Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-03-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-3-332-2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-18
Bylos Nr.
1A-3-332-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Raimundas Jurgaitis (pirm.), Irena Ivanovienė, Vaclovas Iždonas
Nuteistasis
A. D., K. B., N. D., A. B.
Nukentėjusysis
R. K.
Kategorijos
Kopija

Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-3-332/2011

Teisėjas: Erminijus Baziulis Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.6.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Vaclovo Iždono,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Dobrovolskiui,

gynėjams advokatams Silvai Balčiūnienei, Edmundui Jankaičiui, Vandai Laukevičienei, Vytautui Blažaičiui,

nuteistiesiems A. D. , K. B. , N. D. , A. B. ,nukentėjusiajai R. K. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. K. bei nuteistųjų K. B. ir A. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-05-11 nuosprendžio, kuriuo:

A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 307 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2004-12-22 nuosprendžiu paskirta ir likusia neatlikta 1 metų 1 mėnesio 23 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie didesnės bausmės pridedant dalį mažesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

K. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 307 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.

N. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 307 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1, 2 ir 3 dalimis, bausmės vykdymas N. D. atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį atsiprašyti nukentėjusiosios R. K. ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

A. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 307 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 dalimis, 63 str. 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005-11-11 nuosprendžiu paskirta ir likusia neatlikta 5 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi bei Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2008-10-10 bausme, prie didesnės bausmės pridedant dalį mažesnių bausmių, ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Iš A. B. , K. B. , N. D. , A. D. solidariai nukentėjusiosios R. K. naudai priteista 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad organizavo, o K. B. , N. D. ir A. D. – už tai, kad padėjo A. B. organizuoti pelnymąsi iš kitos asmens prostitucijos, o būtent: A. B. 2006 m. lapkričio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, K. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, gavęs R. K. sutikimą vykti į užsienį prostitucijai ir sutaręs su K. B. , N. D. ir A. D. 3000 Lt pinigų sumą už nusikalstamos veikos objekto – R. K. suradimą ir perdavimą jo žiniai, kaip asmens, sutinkančio vykti į užsienį prostitucijai bei sutaręs sumokėti pinigus dalimis, po ko nenustatytą pinigų dalį sumokėjo N. D. ir perėmė nukentėjusiąją R. K., po ko A. B. nukentėjusiąją R. K. parsivežė į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kur pastaroji gyveno savaitę laiko, per kurią A. B. pirko R. K. rūbus ir kosmetiką pagal skelbimus surado asmenis, kurie R. K. gabentų į J. K., Londoną parengė nusikaltimo planą, t. y. numatė dieną laiką ir vietą, iš kur nukentėjusioji R. K. su kitais asmenimis išvyks į kitą valstybę prostitucijai, po ko 2006-11-10, vakare, tiksliai nenustatytą valandą, nuvežė nukentėjusiąją R. K. į namą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, apmokėjo kelionės išlaidas ir nurodė vairuotojams nuvykus į Londoną paskambinti R. K. duotu telefono numeriu, kad šią pasitiktų, iš kur R. K. mikroautobusu (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2006-11-11, 00.41 val., per Kalvarijos pasienio postą išvyko iš Lietuvos Respublikos į J. K. prostitucijai.

