiūri. Šis tualetas nebuvo tikrintas vieną ar du mėnesius (t. 2, b. l. 8).

Apeliaciniame teismo posėdyje liudytoja E. D. parodė, kad, jeigu išteisintasis A. N. į lauko tualetą galėjo įeiti prieš tai neįmetęs monetos (vieno lito), vadinasi, lauko tualeto monetų atpažinimo skyrius jau buvo sulaužytas.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. P. parodė, kad buvo gautas iškvietimas, kad vaikai laužia tualetą. Nuvykus į įvykio vietą, vaikinai pradėjo bėgti, vieną iš jų pagavo. Įvykio vietoje jokių įsilaužimui tinkamų įrankių nerado (t. 2, b. l. 8).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką įsibrovimu laikomi tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir panašiai).

Teismų praktikoje vagysčių ir plėšimo baudžiamosiose bylose pateikiamos patalpos, saugyklos (įrenginio) bei saugomos teritorijos (apibrėžto žemės ar vandens ploto) definicijos – tai objektai, specialiai įrengti ar skirti nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir panašiai), saugomi fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai ir kita). Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją laikoma ne tik kaltininko fizinis patekimas į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų.

Kad automatinio konteinerinio tualeto, esančio (duomenys neskelbtini), pinigų surinkimo seifas laikomas saugykla, abejonių nekyla. Tačiau kad išteisintieji A. N. ir K. G. būtų gadinę tualeto pinigų surinkimo seifą, vaizdo įraše neužfiksuota (t. 1, b. l. 51–55). Vaizdo įraše užfiksuota aplinkybė, kurią pripažįsta abu išteisintieji, kaip K. G. perdavė esančiam tualete A. N. medžio šakelę. Kad K. G. būtų perdavęs A. N. kokį nors daiktą, kuriuo būtų galima išlaužti lauko tualeto vidinę sieną, pinigų surinkimo seifą, byloje duomenų nėra. Akivaizdu, kad išteisintieji užfiksuotų apžiūros protokole bei pridėtose prie jo nuotraukose tualeto pinigų surinkimo seifo sugadinimų, panaudojant nuolaidų kortelę ar šaką, padaryti negalėjo. Kada buvo sugadintas tualeto pinigų surinkimo seifas, negalėjo pasakyti ir Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė, tualetas nebuvo tikrinamas mėnesį ar daugiau laiko. Policijos pareigūnas R. P. įvykio aplinkybių nematė, įvykio vietoje ar pas išteisintąjį A. N. jokių daiktų, pritaikytų tokiam įsilaužimui, nesurasta (t. 1, b. l. 76–78).

Baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus principas in dubio pro reo, reiškiantis tai, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai. Šio principo svarbą ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Akivaizdu, kad minėto principo nuostata glaudžiai siejasi su įrodinėjimo pareiga, taip pat su byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu.

Aptarti duomenys nepaneigia aplinkybės, kad skylė automatinio konteinerinio tualeto tarpusienyje, kur ant grindų nukrisdavo į tualeto kasą metamos monetos, jau buvo iki A. N. ir K. G. atėjimo prie tualeto 2012-05-06, apie 17 val. A. N. neneigė, kad jis pasiėmė 26,10 Lt, kurie buvo nukritę prie tualeto sienoje buvusios skylės (pinigų surinkimo seifo vieta yra žymiai aukščiau tos tarpusienio skylės), parodė, kad jokio įsibrovimo tam, kad pasiimtų pinigus, neprireikė, tik dalį monetų nuo tarpusienio grindų iškrapštė K. G. paduota medžio šakele, kitos monetos buvo išsibarsčiusios taip, kad buvo lengvai pasiekiamos ranka be šakelės.

Kad A. N. pinigus medžio šakele ar kuo kitu iškrapštė iš lauko tualeto pinigų talpyklos (seifo), byloje duomenų nėra, lauko tualeto sugadinimai detaliai neapžiūrėti ir neaprašyti. Tų duomenų, kurie nurodyti 2012-05-06 įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 33–37), padaryti išvadai apie tai, kad kaltinamieji 26,10 Lt pagrobė įsibraudami į lauko tualeto pinigų saugyklą (kaltinamajame akte – iš pinigų surinkimo seifo), nepakanka. Kad kaltinamieji tualeto pinigų surinkimo seifo neišlaužė, sutiko ir valstybinis kaltintojas, nes prokuroro apeliaciniame skunde išteisintuosius nuteisti ir pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį neprašoma.

Esant tokioms aplinkybėms, kurias nustatė apylinkės teismas ir išdėstė skundžiamame nuosprendyje, A. N. ir K. G. išteisinti pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Valdo Grabausko apeliacinį skundą atmesti.