N. D. , K. B. , A. D. , veikdami bendrininkų grupėje, padėjo A. B. organizuoti ir vykdyti nukentėjusios R. K. gabenimą jos sutikimu iš Lietuvos Respublikos prostitucijai, t. y., siekdami turtinės naudos, 2006 m. rugsėjo – spalio mėnesiais, tiksliai nenustatytu laikotarpiu, N. D. būnant įvairiose vietose kartu su nukentėjusiąja R. K., įkalbinėjant pastarąją vykti į J. K. , Londoną, dirbti prostitute, nurodant, kad jie kartu galėtų gyventi užsienyje, tačiau reikia pinigų kelionei, o R. K. išvykus pirmai dirbti prostitute, N. D. gautų pinigų už jos perdavimą dirbti prostitute, kuriuos panaudotų kelionės išlaidoms ir atvyktų paskui R. K. į J. K. , Londoną kur jie kartu gyventų ir R. K. nereikėtų dirbti prostitute. R. K. nesutikus su tokiu pasiūlymu, 2006 m. lapkričio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą name, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, N. D. , K. B. ir A. D., bendrai dalyvaujant pokalbyje ir papildant vienas kitą įkalbinėjant nukentėjusiąją R. K. vykti į užsienį užsiimti prostitucija, nurodant, kad jai iš tikrųjų nereikės dirbti prostitute, nes, gavę pinigų už jos perdavimą dirbti prostitute, atvyktų į J. K. paskui ją ir pasiimtų iš viešnamio, paaiškinant, jog tik atvykus R. K. savaitę nereikėtų dirbti prostitute, bei užgarantuojant, kad jie gavę pinigus tikrai atvyktų į J. K., Londoną po ko, R. K. sutikus vykti į užsienį prostitucijai, kitą dieną A. B. , K. B. kvietimu atvykus į K. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, N. D., K. B., A. D. A. B. suteikė priemones – perdavė nukentėjusiąją R. K. gabenimui jos sutikimu iš Lietuvos Respublikos prostitucijai, už ką bendrai veikusieji asmenys sutarė su A. B. gauti iš pastarojo 3000 Lt atlygį, mokamą dalimis, po ko A. B. iš karto perdavė nenustatytą pinigų dalį N. D. , o vėliau organizavo ir vykdė R. K. gabenimą jos sutikimu iš Lietuvos Respublikos prostitucijai, ko pasėkoje R. K. mikroautobusu (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2006-11-11, 00.41 val., per Kalvarijos pasienio postą išvyko iš Lietuvos Respublikos į J. K. prostitucijai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji R. K. prašo apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir bylą nuteistųjų atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad A. B. nėra kaltas dėl jos įtraukimo į prostituciją – jis stengėsi dėl jos, padėjo jai surasti Londone darbą, išvykti į Londoną, žadėjo padėti atvykti jos draugui N. D.. Bylos nagrinėjimo metu ji sužinojo, kad A. B. nepažįstamas su vairuotojais, kurie ją nuvežė pas savo draugus į Londoną. Tyrimo metu ji buvo suklaidinta – jai buvo pasakyta, kad nuteistieji veikė kartu su vairuotojais. Apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek Londone, ji nurodė, kad būtent vairuotojai ją atvežė savo pažįstamiesiems. Vairuotojai ją įtikino, kad prirodys jai geriau apmokamą darbą, dėl ko ji sutiko su jų pasiūlymu. Pažymi, kad vairuotojai ją šmeižė, vengė atvykti į teismą, nes vengė atsakomybės už padarytas veikas. Byla apylinkės teisme baigta nagrinėti, jai nedalyvaujant, dėl ko ji pati neturėjo galimybės pasisakyti, už ją kalbėjo advokatė, kuri su ja pačia mažai bendravo, tad nežinojo jos (R. K. ) nuomonės.

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. B. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos. Nurodo, kad jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Apylinkės teismas buvo šališkas. Pažymi, kad nukentėjusioji parodė, jog vairuotojai, kurie vežė R. K. į Londoną, t. y. K. P. ir R. K. , ja pasinaudojo – nuvežė ją į Londoną, atėmė iš jos dokumentus ir paliko nukentėjusiąją pas savo draugus. Vienas iš nukentėjusiąją į Londoną vežusių vairuotojų, R. K., net nebuvo apklaustas teisme, nors to buvo reikalaujama.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-05-11 nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo ir priimti naują, jį išteisinantį sprendimą. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi nuosprendį teismas grindė ne įrodymais, bet samprotavimais ir prielaidomis. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nei jis, nei kiti nuteistieji – K. B., N. D., A. D. neprisipažino, padarę nusikaltimą. Teismas priėmė nuosprendį, remdamasis tik R. K. parodymais, kurie yra prieštaringi ir nenuoseklūs.

Žemesnės instancijos teismas

Vykti į Londoną nukentėjusioji R. K. planavo su savo draugu N. D. . Į jį, A. B. , kreipėsi per N. D. dėdę K. B. , kad padėtų R. K. pirmai išvykti į Londoną, ten apsigyventi bei įsidarbinti. Tuo tarpu jis pats Londone nebuvo, neturi ten nei giminių, nei draugų, kartu su nukentėjusiąja ieškojo spaudoje skelbimų apie kelionių organizavimo paslaugų teikimą. Rado firmą, kuri padeda įsidarbinti bei apsigyventi, susitarė su firma, kuri veža žmones į Londoną (I. Z. individuali įmonė) bei kita firma, kurios atstovas turėjo pasitikti R. K. Londone, apgyvendinti ją ir įdarbinti. Pažymi, kad svarbi aplinkybė yra tai, jog I. Z. individuali įmonė, užsiimanti keleivių vežimu į užsienį, 2006 m. lapkričio mėnesį organizavo kelionę į Angliją, tačiau tada minėta įmonė savo transporto priemonės į kelionę neišleido, o keleivius perleido R. K. .

Nukentėjusioji R. K. turėjo tos firmos, kurią jai surado, telefonų numerius ir turėjo paskambinti, tik nuvykusi į Londoną, tačiau nepaskambino, nes kelionės metu mikroautobuso vairuotojai K. P. ir R. K. sugebėjo įtikinti ją, jog jie gali pasiūlyti geresnį darbą. Nukentėjusiajai sutikus, jie ją nuvežė pas savo draugus, prieš tai pasiimdami jos kortelę bei daiktus. Šią aplinkybę patvirtina ir pati nukentėjusioji R. K. , tačiau apylinkės teismas į šias aplinkybes nekreipė jokio dėmesio.

Nukentėjusioji R. K. akistatos metu su vairuotoju K. P. aiškiai įvardijo vairuotojo padarytus veiksmus, o būtent tai, kad K. P. kartu su R. K. ją atvežė savo pažįstamiems Londone. Minėti vairuotojai šioje byloje yra tik, kaip liudytojai, nors pagal nukentėjusiosios duotus parodymus turėtų būti laikomis kaltinamaisiais. Be to, R. K. per kelerius metus, kol tęsėsi byla, nė karto nebuvo teisme. Buvo prašoma, reikalaujama jį iškviesti ir apklausti teisme, bet prašymas nebuvo patenkintas. Tokiu būdu buvo pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 dalies b) ir d) punktai, kad kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi teisę, kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tokiomis pat sąlygomis, kaip taikomos kaltinimo liudytojams.

Be to, apylinkės teismas net nebandė išsiaiškinti duomenų apie firmą, kurios atstovas turėjo pasitikti nukentėjusiąją R. K. Londone.

Pažymi, kad jam žinoma, jog Londone yra pradėta byla dėl prostitucijos. Išanalizavus šios bylos medžiagą, turėtų būti aišku, kaip ir su kuo į Londoną atvyko nukentėjusioji, kas vertė ją verstis prostitucija, ir tai, kad jis, A. B. , tikrai nevertė nukentėjusiosios užsiimti prostitucija. Tuo tarpu Šiaulių rajono apylinkės teismas to išvis neanalizavo.

Byloje surinkti įrodymai apie nusikalstamos veikos aplinkybes yra nenuoseklūs, tarpusavyje prieštaringi, bet apylinkės teismas šių prieštaravimų nepašalino, skundžiamame nuosprendyje nėra tinkamos ir išsamios įrodymų analizės. Teismas nenurodė motyvų, kodėl atmeta jo parodymus, o remiasi kitais. Aprašomoje skundžiamo nuosprendžio dalyje teismas nurodė tik liudytojų parodymų turinį, bet šių parodymų netyrė, neanalizavo ir nelygino jų su kitais bylos duomenimis, nors Lietuvos Respublikos BPK nuostatos įpareigoja imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos visos bylos aplinkybės (Lietuvos Respublikos BPK 241 str. 2 d.).

Teismo posėdyje nukentėjusioji R. K. , nuteistieji A. B., K. B., N. D. ir A. D. bei jų gynėjai advokatai prašė nukentėjusiosios R. K. apeliacinį skundą patenkinti, nuteistieji A. B., K. B. ir jų gynėjai taip pat prašė patenkinti ir atitinkamai nuteistųjų A. B. bei K. B. apeliacinius skundus, prokuroras prašė minėtus nukentėjusiosios ir nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. R. K. ir nuteistųjų A. B. bei K. B. apeliaciniai skundai atmestini.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistųjų A. B. , K. B. , N. D. ir A. D. nusikalstamus veiksmus.

Nuteistojo A. B. kaltė organizavus ir vykdžius, o nuteistųjų K. B. , N. D. ir A. D. kaltė padėjus A. B. organizuoti ir vykdyti nukentėjusiosios R. K. gabenimą jos sutikimu iš Lietuvos Respublikos prostitucijai, t. y. A. B. įvykdžius Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 307 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, o K. B. , N. D. ir A. D. įvykdžius Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 307 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais: teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios R. K. , liudytojų K. P., D. L. duotais parodymais, taip pat pirmosios instancijos teismo posėdyje pagarsintais liudytojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

Nukentėjusioji R. K. pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje parodė, kad N. D. , su kuriuo ji draugavo, jiems gyvenant kartu, pradėjo ją įkalbinėti važiuoti į užsienį dirbti prostitute, žadėdamas, kad vėliau, gavęs už ją pinigų, pats atvažiuotų ir pasiimtų ją iš viešnamio. Jai nesutinkant su N. D. pasiūlymu, 2006 m. lapkričio mėnesį jai su N. D. apsigyvenus pas N. D. dėdę K. B. , N. D. kartu su savo dėde K. B. ir broliu A. D. vėl ėmė ją įkalbinėti važiuoti į Londoną dirbti prostitute, sakydami, kad K. B. draugas padės jai išvažiuoti dirbti prostitutės darbo, jie už tai gaus iš to draugo pinigų, atvažiuos į Londoną ir pasiims ją iš viešnamio. Po įkalbinėjimų ji sutiko važiuoti dirbti prostitute. K. B. paskambino A. B. , pasakė, kad yra „klientė“ – panelė, kuri nori dirbt prostitute, kvietė atvažiuoti ir susitarti dėl kainos. A. B. atvyko, paklausė jos, ar ji nori dirbti prostitute, ji atsakė, kad nori. A. B. su N. D., K. B. ir A. D. derino kainą už jos išvažiavimą dirbti prostitute ir sutarė pastariesiems sumokėti 3000 Lt. Ji matė, kaip A. B. padavė N. D. kažkokią sumą pinigų, sakydamas, kad tai dalis sutartos sumos, o kitą dalį sumokės, kai ji nuvyks į Londoną. N. D. padavė A. B. jos asmens tapatybės kortelę. Po to A. B. ją išsivežė į savo namus Šiauliuose, kur ji gyveno apie savaitę laiko. A. B. pirko jai viską, ko ji norėjo, sakė, kad fotografuos ją. 2006-11-10 vakare A. B. nuvežė ją prie nuosavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone. Ten A. B. pakalbėjo su kažkokia moterimi, davė tai moteriai pinigų ir išvažiavo. Po kiek laiko atvažiavo mikroautobusas, vykstantis į Londoną, minėta moteris ją įsodino ir kažką pakalbėjo su vairuotojais. Tuo mikroautobusu ji ir išvyko iš Lietuvos Respublikos į Londoną, kur turėjo dirbti prostitute. Kelionės metu ji niekam apie savo kelionės tikslą nepasakojo, jokių įvykių kelionės metu nebuvo. K. V. siūlė jai prostitutės darbą pas kitus žmones. Vairuotojai sakė, kad žino, kur ją nuvežti, paskambino telefono numeriais, kuriuos ji jiems davė, palydėjo ją pas du lietuvius vyrukus, kurie atvažiavo jos pasiimti ir išsivežė. Ji paprašė tų vaikinų duoti telefoną paskambinti. Jie davė. Ji skambino N. D. , klausė, ar jie atvažiuoja. N. D. atsakė, kad važiuoja. Minėti du lietuviai vyrai nuvežė ją į viešbutį, pasakė, kad ji parą laiko pailsės, o po to priims klientus, pakvietė panelę, kuri ją puošė. Tą pačią dieną pakvietė klientą. Ji atsisakė dirbti prostitute, dėl to buvo mušama ir priversta priimti klientus. Ten būdama ji skambino N. D. , tačiau šis neatsiliepė. Po trijų dienų ji pabėgo, kreipėsi į Anglijos teisėsaugos pareigūnus pagalbos. Jai grįžus į Lietuvą, N. D. kelis kartus buvo pas ją atvykęs ir prašė atleidimo už tai, kad pardavė ją dirbti prostitute.

Iš nukentėjusiosios apylinkės teismo teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad N. D. siūlė R. K. važiuoti į užsienį dirbti prostitute. Jam nepavykus įkalbinti R. K. , jis pasitelkė K. B. ir A. D. . Visi trys – K. B. , N. D. ir A. D. – įkalbinėjo R. K. . R. K. sutikus važiuoti į užsienį, K. B. paprašė A. B. organizuoti R. K. išvykimą prostitucijai į J. K. . A. B. rūpinosi R. K. išvykimu, surado vežėjus, kurie nuvežė R. K. į Londoną, ten paskambino pačios R. K. nurodytu telefono numeriu, po ko ją Londone pasitiko nenustatyti du lietuviai vyrai ir išvežė dirbti prostitute.

Šiuos nukentėjusiosios parodymus tvirtina pagal teisinės pagalbos prašymą iš J. K. teisėsaugos pareigūnų gauta medžiaga, iš kurios matyti, kad nukentėjusioji, duodama parodymus Londono policijai apie 2006-11-15 įvykdytą jos išžaginimą, nurodė, jog ji buvo atvežta į J. K. , siekiant ją įtraukti į sekso industriją, kaip prostitutę. R. K. apklausiama parodė, kad N. D. , A. D. ir K. B. įtikino ją vykti į Londoną dirbti prostitute, po ko K. B. paskambino (duomenys neskelbtini) (A. B. ), kuris nusivežė ją pas save į namus, kur ji buvo savaitę laiko, po to surado vairuotoją, šis su dar vienu vairuotoju kartu nugabeno ją į Londoną, paskambino telefonu ir perdavė atvykusiems jos pasiimti dviem lietuviams vyrams.

Nukentėjusiosios pirmosios instancijos teisme duoti parodymai iš esmės atitinka jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad N. D. ėmė ją įkalbinėti dirbti prostitute Anglijoje. Po įkalbinėjimų ji sutiko. Pakeliui į Angliją ją vežę vairuotojai kalbino ją, kad ji važiuotų su jais į kitą vietą dirbti prostitute, tačiau ji nesutiko (1 t., 11-14 l.). Iš esmės analogiškai, patvirtindama, kad, jai nesutinkant su N. D. pasiūlymu vykti dirbti į Angliją prostitute, N. D., K. B. ir A. D. vėl pradėjo ją kalbinti važiuoti į Angliją, po ko ji sutiko, o A. B. organizavo jos pardavimą prostitucijai, R. K. parodė ir papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 19-20, 23-26).

Aukščiau minėtus nukentėjusiosios parodymus tvirtina ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje pagarsinti nukentėjusiosios R. K. akistatų su įtariamaisiais A. B. , N. D. ir A. D. protokolai.

Iš nukentėjusiosios R. K. akistatos su įtariamuoju A. B. protokolo matyti, kad akistatos metu nukentėjusioji R. K. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu, jog A. B. suorganizavo jos išvykimą į Angliją prostitucijai (2 t., 14-18 l.).

Akistatos su įtariamuoju N. D. metu nukentėjusioji patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu, kad N. D. su kitais asmenimis įkalbėjo ją vykti į Londoną dirbti prostitute ir, jai sutikus, perdavė ją A. B., už tai gaudamas nenustatytą sumą pinigų (3 t., 82-85 l.).

Akistatos su įtariamuoju A. D. metu nukentėjusioji patvirtino savo parodymus, kad A. D. įkalbėjo ją vykti į užsienį dirbti prostitute ir, jai sutikus, dalyvavo, parduodant ją įtariamajam A. B. (3 t., 19-21 l.).

Apylinkės teismo nustatytą faktinę aplinkybę, kad nukentėjusioji R. K. vyko į J. K. dirbti prostitute, patvirtina ir liudytojų D. L. , K. P. , R. K. , parodymai.

Iš liudytojos D. L. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, matyti, kad ji patvirtino, jog R. K. jai sakė, kad buvo parduota (5 t., 71 l.)

Iš liudytojo K. P. pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad 2006 m. lapkričio mėnesį vežė keleivius į Angliją. Iš nuosavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., paėmė vieną merginą, kuri taip pat vyko į Angliją. Kelionės metu keleiviai gėrė alkoholį, toji mergina taip pat. Mergina jam sakė, kad važiuoja dirbti prostitute, o paskui ją atvažiuos jos vyras, ir jie ten abu gyvens. Mergina jam pasirodė lengvabūdiško elgesio. Mergina su savimi turėjo lapelį su telefono numeriu, kuriuo jis turėjo paskambinti, kai atvyks į Angliją. Telefono su savimi mergina neturėjo. Atvykus į Angliją jis neprisiskambino duotu telefono numeriu. Nuvykus į L. S. stotį, jie ten stovėjo, o mergina vaikščiojo po stotį. Paskui mergina pasakė, kad susiskambino su kuo reikėjo, pasiėmė daiktus ir išėjo. Jis pats tai merginai jokių darbų nesiūlė. Kai ta mergina Anglijoje išlipo, daugiau jis jos nematė. Po kelių dienų jam kažkas skambinėjo į mobilaus ryšio telefoną dėl tos merginos, klausinėjo, grasino, tačiau vėliau viskas nurimo (5 t., 76-79 l.).

Iš pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje pagarsintų liudytojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2006 m. lapkričio mėnesį jis kartu su naujai samdytu vairuotoju K. P. ir keleiviais vyko į Angliją, paėmė vieną merginą iš Šiaulių. Merginą paėmė iš moters, vardu I., iš kurios gavo ir pinigus už merginos kelionę, taip pat gavo lapelį su telefono numeriu ir nurodymą tuo numeriu paskambinti, kai nuvyks į Angliją, kad merginą pasitiktų. Kelionės metu jam pasirodė, kad mergina yra laisvo elgesio, kiekvieną kartą mergina nurodinėjo vis kitokį kelionės tikslą. Kelionės metu mergina jam pasakė, jog vyksta dirbti prostitute, nurodė, kad pabus tik savaitę, o paskui pas ją atvažiuos jos vyras. Jis pats jai nesiūlė važiuoti dirbti prostitute ten, kur geresnės sąlygos. Nuvykus į Londoną, jis paklausė merginos, ar jai nereikia susiskambinti, bet mergina pasakė, kad jau paskambino. J. L., prekybos centro aikštelėje nuėjo pakalbėti su kitais ten buvusiais lietuviais, o kai grižo prie automobilio, mergina jau buvo išėjusi (1 t., 67-69 l.).

Atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, apklausus liudytoją K. P. , pastarasis dar kartą patvirtino, jog R. K. vyko į J. K. dirbti prostitute. Liudytojas parodė, kad R. K. buvo paimta iš (duomenys neskelbtini) vėlai vakare – R. K. merginą atsivedė iš namo, namo duris atidarė moteris. Toji moteris ieškodavo žmonių, kurie nori važiuoti. R. K. mokėdavo jai po 10 svarų ar eurų už kiekvieną surastą žmogų. Pati mergina ar namo savininkė padavė R. K. lapelį su telefono numeriu, kad, nuvažiavus į Angliją, tuo numeriu paskambintų. Ko mergina važiavo į Angliją, nežinojo. Kelionėje R. K. išgėrė, pasipasakojo, kad ji yra važiavusi dirbti į užsienį, jiedu su R. K. suprato, kad ji važiuoja dirbti prostitute, kad jai draugas surado darbą lyg viešbutyje, draugas atvažiuos vėliau. K. L. paleido (duomenys neskelbtini) stotyje. Kelis kartus skambino minėtame duotame lapelyje nurodytu telefonu numeriu, tačiau niekas neatsiliepė. Nepastebėjo, kur R. K. dingo. Stovėjo, laukė merginos apie dvi valandas. Kitos dienos vakare jam ir R. K. pradėjo skambinti bei grasinti dėl R. K. dingimo. Jiedu su R. K. atsakė, kad neatsako nei už vieną žmogų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji R. K. parodė, kad apklausiama pirmosios instancijos teisme davė melagingus parodymus, o į Angliją išvyko dirbti kavinėje padavėja. A. B. sakė, kad gali padėti susirasti darbą, ji su juo nuvažiavo pas jį į namus, gyveno pas jį savaitę laiko. A. B. atidavė jai turėtą striukę, rūpinosi ja, padėjo jai, kaip draugo draugei, jos nefotografavo, ieškojo darbo skelbimų laikraščiuose. Laikraštyje (duomenys neskelbtini) rado skelbimą apie padavėjos darbą kavinėje. Paskambino pagal skelbimą, sutarė datą, kada ji išvyks iš Lietuvos, jai pasakė adresą, kuriuo atvykti, ir telefono numerį susisiekimui. Ją turėjo pasitikti sutartoje vietoje. A. B. pagal skelbimą laikraštyje surado mikroautobusą, kad nuvežtų ją į Angliją. Susiskambino ir sutarė, kur reikia važiuoti. A. B. nuvežė ją į vietą, iš kurios ją turėjo paimti. Mikroautobusas dar nebuvo atvykęs, tad ji palaukė pas ją su A. B. pasitikusią moterį. Ji padavė vairuotojams lapelį su užrašytu adresu ir telefono numeriu, taip pat pinigus, kuriuos davė A. B. už kelionę. Telefono su savimi neturėjo, asmeninių daiktų nesivežė, nes manė, kad nusipirks. Kelionės metu vairuotojai siūlė jai geresnį darbą kavinėje. Ji sutiko su jų pasiūlymu. Vairuotojai buvo paėmę jos asmens tapatybės kortelę, nes sakė, kad reikės paduoti draugams, kurie siūlė geresnį darbą. Vairuotojai nuvežė ją į Londoną, sustojo aikštelėje, paskambino ne jos duotu, o savo pačių turėtu telefono numeriu savo draugams lietuviams. Atvažiavo moteris, vardu (duomenys neskelbtini), su vyru, vardu (duomenys neskelbtini). Šie nuvežė ją į viešbutį, liepė dirbti prostitute. Po savaitės ji pabėgo, pranešė policijai. Lietuvoje apie prostituciją kalbos nebuvo, niekas nesiūlė. Kai teismas nuteisė nekaltus žmones, nusprendė pasakyti tiesą. Įtakos jai niekas nedarė. Narkotinių medžiagų niekada nevartojo, augina 2 metų vaiką, gyvena su draugu.

Šiuos apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotus nukentėjusiosios R. K. parodymus bei pačiame apeliaciniame skunde nukentėjusiosios išdėstytas nuteistuosius A. B. , N. D. , A. D. ir K. B. teisinančias aplinkybes kolegija laiko tikslingai pakeista nukentėjusiosios versija, siekiant padėti A. B. , N. D. , A. D. ir K. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusiosios teiginius, kad jai įtakos dėl parodymų pakeitimo niekas nedarė ir kad ji juos nusprendė pakeisti pati sąmoningai, suvokusi, kad nuteisti nekalti žmonės, kolegija atmeta, kaip nepagrįstus ir deklaratyvius teiginius, kadangi minėti nukentėjusios apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai tiek dėl kelionės tikslo, tiek dėl tam tikrų kelionės aplinkybių – dėl vairuotojų siūlyto neva geresnio darbo kavinėje, dėl atvykusių ją paimti vyro ir moters – prieštarauja jos ankstesniems parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje bei juos patvirtinantiems akistatų protokolams, liudytojų K. P. , R. K. parodymams, kurie pagrindžia pirminius, apylinkės teisme nukentėjusiosios duotus parodymus, kad ji, N. D. , K. B. ir A. D. įkalbėta, A. B. suorganizavus, buvo išvežta į J. K. prostitucijai.

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. B. , K. B. ir nukentėjusioji R. K. nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į nukentėjusiosios R. K. parodymus, jog ją į Angliją vežę mikroautobuso vairuotojai R. K. ir K. P. įtikino ją važiuoti dirbti jų pasiūlytą geresnį darbą ir, nukentėjusiajai sutikus, nuvežė ir perdavė R. K. savo pažįstamiems. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų nukentėjusiosios R. K. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, ji nurodė, jog vairuotojai jai siūlė prostitutės darbą pas kitus žmones, tačiau nukentėjusioji neparodė, kad būtų sutikusi su vairuotojų pasiūlymu. Priešingai, ji parodė, kad vairuotojai paskambino jos nurodytu telefono numeriu, susisiekė su dviem lietuviais vyrais, po ko nuvežė ją iki jų, ir ji išvyko su minėtais dviem vyrais. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir aukščiau minėti pirmosios instancijos teisme duoti liudytojo K. P. parodymai bei pagarsinti liudytojo R. K. parodymai apie tai, kad nuvykus į Londoną, skambino R. K. nurodytu telefono numeriu, tačiau niekas neatsiliepė, po to, R. K., pavaikščiojusi po stotį, grįžo į mikroautobusą, pasakė, kad susiskambino su kuo reikia, pasiėmė daiktus ir nuėjo. Nors minėti nukentėjusiosios R. K. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai ir liudytojų R. K. bei K. P. parodymai dėl tam tikrų detalių, kaip kad susisiekimo telefonu su R. K. Londone turėjusiais pasitikti asmenimis, nesutampa, tačiau iš esmės jie patvirtina vieni kitus ir apylinkės teismo pagrįstai nustatytą aplinkybę, kad R. K. ne vairuotojų, o savo pačios iniciatyva susisiekė su ją turėjusiais Londone pasitikti asmenimis ir su jais, išlipusi iš mikroautobuso, nuvažiavo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, padarė teisingas išvadas dėl A. B. , N. D. , A. D. ir K. B. kaltės, A. B. organizavus ir vykdžius, o N. D., A. D. ir K. B. padėjus organizuoti ir vykdyti R. K. gabenimą jos sutikimu iš Lietuvos Respublikos prostitucijai, šios išvados atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, naikinti skundžiamą nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

N. R. K. ir nuteistųjų A. B. bei K. B. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Raimundas JurgaitisTeisėjai Irena IvanovienėVaclovas IždonasKopija tikraTeisėjasRaimundas Jurgaitis